Autobusu į Melaką. Hareen viešbutukas. Merginų apsipirkimas. Pasivaikščiojimas senamiesčiu. Rikšos. Naktinis turgus.
Ankstyvą rytą, kaip jau tapo įprasta, išsiregistravom iš savo viešbutuko ir patraukėm į kitą savo kelionės tašką – Melaką. Tai senasis Malaizijos uostas, daugybę amžių tarnavęs prekiaujant rytams su vakarais. Po to perėjęs į Portugalijos, o vėliau ir į Britanijos rankas gavo ir europietiškosios kolonijinės kultūros.
Į Melaką patraukėme autobusu iš stoties, buvusios visai šalia mūsų viešbutuko. Kelionė tetruko porą valandų ir mes jau vietoje. Mus paleido naujojoje Melakos autobusų stotyje, kuri yra už 5 km. nuo centro. Tikriausiai tam, kad dar atiduotme duoklę vietinim transportui. Paėjėję link pagrindinės gatvės gavome truputį geresnę taksi kainą nei stoties taksistai siūlė ir paprašėme mus vežančio taksisto, kad parekomenduotų viešbutuką mums keturiems. Nuvežė iškart į mums patinkantį Chinatown’e, o tai reiškia senojoje miesto dalyje.
Buvo pats karščiausias dienos metas ir pasivaikščioti po miestuką nusprendėme vėliau. Sutarėme taip: Gintas internete pasidairys mums viešbutuko rytojui Singapūre, o merginos eis į prekybos centrą, kur įjungti kondicionieriai, kad galėtų pasidairyti į vietinės prekybos ypatumus :). O vėliau visi kartu apžiūrėsime miestuką.
Gintas per daug nieko naudingo nenuveikė. Singapūro viešbučiai buvo tikrai brangūs. Nusirašėme keletą adresų, kad nuvykę galėtume pasižiūrėti. Ne ką geriau sekėsi ir merginoms – prekybos centrų prekės mažiau orientuotos į turistus todėl patį apsipirkimą palikome naktiniam turgui Chinatown’e.
Buvo jau vakarop kai visi išsiruošėme pasivaikščiojimui miestuke. Pirmiausia apžiūrėjome senąją miesto dalį – Chinatown’ą, kuris įsikūręs siaurose, jaukiose miesto gatvelėse.
Senamiestukas nedidelis, bet labai jaukus. Gatvės tvarkingesnės nei mūsų matytuose kituose Pietryčių Azijos miestuose. Apskritai Malaizija tvarkingesnė už kitas mūsų matytas šalis.
Patiko ir tai, kad čia telpa daug skirtingų kultūrų. Kaip uostas šis miestas buvo priviliojęs tiek indų, tiek kiniečių, tiek ir kitų kultūrų, kurios puikiai sugyvena tarpusavyje (nors kaip tik mūsų lankymosi metu žiniasklaidoje skaitėme apie keletą smulkių išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias). Šalia gali pamatyti mečetę, o už jos katalikišką bažnyčią, o už jos ir kinų taoistų šventyklą.
Smagu, kad ir meniškoji dalis nepamiršta. Keletas galerijų, keletas vietinių tapančių menininkų tik papildo bendrą atmosferą.
Toliau iš senamiestuko patraukėme link krantinės, kurioje demonstruojamas senas portugalų laivas.
Ši dalis, kaip ir senamiestis, įtakota europietiškosios kultūros ir architektūros. Ir negalime pasakyti, jog tai blogai. Tiek senamiesčio gatvelės tiek aplink jį įsikūrusios bažnyčios, tiek ir forto įtvirtinimai priduoda miestui žavesio. Negalime ginčytis su tuo, jog galbūt būtų dar gražiau jeigu ši vieta nebūtų sulaukusi europiečių kolonistų, bet šioje kelionėje esame nusprendę neieškoti teisybės, nesivelti į istorines peripetijas, o tik mėgautis tuo ką matome ir jaučiame aplink. O tai ką matome mums patinka. O jeigu dar patinka mamytėms tai išvis gerai :).
