Keliamės į Tailandą. Ieškome autobuso. Kuklus, jaukus, svetingas bariukas. Sėdame į naktinį autobusą į Bankoką.
Pernakvoję anksti ryte išsiruošėme per upę į kitame krante esantį Tailandą. Atimojavome su Laosu ir štai mes jau Tailande. Kertant sieną sausuma gavome 15 dienų vizą. Turėsime ją dar prasitęsti norėdami pasitikti mamytes.
Pasirodo veltui anksti kėlėmės. Pirmasis autobusas į Bankoką išvyksta tik apie 4 h po pietų tad turėjome daug laiko paslampinėti. Susiradome mažulytę kavinukę, kurioje papusryčiavome ir dar buvome pavaišinti vietiniais vaisiais. Labaisvetingi šeimininkai. Ten prasędęjome geras 3 h. pasinaudodami internetu, kuris čia jau buvo daug greitesnis.
Keliavome tiesiai į Bankoką (o iš jo tiesiai į Phuketą), nes šiauriniame tailande jau esame buvę ir norėjome iki mamytėms atvykstant spėti baigti nardymo kursus Phukete.
Miegamieji autobusai tailande šiek tiek kitokie nei išbandyti Vietname ir Laose. Čia gauni sėdimą plačią sėdynę, kurią vėliau gali išsitiesti ir beveik gulėti. Patogu.
Įvažiavus į naują šalį visada akys vėl užsidega nauju smalsumu. Domina viskas kas juda aplink. Tailandas buvo kitoks. Manome, jog tai Azijos Amerika. Žmonės labiau pasiturintys, paslaugos labiau išvystytos, beveik visur prekybiniai tinklai 7 Eleven, daug kas kalba angliškai, žmonės šiek tiek apkūnesni ir pan. Bet ir toliau jautėme žmonių paslaugumą, šypsenas, pagarbą. Reikia būtinai paminėti, kad Tailandas vienintelė Pietryčių Azijos valstybė, kuri nebuvo nėi karto kolonizuota. Tikriauisiai todėl čia toks stiprus sukurtas tautos identitetas ir labiau išsivysčiusi ekonomika (lyginant su kitomis post komunistinėmis – socialistinėmis kaimyninėmis valstybėmis).
Kažkurį laiką smalsiai stebėję aplinką pro autobuso langą turėjome eiti miegoti, nes buvo išjungtos šviesos, o keleivio šviesos neveikė... Prie žibintuvėlio šviesos dar sužaidėme kartelį UNO ir sladžiai užsisnūduriavome...
Apie vidurnaktį sustojome pavakarieniauti. Tailandiečiai, kaip ir kitos Azijos tautos tikrai valgo dažnai. Mes užkandome sausainukų ir nuėjome toliau miegoti...
2009.12.22. 130-oji kelionės diena.
Bankoko autobuso stotys. Toliau keliaujame autobusu į Phuketą. Diena autobuse. Phuketas. Vakaras vokiečio bariuke.
Apie pusę penkių rytę jau buvome Bankoke. Su autobusiuku nuvažiavome į pietinį autobusų terminalą ir iš ten netrukus, apie 7h pajudėjome link Phuketo.
Džiaugėmės gautomis vietomis. Sėdėjome dviejų aukštų autobuso antrame aukšte ir pačiame priekyje. Gintui to tik ir tereikėjo. Vėl krykštavo kaip mažas vaikas saldainį gavęs :).
Vėl turėjome sočiai laiko žvalgymuisi. Galbūt ketvirtą dieną keliaujant jau šiek tiek buvome „atbukę“, bet kadangi tai nauja kelionės šalis tai daug kas aplinkui buvo įdomu. Perkant bilietus mums sakė, jog jau septintą valandą vakare būsime Phukete. Deja, Phukete buvome tik pusę dešimtos. Nepaisant keletos sustojimų užkąsti kojos jau pradėjo tirpti, galvos buvo apsunkusios...
Phuketas mūsų kelionėje pirmasis taškas, kuriame prieš tai jau esame buvę. Smagu buvo pamatyti, kur prieš trejus metus sėdėjome ir gurkšnojome alutį... Šįkart pavyko čia atvykti nepakilus nuo žemės :).
Kadangi tokiu vėlu metu vietinis transportas nebekursavo (norėjome važiuoti į Patong paplūdimį) tai nusprendėme apsinakvoti pačiame Phukete ir iš ryto pasiekti Patongą.
