MASKVA

Ketvirtadienį atsisveikinę su Iljos močiute (ir jos bandelėmis…) palikome Ivanovą ir patraukėme į Rusijos sostinę Maskvą. Maskva mus pasitiko tokiais kamščiais, kurių net nesapnavome. Nors dar nebuvo nei darbo pabaiga, nei kvepėjo savaitgaliu, bet mašinų buvo daug. Rusų vairavimo stiliukas tai “nedai bog”:), niekas nepraleis ir neįleis. Visų mašinų stiklai užtamsinti, tai net baisu kažkam pirštu pagrūmoti, kad po to neišliptų ir nenušautų! Girdėjome, kad būna ir taip, jog jeigu mašinos (kokio džypo su sidabriniais tiekiniais) nepraleidi, tai gali gauti kulką čia pat gatvėje. Baisu... Nors tai taip pat tikriausiai tik vienetiniai atvejai, kurie realybės neturėtų temdyti...
Šįkart svečiavomės Iljos tėvelio draugų šeimoje. Dėkojame tetai Irinai ir Nikolajui už svetingumą, o Iljos tėveliui Oleg‘ui dar kartą didelis ačiū, kad surado mums nakvynę Maskvoje (большой привет из Москвы!).
Labai greitai susidraugavom su šeimininkės katyte (~ 8kg:)), kuri ne tik susiraitydavo ant kelių, bet naktį ir ant nugaros įsitaisydavo:)
Gaila bet tai buvo mūsų paskutinis vakaras su Ilja. Tai žmogus iš didžiosios raidės I, o taip pat nepralenkiamas kelionės draugas, nepakeičiamas mūsų vertėjas, alaus naikintojas, mūsų paskutinė gyslelė su namais:) Ačiū darkart tau Ilja už visas akimirkas praleistas kartu! Tu juk kietas kaip dešra!

Apsistojome visai netoli centro, vos kelios stotelės metro. Tik va viena bėda iki metro reikia nemažai paeiti (~20min pėstute), tačiau mums tai nebėda J pasišnekučiuodami apie toliasnes mūsų keliones (Mongoliją ir Kiniją) tikslą pasiekiame greitai (tirpdome bandeles).
Pati Maskva tai nelabai jaukus ir laaabai didelis miestas. Įvažiuojant į šį miestą priminė šiek tiek mūsų lietuviškąjį Kauną, tačiau pats Maskvos centras išties įspūdingas.
Pirmą dieną, tai yra penktadienį, skubėjome apžiūrėti Maskvą, jos pagrindinius objektus. Miesto centrą pasiekiame labai lengvai ir greitai, nes kaip minėjome esame tik kelios stotelės su metro. Metro stotys milžiniškos...ir labai gražios. Aišku dar yra išlikę daug sovietinių laikų puošybos elementų (praktiškai viskas kas likę iš ornamentikos tas iš tarybinių laikų), todėl sugalvojome padaryti netgi metro stočių fotoalbumą. Naujai ir daug kukliau statomos metro stotys nė iš tolo neprimena tos pompastikos, kuri juntama pagrindinėse, pirmiausiai pastatytose stotyse.
Keli faktai apie Maskvos metro:
- Maskvoje yra 176 metro stotelės, kurios yra išsidėsčiusios per 12 metro linijų. Metro linijų ilgis yra apie 292,9 km.;
- Intervalai tarp atvažiuojančių metro traukinių yra 1,5-3 min.;
- Kiekvieną dieną Maksvos metro perveža apie 9 mln. žmonių;
- Metro bilietas (vienkartinis) kainuoja apie 20 rublių, tai yra apie 1,6 lt..