Atnaujinta krantinė nuvedė iki pat jūros, kur žvejai mėtė tinklus arba meškeres. Gerą valandą stebėjome, kaip jie tai daro.
Taip sulaukėme ir saulėlydžio. Kelionės pabaigoje tikriausiai galėsime padaryti atskirą saulėlydžių pristatymą, nes jų tiek daug ir tiek skirtingų prieš mūsų akis prabėga…
Pasivaikščioję mieste prisėdome užkąsti. Gerai, kad mamytės su mumis. Taip visada paragaujame kažką naujo. Šįkart paragavome Tom Yam sriubos, kuri yra viena populiariausių Pietryčių Azijoje, bet iki šiol nebuvome jos ragavę. Nenusivylėme. Visiems labai patiko. Priedo prie to dar užsisakėme moliuskų, kurių labai norėjo paragauti mūsų mamytės. Sutriauškėme juos kaip užkandukus.
Su pilnais pilvais vaikščioti nesveika. Tad nusprendėme pavažinėti vietinėmis rikšomis. Tai buvo nauja tiek mums tiek ir mūsų mamytėms. Kainą išėjo tik šiek tiek pakoreguoti ir mes jau važiuojam. Du pagyvenę vyrukai mynė rikšas išsijuosę. Apvežė ratuką ir dar papasakojo šiek tiek apie tai ką matome. Nors tikriausiai mes jiems daugiau būtume papasakoję :).
Jau buvo apie devinta valanda vakaro ir buvo pats laikas naktiniam turgui. Tokiu laiku būna jo pats karštymetis. Naktinis turgus buvo įsikūręs mūsų dieną aplankytose gatvelėse ir tuo pačiu viską galėjome apžvelgti vakaro spalvomis. Stebėjomės mamyčių energija. Po visos dienos vaikščiojimų jos dar turėjo jėgų vakaro prekybai :). Šaunuolės!
Kuo daugiau pavargom tuo greičiau užmigom :).
Ankstyvą rytą, kaip jau tapo įprasta, išsiregistravom iš savo viešbutuko ir patraukėm į kitą savo kelionės tašką – Melaką. Tai senasis Malaizijos uostas, daugybę amžių tarnavęs prekiaujant rytams su vakarais. Po to perėjęs į Portugalijos, o vėliau ir į Britanijos rankas gavo ir europietiškosios kolonijinės kultūros.
Į Melaką patraukėme autobusu iš stoties, buvusios visai šalia mūsų viešbutuko. Kelionė tetruko porą valandų ir mes jau vietoje. Mus paleido naujojoje Melakos autobusų stotyje, kuri yra už 5 km. nuo centro. Tikriausiai tam, kad dar atiduotme duoklę vietinim transportui. Paėjėję link pagrindinės gatvės gavome truputį geresnę taksi kainą nei stoties taksistai siūlė ir paprašėme mus vežančio taksisto, kad parekomenduotų viešbutuką mums keturiems. Nuvežė iškart į mums patinkantį Chinatown’e, o tai reiškia senojoje miesto dalyje.
Buvo pats karščiausias dienos metas ir pasivaikščioti po miestuką nusprendėme vėliau. Sutarėme taip: Gintas internete pasidairys mums viešbutuko rytojui Singapūre, o merginos eis į prekybos centrą, kur įjungti kondicionieriai, kad galėtų pasidairyti į vietinės prekybos ypatumus :). O vėliau visi kartu apžiūrėsime miestuką.
Gintas per daug nieko naudingo nenuveikė. Singapūro viešbučiai buvo tikrai brangūs. Nusirašėme keletą adresų, kad nuvykę galėtume pasižiūrėti. Ne ką geriau sekėsi ir merginoms – prekybos centrų prekės mažiau orientuotos į turistus todėl patį apsipirkimą palikome naktiniam turgui Chinatown’e.