Apsinakvojome kukliame viešbutuke ir išėjome į miestą pavalgyti. Užsukome į vokiečio, vedusio tailandietę bariuką, kuriame skaniai užvalgėme. Tuo pačiu klustelėjome vokiečio, ar nežino kur geriausia išsilaikyti nardymo kursus. Jis padarė keletą skambučių ir turėjome Phuketo kainą. Kaip ir tikėjomės kainą buvo apie 20% didesnė nei būtume sumokėję Ko Tao (Ko Tao laikoma pigiausia vieta tapti naru). Nevykome į Ko Tao, nes toje pusiasalio pusėje šiuo metu lietaus sezonas ir po vandeniu matomumas nekoks... Tuo tarpu čia, Phuketo saloje salygos puikios ir čia keletas nardytojų plačiai pripažintų nardymo vietų.
Ką gi, turėjome kainos orientyrą.
2009.12.23. 131-oji kelionės diena.
Vietiniu autobusiuku į Patongo paplūdimį. Brangu. Ieškomės viešbutuko. Ieškome nardymo kursų. Pirmas išsimaudymas!
Iš ryto vietiniu autobusu nuvažiavome į Patongo paplūdimį, kuris yra populiariausia vieta tarp poilsiautojų.
Tikėjomės čia rasti geriausią nardymo kursų pasiūlą.
Pirmiausia kuo buvome nustebinti (įkyriais tuktukininkais irkostiumų prekiautojais jau nebesistebėjome) tai nakvynės kainomis. Jos buvo dvigubai ir daugiau didesnės už mums įprastas Vietname ir Laose.. Pavyko rasti vienus ką tik atsidariusius svečių namus, kurie už neblogą kainą bent jau pasiūlė ką tik įrengtą kambarį ramesnėje vietoje.
Įsikūrę nuėjome pasižiūrinėti kursų. Pasirodo kainos dar didesnės. Vakar sutikto vokiečio surastų kursų kaina buvo šiek tiek mažesnė, nes nardymai atviroje jūroje vyktų tiesiog paplūdimyje... Nusprendėme, jog jeigu jau mokame didesnę kainą tai norime nardyti gerose vietose bei turėti gerą ir patikimą instruktorių. Suradome mums patinkančią vietą už palyginus gerą kainą. Išsiklausinėjome iki smulkmenų, kas įeina ir kas neįeina... Pirma diena buvo skirta teorijos mokymuisi. Tą turėjome padaryti savarankiškai (užtat gavome geresnę kainą) kartu su vadovėliais ir video medžiaga. Antrąją dieną kartu su instruktoriumi aptarti teoriją ir atlikti pirmuosius nėrimus baseine. Trečioji diena buvo skirta dviems nėrimams atviroje jūroje. Ketvirtąją dieną teorijos testas bei dar du nėrimai atviroje jūroje. Buvome patenkinti tuo ką užsisakėme ir tą vakarą praleidome vaikštinėdami paplūdimiu. Išsimaudėme. Juk tai buvo mūsų pirmosios maudynės jūroje šios kelionės metu!
2009.12.24. 132-oji kelionės diena.
Mokomės nardymo teorijos. Žiūrime video medžiagą. Pasivaikščiojame miestuke. Kūčių vakaras.
Kūčių diena buvo mokslo diena mums. Skaitėme mums duotus vadovėlius ir žiūrėjome video medžiagą. Buvo įdomu tad mokinimasis neerzino. Video medžiaga dar labiau kurstė norą greičiau nerti po vandeniu. Tik kolkas neįsivaizdavome kaip tai daryti :).
Kad galvos atsikvėptų vakare išėjome į miestuką pasivaikšioti. Prekiautojai čia daug įkyresni nei Laose. Nesulyginamai. Miestukas buvo pilnas imigrantų iš Indijos, iš arabų šalių. Gyvenimas virte virė. Nuo mūsų praėjusio karto čia prieš trejus metus sutikome daug daugiau rusų. Matėme daug barų, kurie buvo nutaikyti būtent į rusus. Galvojome, kad Pattaya yra būtent tokia, bet pasirodo jau ir Patongas....
Kūčių vakarui prekybos centre nusipirkome šiek tiek vaisių ir maistuko pasidengti Kūčių stalui. Pirmą kartą Kūčias sutikome dviese. Ir pirmą kartą ne prie mamyčių milijono patiekalų stalo :). Įsivaizdavome, kaip kemšate visa kas ant stalo ir toliau dar traukiate viską iš šaldytuvo :).
2009.12.25. 133-oji kelionės diena.
Kursai su instruktoriumi. Nardymas baseine. Kalėdos paplūdimyje. Miegam kaip negyvi..
Kalėdų dieną praleidome su instruktoriumi. Kadangi buvome perskaitę ne visą teorinę medžiagą tai pirmą pirmą dienos pusę kartu su instruktoriumi krimtome karčią mokslo šaknį :). Džiaugėmės instruktoriumi, kurio mama buvo tailandietė, o tėtis britas. Jo anglų kalba buvo nepriekaištimga, o ir bendravimo įgūdžiai gauti besimokant Europoje.