Per keletą dienų pamatėme kas yra Kremlius, Raudonoji aikštė, skulptūra Petrui I, Puškino muziejus, Maskvos universitetas, St. Basil (nežinome kaip išversti) cerkvė.... galėtume vardinti ir vardinti, nes iš tikrųjų yra į ką pažiūrėti. Stebėjome ne tik visiems gerai žinomus Maskvos monumentus, bet ir visą mus supančią aplinką... Maskvoje iškart pajunti, jog esi sostinėje, nes žmonių begalės, visi skuba (kažin kur?). Juntama, jog tai ir brangiausias pasaulio mietas – pagrindinės gatvių pastatų vitrinose tik patys žinomiausi mados pasaulio vardai (nors ką mes ten nusimanom:)), tviskantys prekybos centrai. O visai greta ir praeiviai su pilnomis kišenėmis saulėgražų, kurių lukštai taškosi aplink... Pastebėjom labai daug atvykėlių iš Kaukazo, milicijos visur pilna, o ypač metro stotyse. Jie vaikšto grupelėmis po šešis asmenis, labai juokingai atrodo, nes dažniausiai jie būna išsirikiavę nuo didžiausio iki mažiausio pagal ūgį. Iš tikrųjų Maskva (rusai) moka priimti svečius, nes kiekvieną savaitgalį būna prezidento kariuomenės pasirodymai, sekmadieniais koncertuoja orkestras, kuris sukviečia jaunus ir senus į bendrą ratelį polkai (tai galite pamatyti filmuotoje medžiagoje dešinėje):), begalės plakatų su netrukus atvyksiančiomis pasaulio garsenybėmis. Maskvai rugsėjį sukanka 862 metai ir tai dar padidino renginių skaičių.
Raudonoji aikštė graži ne tik dieną, bet ir naktį. Nusipirkę aleliaus (jį geria visi tiesiog gatvėje, parkuose arba ten kur patogu) laukėme kol sutems, kad pajustume šios aikštės visą grožį. Įsižiebė raudonos žvaigždės...

Sekmadienis didžiąja dalimi buvo skirtas sportui. Na ne, nepagalvokite, jog pradėjome sportuoti (iki to dar nesirefrešinome). Kas žino kas nežino tądien susitiko Rusijos aukščiausios futbolo lygos lyderiai Maskvos „Spartak“ ir Kazanės „Rubin“. Mes negalėjome praleisti progos tai pamatyti, ypač kai ryngtynės vyko olimpiniame „Lužniky“ stadione. Be abejo šio tinklalapio vyriškoji pusė šiuo maču buvo „truputį“ daugiau suinteresuota.. Jeigu mūsų Berlyno draugai (su kuriais prieš metus stebėjome Herthos ir Wolfsburgo rungtynes) atsimena olimpinio stadiono mastai pakeri. O čia susirinko 53000 žiūrovų. Milicijos buvo tik šiek tiek mažiau (~ 2500). Praėjimas į stadioną šiek tiek streikavo (what a surprise...) ir mes pavėlavome 10 minučių, per kurias kažkas spėjo užimti mūsų vietas. Iš sėdinčiųjų veidų galima buvo išskaityti „ž... podnial – miesto potierial!”... Bet visgi po keleto bandymų pavyko atkovoti tai kas mums priklauso... Rungtynių nekomentuosime, tie kas domisi tikriausiai šį negražų rezultatą maskviečiams jau seniai žino. Deja ir mūsų Dedura neišgelbėjo Spartako..

Taip labai greitai ir prabėgo mūsų 4 dienos Maskvoje. Mariau, sakei palyginti Piterį su Maskva. Tikriausiai tai sunkiai sulyginama. Įvažiuojant į Maskvą manėme, jog šis miestas gaus į vienus vartus... Išvažiuojant taip nemanome. Abu miestai labai gražūs. Piteris istoriškai turtingesnis, Maskva – europietiškesnis, šiuolaikiškesnis miestas, tviskantis nuo prabangos (pažiūrėti į tai tikrai verta). Tarkime, jog rezultatas 5:5.
Vistik po daugiau nei dviejų savaičių Rusijoje jaučiame, jog laikas išvykti iš didžiųjų miestų. Norime žvilgtelti į ne mažiau nuostabią ir įvairią Rusijos gamtą. Juk čia tokios platybės! Šiandien išvykstame Trans Siberian maršrutu link Baikalo ežero (tikslas Ulan Ude). Pirmoji mūsų stotelė – Krasnoyarsk‘as iki kurio lygiai trys paros traukiniu. Pažiūrėsime kaip tokį kelią atlaikysime.. Tikriausiai nesunkiai, kai už lango išnirs Uralas, atsivers Sibiro platybės, o pas mus kupe spragsės semkės ir skambės stikliukai....