Buvo jau vakarop kai visi išsiruošėme pasivaikščiojimui miestuke. Pirmiausia apžiūrėjome senąją miesto dalį – Chinatown’ą, kuris įsikūręs siaurose, jaukiose miesto gatvelėse.
Senamiestukas nedidelis, bet labai jaukus. Gatvės tvarkingesnės nei mūsų matytuose kituose Pietryčių Azijos miestuose. Apskritai Malaizija tvarkingesnė už kitas mūsų matytas šalis.
Patiko ir tai, kad čia telpa daug skirtingų kultūrų. Kaip uostas šis miestas buvo priviliojęs tiek indų, tiek kiniečių, tiek ir kitų kultūrų, kurios puikiai sugyvena tarpusavyje (nors kaip tik mūsų lankymosi metu žiniasklaidoje skaitėme apie keletą smulkių išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias). Šalia gali pamatyti mečetę, o už jos katalikišką bažnyčią, o už jos ir kinų taoistų šventyklą.
Smagu, kad ir meniškoji dalis nepamiršta. Keletas galerijų, keletas vietinių tapančių menininkų tik papildo bendrą atmosferą.
Toliau iš senamiestuko patraukėme link krantinės, kurioje demonstruojamas senas portugalų laivas.
Ši dalis, kaip ir senamiestis, įtakota europietiškosios kultūros ir architektūros. Ir negalime pasakyti, jog tai blogai. Tiek senamiesčio gatvelės tiek aplink jį įsikūrusios bažnyčios, tiek ir forto įtvirtinimai priduoda miestui žavesio. Negalime ginčytis su tuo, jog galbūt būtų dar gražiau jeigu ši vieta nebūtų sulaukusi europiečių kolonistų, bet šioje kelionėje esame nusprendę neieškoti teisybės, nesivelti į istorines peripetijas, o tik mėgautis tuo ką matome ir jaučiame aplink. O tai ką matome mums patinka. O jeigu dar patinka mamytėms tai išvis gerai :).
Atnaujinta krantinė nuvedė iki pat jūros, kur žvejai mėtė tinklus arba meškeres. Gerą valandą stebėjome, kaip jie tai daro.
Taip sulaukėme ir saulėlydžio. Kelionės pabaigoje tikriausiai galėsime padaryti atskirą saulėlydžių pristatymą, nes jų tiek daug ir tiek skirtingų prieš mūsų akis prabėga…
Pasivaikščioję mieste prisėdome užkąsti. Gerai, kad mamytės su mumis. Taip visada paragaujame kažką naujo. Šįkart paragavome Tom Yam sriubos, kuri yra viena populiariausių Pietryčių Azijoje, bet iki šiol nebuvome jos ragavę. Nenusivylėme. Visiems labai patiko. Priedo prie to dar užsisakėme moliuskų, kurių labai norėjo paragauti mūsų mamytės. Sutriauškėme juos kaip užkandukus.
Su pilnais pilvais vaikščioti nesveika. Tad nusprendėme pavažinėti vietinėmis rikšomis. Tai buvo nauja tiek mums tiek ir mūsų mamytėms. Kainą išėjo tik šiek tiek pakoreguoti ir mes jau važiuojam. Du pagyvenę vyrukai mynė rikšas išsijuosę. Apvežė ratuką ir dar papasakojo šiek tiek apie tai ką matome. Nors tikriausiai mes jiems daugiau būtume papasakoję :).
Jau buvo apie devinta valanda vakaro ir buvo pats laikas naktiniam turgui. Tokiu laiku būna jo pats karštymetis. Naktinis turgus buvo įsikūręs mūsų dieną aplankytose gatvelėse ir tuo pačiu viską galėjome apžvelgti vakaro spalvomis. Stebėjomės mamyčių energija. Po visos dienos vaikščiojimų jos dar turėjo jėgų vakaro prekybai :). Šaunuolės!
Kuo daugiau pavargom tuo greičiau užmigom :).
Pranešimai