Antrą dienos pusę praleidome baseine. Praktiškai susipažinome su nardymo įranga ir ją susimontavę nėrėme po vandeniu. Čia instruktorius mus norėjo išmokinti pagrindinių reikalingų veiksmų po vandeniu: kaip grimzti ir kaip kilti, kaip nusiimti akvalangą po vandeniu ir vėl jį užsidėti, kaip daryti priverstinį išnėrimą, kaip padėti į nelaimę papuolusiam draugui ir pan. Instrktorius buvo su mumis kantrus, o mes tikimės, jog buvome neblogi mokiniai. Visas mums skirtas užduotis įvykdėme ir po gerų dviejų valandų baseine dar pasimokinome kaip po nardymo susitvarkyti įrangą.
Vakare vėl nuėjome į paplūdimį, kur stebėjme kaip tiesiog būriais į dangų kyla karštieji kinietiški balionai (gal taip jie vadinasi?). Tikriausiai daug naujų svjonių ir tikslų visi sugalvojome šį Kalėdų vakarą.
Tikriausiai tiek teorinės žinios tiek plaukiojimas baseine truputį išsekino tad mes grįžę po vakarienės sugebėjome perversti tik kelis teorijos puslapius ir greit nuėjome miegoti. Kritome kaip pakirsti :).
2009.12.26. 134-oji kelionės diena.
Pirmieji mūsų nardymai jūroje. Phi Phi salos. Nerealus povandeninis pasaulis. Vakare toliau mokomės.
Sekanti diena buvo mūsų pirmoji nardymo išvyka į atvirą jūrą. Džiaugėmės, jog pirmieji mūsų nėrimai bus prie įžymiųjų Phi Phi salų.
Iki salų vykome su gan dideliu laivu, kuriame be mūsų dar buvo apie 20 nardytojų. Mūsų instruktorius Bank‘as tuo pačiu buvo ir kelionės vadovas. Liuks, reiškiasi mus moko gerbiamas nardytojas. Jis visiems nardytojams paskyrė po vadovą, papsakojo laivo tvarką ir pajudėjome.
Iki Phi Phi salų buvo apie tris valandas kelio. Per tą laiką instruktoriaus stebimi patys susirinkome savo nardymo įrangą ir keletas paskutinių nurodymų ir štai pirmasis žingsnis į jūrą. Džiaugėmės, kad turime savo akvalangus, kurie yra su dioptriomis (juk abu esame žlibukai :)), nes po vandeniu atsivėrė neįtikėtinas ir visiškai kitoks pasaulis. Žvalgėmės į instruktorių su noru greičiau nerti. Išleidome iš liemenių orą ir pradėjome grimzti.. Esame prieš tai snorkelinę (plaukioję jūros paviršiumi su oro vamzdeliu), bet tai buvo kas kita. Čia neskubėdamas ir ramiai kvėpuodamas galėjai stebėti iki tol nematytus gyvūnus augalus... Dar nespėjome gerai pasigrožėti, o mūsų instruktorius jau davė mums pratimų. Turėjome jūroje padaryti tai ką vakar darėme baseine. Įvykdę užduotis tolesnį laiką skyrėme tyrinėjimams. Instruktorius rodė vieną po kito įdomius jūros gyvūnus. Visai netoli pamatėme aštunkojį, kuris nerealiai greitai keisdavo spalvas, dideles pulsuojančias medūzas, daug žuviukų Nemo, murenų ir pan. Daugelio pavadinimų netgi neatsimename.
Pirmojo nėrimo laikas 44 min. Nors ir turėjome nerti iki 12 metrų gylio, bet nėrėme šiek tiek giliau... Nenorėdami diskredituoti savo instruktoriaus gylio neminėsime. Mums tai buvo įvertinimas, nes tai reiškė, kad jis pasitiki mūsų jėgomis :). O ko žmogiuo daugiau reikia jeigu ne įvertinimo :).
Išnėrę pradėjome pildyti asmenines naro knygutes: kokioje vietoje nėrei, kiek laiko išbuvai po vandeniu, kokiame gylyje buvai, ką pamatei ir pan. Mums tai labai patiko ir mes sau susirašinėjome gyvūnus, kuriuos matėme.
Antrasis nėrimas buvo netoliese. Šį nėrimą ilgam atsiminsime, nes pavyko pamatyti ir vėžlių (pirmą kartą juos matėme ne iš viršaus, o iš apačios) bei Leopardinį ryklį.
Leopardiniai rykliai nėra pavojingi žmonėms, bet jau vien mintis, jog tai ryklys, žavėjo mus. O kai instruktorius pasakė, jog tai didžiausias jo matytas leopardinis ryklys, tai mes dar labiau tuo susižavėjome. Juk taip malonu kartais pamatyti tai kas didžiausia, gražiausia, iausia iausia iausia :).
Antrasis nėrimas mums paliko didžiausią įspūdį. Ne tik išbandėme naują gylį, bet ir grožėjomės didele koralų sieną, palei kurią mus nešė silpna jūros srovė.. Džiugu, kad šalia plaukęs naras turėjo povandeninį fotoaparatą tai mes pasinaudodami tuo nugriebėme keletą nuotraukų :).
Liko tik grįšti iki Phuketo salos. Besišnekučiuojant apie tai ką patyrėme bei matėme net nepastebėjome kaip parplaukėme namo. Ir jau laukėme rytojaus, kad galėtume vėl panerti...
Vakarą praleidome besiruošdami rytojaus testui :).
2009.12.27. 135-oji kelionės diena.
Antrieji mūsų nardymai. Racha Yai salos. Teorijos testas. Mes jau narai!
Kitą dieną mūsų nardymo vietos buvo šalia Racha Yai salų. Šįkart laive buvo dar daugiau nardytojų, gal apie 30.
Nieko nelaukę išsprendėme teorinių žinių testą. Valio! Sėkmingai!
Netrukus mes su didžiausiu malonumu susimontavome įrangą ir šokome į jūrą savo trečiajam nėrimui. Instruktorius parinko mums šįkart labiau smėlėto dugno nėrimą. Ant dugno netgi specialiai naram buvo nuleistos keletas didelių akmeninių dramblių. Buvo įdomu panardyti tarp jų. Nors dugnas nebuvo labai įspūdingas, bet pamatėme keletą skorpionžuvių medūzų ir be abejo daugybę koralų žuvų. Instruktorius mus toliau išbandinėjo įvairiausiais pratimais :).
Ketvirtasis nėrimas taip pat buvo netoliese ir čia instruktorius davęs paskutinius pratimus parodė, jog viskas OK ir mes likusį laiką skyrėme dugno tyrinėjimui. Šįkart dar pavyko pamatyti jūros arkliuką, vėl keletą medūzų, keletą tikrai įspūdingo grožio žuvų, kurių vertimo kolkas nežinome. Reikės labiau pasidomėti tuo :).
Sako, kad jūra ir kalnai yra tie, kurių liga gali greitai susirgti... Įtariame, kad simptomus jau turime... Beveik valanda po vandeniu prabėga kaip kelios minutės. Pamiršti, kad virš vandens liko kitas pasaulis. Tik oro matuoklis primena, kad jau laikas į viršų.. O jeigu taip ir paviršiniame gyvenime turėtume po matuoklį, kuris pasakytų, kad jau laikas tau kažką daryti kitaip...
Išnėrę kartu su instruktoriumi (kuriuo likome labai patenkinti) pasidžiaugėme sėkmingai patapę narais.
Vėl užpildėme naro knygeles. Pirmieji nėrimai juk taip smagiai pildosi :).
Tą vakarą simboliškai paminėjome mūsų naujus sertifikatus. Dar viena kortele piniginėje bus daugiau :).
Džiaugdamiesi, kad nebereikia mokintis jokių mokslų, tą vakarą pražiūrėjome filmus, kurių jau daugokai buvome prisisiuntę čia, Tailande, su geresniu interneto ryšiu.
2009.12.28. 136-oji kelionės diena.
Žiūrime filmus. Tinginiaujame. Gulinėjame paplūdimyje.
Neperžiūrėtų filmų sesiją tęsėme ir kitą rytą. Džiaugėmės galėdami tai daryti, nes Laose dėl lėtesnio interneto ryšio nebuvome matę nėi vieno filmo... Pažiūrėjome „2012“ . Žinome, kad tokius filmus reikia žiūrėti kino teatre, bet ir mūsų „namų kino teatras“ buvo neblogas :).
Nusprendėme tą dieną pasilepinti. Pasideginome paplūdimyje, pasimaudėme jūroje, vaišinomės ledais, klausėmės prekeivių pasiūlymų :). Mintyse jau įsivaizdavome, kaip pasitinkame mamytes, apkabiname ir vaišinamės lietuviškais skilandžiais..
Ta diena taip ramiai ir praėjo, didelių žygių nedarėme, nes anksti ryte reikėjo keltis kelionei link Bankoko pasitikti mamyčių :). Buvome numatę pakeliui užsukti į Tailando/Birmos pasienį, kur norėjome prasitęsti savo vizas. Jos dar galiojo, bet norėjome, gauti naują 15 dienų terminą, kad ramiai galėtume būti su mamytėmis...
Pernakvoję anksti ryte išsiruošėme per upę į kitame krante esantį Tailandą. Atimojavome su Laosu ir štai mes jau Tailande. Kertant sieną sausuma gavome 15 dienų vizą. Turėsime ją dar prasitęsti norėdami pasitikti mamytes.
Pasirodo veltui anksti kėlėmės. Pirmasis autobusas į Bankoką išvyksta tik apie 4 h po pietų tad turėjome daug laiko paslampinėti. Susiradome mažulytę kavinukę, kurioje papusryčiavome ir dar buvome pavaišinti vietiniais vaisiais. Labaisvetingi šeimininkai. Ten prasędęjome geras 3 h. pasinaudodami internetu, kuris čia jau buvo daug greitesnis.
Keliavome tiesiai į Bankoką (o iš jo tiesiai į Phuketą), nes šiauriniame tailande jau esame buvę ir norėjome iki mamytėms atvykstant spėti baigti nardymo kursus Phukete.
Miegamieji autobusai tailande šiek tiek kitokie nei išbandyti Vietname ir Laose. Čia gauni sėdimą plačią sėdynę, kurią vėliau gali išsitiesti ir beveik gulėti. Patogu.
Įvažiavus į naują šalį visada akys vėl užsidega nauju smalsumu. Domina viskas kas juda aplink. Tailandas buvo kitoks. Manome, jog tai Azijos Amerika. Žmonės labiau pasiturintys, paslaugos labiau išvystytos, beveik visur prekybiniai tinklai 7 Eleven, daug kas kalba angliškai, žmonės šiek tiek apkūnesni ir pan. Bet ir toliau jautėme žmonių paslaugumą, šypsenas, pagarbą. Reikia būtinai paminėti, kad Tailandas vienintelė Pietryčių Azijos valstybė, kuri nebuvo nėi karto kolonizuota. Tikriauisiai todėl čia toks stiprus sukurtas tautos identitetas ir labiau išsivysčiusi ekonomika (lyginant su kitomis post komunistinėmis – socialistinėmis kaimyninėmis valstybėmis).
Kažkurį laiką smalsiai stebėję aplinką pro autobuso langą turėjome eiti miegoti, nes buvo išjungtos šviesos, o keleivio šviesos neveikė... Prie žibintuvėlio šviesos dar sužaidėme kartelį UNO ir sladžiai užsisnūduriavome...
Apie vidurnaktį sustojome pavakarieniauti. Tailandiečiai, kaip ir kitos Azijos tautos tikrai valgo dažnai. Mes užkandome sausainukų ir nuėjome toliau miegoti...
2009.12.22. 130-oji kelionės diena.
Bankoko autobuso stotys. Toliau keliaujame autobusu į Phuketą. Diena autobuse. Phuketas. Vakaras vokiečio bariuke.
Apie pusę penkių rytę jau buvome Bankoke. Su autobusiuku nuvažiavome į pietinį autobusų terminalą ir iš ten netrukus, apie 7h pajudėjome link Phuketo.
Džiaugėmės gautomis vietomis. Sėdėjome dviejų aukštų autobuso antrame aukšte ir pačiame priekyje. Gintui to tik ir tereikėjo. Vėl krykštavo kaip mažas vaikas saldainį gavęs :).
Vėl turėjome sočiai laiko žvalgymuisi. Galbūt ketvirtą dieną keliaujant jau šiek tiek buvome „atbukę“, bet kadangi tai nauja kelionės šalis tai daug kas aplinkui buvo įdomu. Perkant bilietus mums sakė, jog jau septintą valandą vakare būsime Phukete. Deja, Phukete buvome tik pusę dešimtos. Nepaisant keletos sustojimų užkąsti kojos jau pradėjo tirpti, galvos buvo apsunkusios...
Phuketas mūsų kelionėje pirmasis taškas, kuriame prieš tai jau esame buvę. Smagu buvo pamatyti, kur prieš trejus metus sėdėjome ir gurkšnojome alutį... Šįkart pavyko čia atvykti nepakilus nuo žemės :).
Kadangi tokiu vėlu metu vietinis transportas nebekursavo (norėjome važiuoti į Patong paplūdimį) tai nusprendėme apsinakvoti pačiame Phukete ir iš ryto pasiekti Patongą.
Apsinakvojome kukliame viešbutuke ir išėjome į miestą pavalgyti. Užsukome į vokiečio, vedusio tailandietę bariuką, kuriame skaniai užvalgėme. Tuo pačiu klustelėjome vokiečio, ar nežino kur geriausia išsilaikyti nardymo kursus. Jis padarė keletą skambučių ir turėjome Phuketo kainą. Kaip ir tikėjomės kainą buvo apie 20% didesnė nei būtume sumokėję Ko Tao (Ko Tao laikoma pigiausia vieta tapti naru). Nevykome į Ko Tao, nes toje pusiasalio pusėje šiuo metu lietaus sezonas ir po vandeniu matomumas nekoks... Tuo tarpu čia, Phuketo saloje salygos puikios ir čia keletas nardytojų plačiai pripažintų nardymo vietų.
Ką gi, turėjome kainos orientyrą.
2009.12.23. 131-oji kelionės diena.
Vietiniu autobusiuku į Patongo paplūdimį. Brangu. Ieškomės viešbutuko. Ieškome nardymo kursų. Pirmas išsimaudymas!
Iš ryto vietiniu autobusu nuvažiavome į Patongo paplūdimį, kuris yra populiariausia vieta tarp poilsiautojų.
Tikėjomės čia rasti geriausią nardymo kursų pasiūlą.
Pirmiausia kuo buvome nustebinti (įkyriais tuktukininkais irkostiumų prekiautojais jau nebesistebėjome) tai nakvynės kainomis. Jos buvo dvigubai ir daugiau didesnės už mums įprastas Vietname ir Laose.. Pavyko rasti vienus ką tik atsidariusius svečių namus, kurie už neblogą kainą bent jau pasiūlė ką tik įrengtą kambarį ramesnėje vietoje.
Įsikūrę nuėjome pasižiūrinėti kursų. Pasirodo kainos dar didesnės. Vakar sutikto vokiečio surastų kursų kaina buvo šiek tiek mažesnė, nes nardymai atviroje jūroje vyktų tiesiog paplūdimyje... Nusprendėme, jog jeigu jau mokame didesnę kainą tai norime nardyti gerose vietose bei turėti gerą ir patikimą instruktorių. Suradome mums patinkančią vietą už palyginus gerą kainą. Išsiklausinėjome iki smulkmenų, kas įeina ir kas neįeina... Pirma diena buvo skirta teorijos mokymuisi. Tą turėjome padaryti savarankiškai (užtat gavome geresnę kainą) kartu su vadovėliais ir video medžiaga. Antrąją dieną kartu su instruktoriumi aptarti teoriją ir atlikti pirmuosius nėrimus baseine. Trečioji diena buvo skirta dviems nėrimams atviroje jūroje. Ketvirtąją dieną teorijos testas bei dar du nėrimai atviroje jūroje. Buvome patenkinti tuo ką užsisakėme ir tą vakarą praleidome vaikštinėdami paplūdimiu. Išsimaudėme. Juk tai buvo mūsų pirmosios maudynės jūroje šios kelionės metu!
2009.12.24. 132-oji kelionės diena.
Mokomės nardymo teorijos. Žiūrime video medžiagą. Pasivaikščiojame miestuke. Kūčių vakaras.
Kūčių diena buvo mokslo diena mums. Skaitėme mums duotus vadovėlius ir žiūrėjome video medžiagą. Buvo įdomu tad mokinimasis neerzino. Video medžiaga dar labiau kurstė norą greičiau nerti po vandeniu. Tik kolkas neįsivaizdavome kaip tai daryti :).
Kad galvos atsikvėptų vakare išėjome į miestuką pasivaikšioti. Prekiautojai čia daug įkyresni nei Laose. Nesulyginamai. Miestukas buvo pilnas imigrantų iš Indijos, iš arabų šalių. Gyvenimas virte virė. Nuo mūsų praėjusio karto čia prieš trejus metus sutikome daug daugiau rusų. Matėme daug barų, kurie buvo nutaikyti būtent į rusus. Galvojome, kad Pattaya yra būtent tokia, bet pasirodo jau ir Patongas....
Kūčių vakarui prekybos centre nusipirkome šiek tiek vaisių ir maistuko pasidengti Kūčių stalui. Pirmą kartą Kūčias sutikome dviese. Ir pirmą kartą ne prie mamyčių milijono patiekalų stalo :). Įsivaizdavome, kaip kemšate visa kas ant stalo ir toliau dar traukiate viską iš šaldytuvo :).
2009.12.25. 133-oji kelionės diena.
Kursai su instruktoriumi. Nardymas baseine. Kalėdos paplūdimyje. Miegam kaip negyvi..
Kalėdų dieną praleidome su instruktoriumi. Kadangi buvome perskaitę ne visą teorinę medžiagą tai pirmą pirmą dienos pusę kartu su instruktoriumi krimtome karčią mokslo šaknį :). Džiaugėmės instruktoriumi, kurio mama buvo tailandietė, o tėtis britas. Jo anglų kalba buvo nepriekaištimga, o ir bendravimo įgūdžiai gauti besimokant Europoje.
Antrą dienos pusę praleidome baseine. Praktiškai susipažinome su nardymo įranga ir ją susimontavę nėrėme po vandeniu. Čia instruktorius mus norėjo išmokinti pagrindinių reikalingų veiksmų po vandeniu: kaip grimzti ir kaip kilti, kaip nusiimti akvalangą po vandeniu ir vėl jį užsidėti, kaip daryti priverstinį išnėrimą, kaip padėti į nelaimę papuolusiam draugui ir pan. Instrktorius buvo su mumis kantrus, o mes tikimės, jog buvome neblogi mokiniai. Visas mums skirtas užduotis įvykdėme ir po gerų dviejų valandų baseine dar pasimokinome kaip po nardymo susitvarkyti įrangą.
Vakare vėl nuėjome į paplūdimį, kur stebėjme kaip tiesiog būriais į dangų kyla karštieji kinietiški balionai (gal taip jie vadinasi?). Tikriausiai daug naujų svjonių ir tikslų visi sugalvojome šį Kalėdų vakarą.
Tikriausiai tiek teorinės žinios tiek plaukiojimas baseine truputį išsekino tad mes grįžę po vakarienės sugebėjome perversti tik kelis teorijos puslapius ir greit nuėjome miegoti. Kritome kaip pakirsti :).
2009.12.26. 134-oji kelionės diena.
Pirmieji mūsų nardymai jūroje. Phi Phi salos. Nerealus povandeninis pasaulis. Vakare toliau mokomės.
Sekanti diena buvo mūsų pirmoji nardymo išvyka į atvirą jūrą. Džiaugėmės, jog pirmieji mūsų nėrimai bus prie įžymiųjų Phi Phi salų.
Iki salų vykome su gan dideliu laivu, kuriame be mūsų dar buvo apie 20 nardytojų. Mūsų instruktorius Bank‘as tuo pačiu buvo ir kelionės vadovas. Liuks, reiškiasi mus moko gerbiamas nardytojas. Jis visiems nardytojams paskyrė po vadovą, papsakojo laivo tvarką ir pajudėjome.
Iki Phi Phi salų buvo apie tris valandas kelio. Per tą laiką instruktoriaus stebimi patys susirinkome savo nardymo įrangą ir keletas paskutinių nurodymų ir štai pirmasis žingsnis į jūrą. Džiaugėmės, kad turime savo akvalangus, kurie yra su dioptriomis (juk abu esame žlibukai :)), nes po vandeniu atsivėrė neįtikėtinas ir visiškai kitoks pasaulis. Žvalgėmės į instruktorių su noru greičiau nerti. Išleidome iš liemenių orą ir pradėjome grimzti.. Esame prieš tai snorkelinę (plaukioję jūros paviršiumi su oro vamzdeliu), bet tai buvo kas kita. Čia neskubėdamas ir ramiai kvėpuodamas galėjai stebėti iki tol nematytus gyvūnus augalus... Dar nespėjome gerai pasigrožėti, o mūsų instruktorius jau davė mums pratimų. Turėjome jūroje padaryti tai ką vakar darėme baseine. Įvykdę užduotis tolesnį laiką skyrėme tyrinėjimams. Instruktorius rodė vieną po kito įdomius jūros gyvūnus. Visai netoli pamatėme aštunkojį, kuris nerealiai greitai keisdavo spalvas, dideles pulsuojančias medūzas, daug žuviukų Nemo, murenų ir pan. Daugelio pavadinimų netgi neatsimename.
Pirmojo nėrimo laikas 44 min. Nors ir turėjome nerti iki 12 metrų gylio, bet nėrėme šiek tiek giliau... Nenorėdami diskredituoti savo instruktoriaus gylio neminėsime. Mums tai buvo įvertinimas, nes tai reiškė, kad jis pasitiki mūsų jėgomis :). O ko žmogiuo daugiau reikia jeigu ne įvertinimo :).
Išnėrę pradėjome pildyti asmenines naro knygutes: kokioje vietoje nėrei, kiek laiko išbuvai po vandeniu, kokiame gylyje buvai, ką pamatei ir pan. Mums tai labai patiko ir mes sau susirašinėjome gyvūnus, kuriuos matėme.
Antrasis nėrimas buvo netoliese. Šį nėrimą ilgam atsiminsime, nes pavyko pamatyti ir vėžlių (pirmą kartą juos matėme ne iš viršaus, o iš apačios) bei Leopardinį ryklį.
Leopardiniai rykliai nėra pavojingi žmonėms, bet jau vien mintis, jog tai ryklys, žavėjo mus. O kai instruktorius pasakė, jog tai didžiausias jo matytas leopardinis ryklys, tai mes dar labiau tuo susižavėjome. Juk taip malonu kartais pamatyti tai kas didžiausia, gražiausia, iausia iausia iausia :).
Antrasis nėrimas mums paliko didžiausią įspūdį. Ne tik išbandėme naują gylį, bet ir grožėjomės didele koralų sieną, palei kurią mus nešė silpna jūros srovė.. Džiugu, kad šalia plaukęs naras turėjo povandeninį fotoaparatą tai mes pasinaudodami tuo nugriebėme keletą nuotraukų :).
Liko tik grįšti iki Phuketo salos. Besišnekučiuojant apie tai ką patyrėme bei matėme net nepastebėjome kaip parplaukėme namo. Ir jau laukėme rytojaus, kad galėtume vėl panerti...
Vakarą praleidome besiruošdami rytojaus testui :).
2009.12.27. 135-oji kelionės diena.
Antrieji mūsų nardymai. Racha Yai salos. Teorijos testas. Mes jau narai!
Kitą dieną mūsų nardymo vietos buvo šalia Racha Yai salų. Šįkart laive buvo dar daugiau nardytojų, gal apie 30.
Nieko nelaukę išsprendėme teorinių žinių testą. Valio! Sėkmingai!
Netrukus mes su didžiausiu malonumu susimontavome įrangą ir šokome į jūrą savo trečiajam nėrimui. Instruktorius parinko mums šįkart labiau smėlėto dugno nėrimą. Ant dugno netgi specialiai naram buvo nuleistos keletas didelių akmeninių dramblių. Buvo įdomu panardyti tarp jų. Nors dugnas nebuvo labai įspūdingas, bet pamatėme keletą skorpionžuvių medūzų ir be abejo daugybę koralų žuvų. Instruktorius mus toliau išbandinėjo įvairiausiais pratimais :).
Ketvirtasis nėrimas taip pat buvo netoliese ir čia instruktorius davęs paskutinius pratimus parodė, jog viskas OK ir mes likusį laiką skyrėme dugno tyrinėjimui. Šįkart dar pavyko pamatyti jūros arkliuką, vėl keletą medūzų, keletą tikrai įspūdingo grožio žuvų, kurių vertimo kolkas nežinome. Reikės labiau pasidomėti tuo :).
Sako, kad jūra ir kalnai yra tie, kurių liga gali greitai susirgti... Įtariame, kad simptomus jau turime... Beveik valanda po vandeniu prabėga kaip kelios minutės. Pamiršti, kad virš vandens liko kitas pasaulis. Tik oro matuoklis primena, kad jau laikas į viršų.. O jeigu taip ir paviršiniame gyvenime turėtume po matuoklį, kuris pasakytų, kad jau laikas tau kažką daryti kitaip...
Išnėrę kartu su instruktoriumi (kuriuo likome labai patenkinti) pasidžiaugėme sėkmingai patapę narais.
Vėl užpildėme naro knygeles. Pirmieji nėrimai juk taip smagiai pildosi :).
Tą vakarą simboliškai paminėjome mūsų naujus sertifikatus. Dar viena kortele piniginėje bus daugiau :).
Džiaugdamiesi, kad nebereikia mokintis jokių mokslų, tą vakarą pražiūrėjome filmus, kurių jau daugokai buvome prisisiuntę čia, Tailande, su geresniu interneto ryšiu.
2009.12.28. 136-oji kelionės diena.
Žiūrime filmus. Tinginiaujame. Gulinėjame paplūdimyje.
Neperžiūrėtų filmų sesiją tęsėme ir kitą rytą. Džiaugėmės galėdami tai daryti, nes Laose dėl lėtesnio interneto ryšio nebuvome matę nėi vieno filmo... Pažiūrėjome „2012“ . Žinome, kad tokius filmus reikia žiūrėti kino teatre, bet ir mūsų „namų kino teatras“ buvo neblogas :).
Nusprendėme tą dieną pasilepinti. Pasideginome paplūdimyje, pasimaudėme jūroje, vaišinomės ledais, klausėmės prekeivių pasiūlymų :). Mintyse jau įsivaizdavome, kaip pasitinkame mamytes, apkabiname ir vaišinamės lietuviškais skilandžiais..
Ta diena taip ramiai ir praėjo, didelių žygių nedarėme, nes anksti ryte reikėjo keltis kelionei link Bankoko pasitikti mamyčių :). Buvome numatę pakeliui užsukti į Tailando/Birmos pasienį, kur norėjome prasitęsti savo vizas. Jos dar galiojo, bet norėjome, gauti naują 15 dienų terminą, kad ramiai galėtume būti su mamytėmis...
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą