Į banką pinigų. Toliau ieškome dujų. Dujos! McDonaldas. Per lygumas. Žaibai. Kamščiai. Avarija. Hot Springs. Wind Cave NP. Mt. Rushmore. McDonaldas. Rapid City. Kur toliau?
Po praėjusių trijų dienų jau buvo sunku tikėtis kažko panašaus. Bet kiekviena diena pilna siurprizų ir net nežinai su kokiais įspūdžiais nueisi miegoti. Pažiūrėsime, kokia bus šita.
Papusryčiavę patraukėme link Pietų Dakotos Rapid city miesto. Iki jo buvo apie 600 km, tai reiškė, kad važiuosime visą dieną.
Pirmiausia reikia susitvarkyti du reikalus. Nusiimti pinigų ir nusipirkti dujų. Pirmasis reikalas susitvarkė greitai, bet štai su antruoju niekaip. Pravažiavome gal kokias 5 parduotuves, bet vėl tas pats - jie naudoja kitokius balionėlius.
Važiuojame pirmyn. Visiškai autopilotu. Kad dar vairą kas pasukiotų :). Vaizdas buvo daugmaž vienodas. Mažos kalvos, plačios pievos. Ir eismo ne tiek jau daug. Wyoming'as viena rečiausiai gyvenamų valstijų JAV. Mums tai patinka. Galėtų išvis būti negyvenama :).
Privažiavome valstijos sostinę - Casper ir joje užsukome padraugauti su McDonaldu. Atsivėsinome ir pasukome į miestą paieškoti dujų. Nelemtų dujų. Bet mums pavyko! Iš antro bandymo. Pasiėmėme su kaupu, kad iki pačio Niujorko su atsarga užtektų.
Iš Casper patraukėme toliau laimingi, kad jau šiandien galėsime patys darytis valgyti.
JAV vidurio lygumos ypatingos savo audromis ir mes kelis kartus per šiandien matėme aplink žaibuojant, pajuoduojant debesis, bet kaip viskas staiga užeidavo taip staiga ir praeidavo.
Bet štai kamščiai taip greitai nepraeina. Tas "USA Recovery plan" mums gadina kelionę. Strigdavom po kokią valandą vienoje vietoje. Pasistūmėjam keliasdešimt mylių ir vėl tas pats. Vienoje vietoje išvis įstrigome. Vidutė net spėjo numigti. Saulė kepino. Net nenorėjome begalvoti, kiek laipsnių... Pasirodo tai būta avarijos. Didelės. Motociklas buvo beveik subyrėjęs, o miniveno priekis sustumtas iki vairuotojo. Nežinome, ar kas liko gyvas, bet buvo nejauku važiuoti prošal...
Kelias toliau buvo laisvas ir mes netrukus įvažiavome į Pietų Dakotą. Bevažiuojant vistik išsiryškinome, kad žymiosios prezidentų galvos, iškaltos kalno uoloje (Mt. Rushmore) būtent ir yra Pietų Dakotoje ir visai mums pakeliui. Buvome galvoję, kad jos yra Šiaurės Dakotoje ir mes jų nepamatysime. Valio. Lekiam link jų.
Pakeliui pravažiavome Hot Springs miestelį, kuris mums pasirodė jaukus ir gražus. Gaila, kad neturėjome laiko sustoti prasivaiščioti. Iki sutemų turime spėti pamatyti Mt. Rushmore. O saulė jau link laidos...
Netgi nesustojome Wind Caves nacionaliniame parke, kurio olos turėtų taip pat būti įspūdingos. Pravažiavome tik prošal ir nulėkėme toliau.
Mt. Rushmore yra Black Hills kalnų grandinėje. Jie yra nutolę tiek nuo Uolinių kalnų ar bet kokių kitų ir kartais netgi vadinami miškų ir kalnų sala tarp pievų. Taip ir buvo. Kątik važiavome lygumomis, o čia žiūrėk jau vingiuojame kalnų keliukais. Tankūs miškai, stačios uolos... Ilgą laiką ši žemė priklausė indėnams ir netgi buvo sutartimis nustatyta, jog tai jų žemė per amžių amžius... Iki to laiko kol čia buvo aptikta aukso. Indėnai vėl buvo išvyti. Ši vieta jiems tapo pražūtinga. Kas yra domėjęsis šiek tiek indėnų istorija tikriausiai yra girdėjęs mūšį Wounded Knee. Šis mūšis buvo visai netoli šių kalnų...
Bet štai jau ir privažiavome Mt. Rushmore. Jau tuoj už posūkio juos pamatysime. Bet kas gi čia? Ogo kalnų ožka su ožiuku visai netoli kelio. Stabtelėjome pažiūrėti iš arčiau.
Pamekenę šiek tiek kartu su jais nuvažiavome link savo tikslo. Ir taip, štai pirmoji galva. Džordžas Wašingtonas. Bet tuoj už posūkio pamatysime juos visus. Pamatyti tai pamatome, bet pamatome ir tai, kad už parkavimą reikia mokėti 10 dolerių. Nieko sau. Ale monumentą gali žiūrėti nemokamai, bet prisiparkuoti tau kainuos.
Mes nepasirįžę mokėti tiek už keletą minučių. Stabtelime porai sekundžių šalikelėje, aišku nusižengdami taisyklėms, bet mums to pakanka - veidai jau mūsų fotiko juostelėje :).
Taip pasisukinėjome dar kokius penkis kartus pirmyn atgal ir užtenkamai prisipyškinę patraukėme tolyn. Pasirodo ne tuo keliu. Atgalios. Vėl pro galvas. Stabtelkime bent ten kur matosi vienas Džordžas Wašingtonas. Čia bent jau galime ramiai pabūti.
NUOTRAUKA su Vidute ir wasingtonu. arba ta kuri tau labiausiai patinka.
Bet galop pasukome link Rapid City. Mt. Rushmore dar pasimatė mums ir iš kitos pusės. Gavome pilnai, ko norėjome ir be kvailo parkingo.
Važiuojant keliu link Rapid City, vis dar būnant Black Hills kalnuose privažiavome Keystone miestuką, kuris buvo tikriausiai sukurtas turistams. Vien viešbutukai ir kavinukės, ir be abejo suvenyrų parduotuvėlės. Viskas senoviniu amerikoniniu stiliumi. Truputį kičas, bet žiūrisi gerai.
Pagaliau privažiavę Rapid City užsukome į McDonaldą. Nors ir turėjome dujų, bet patingėjome išsivirti valgyti.
Šiandien reikėjo nuspręsti, kaip mes važiuojame toliau. Turėjome pakvietimą pasisvežiuoti Oklahomoje, bet tam reikalui truputį reiktų nusukti į šoną. Ir dar reikia parašyti Eglei, Ginto draugei ir Vidutės draugės Jurgos seseriai, kad mes jau atvažiuojame pas ją į Čikagą. Abiem draugėm išsiuntėme žinutes ir pagal tai, ką jos atsakys planuosime toliau. Reikia laukti rytojaus ryto.
Šiandien vėl patyrėme to ko net neistikėjome - prezidentai buvo mums malonus dienos siurprizas. Dar viena liuksiška diena.
Po praėjusių trijų dienų jau buvo sunku tikėtis kažko panašaus. Bet kiekviena diena pilna siurprizų ir net nežinai su kokiais įspūdžiais nueisi miegoti. Pažiūrėsime, kokia bus šita.
Papusryčiavę patraukėme link Pietų Dakotos Rapid city miesto. Iki jo buvo apie 600 km, tai reiškė, kad važiuosime visą dieną.
Pirmiausia reikia susitvarkyti du reikalus. Nusiimti pinigų ir nusipirkti dujų. Pirmasis reikalas susitvarkė greitai, bet štai su antruoju niekaip. Pravažiavome gal kokias 5 parduotuves, bet vėl tas pats - jie naudoja kitokius balionėlius.
Važiuojame pirmyn. Visiškai autopilotu. Kad dar vairą kas pasukiotų :). Vaizdas buvo daugmaž vienodas. Mažos kalvos, plačios pievos. Ir eismo ne tiek jau daug. Wyoming'as viena rečiausiai gyvenamų valstijų JAV. Mums tai patinka. Galėtų išvis būti negyvenama :).
Privažiavome valstijos sostinę - Casper ir joje užsukome padraugauti su McDonaldu. Atsivėsinome ir pasukome į miestą paieškoti dujų. Nelemtų dujų. Bet mums pavyko! Iš antro bandymo. Pasiėmėme su kaupu, kad iki pačio Niujorko su atsarga užtektų.
Iš Casper patraukėme toliau laimingi, kad jau šiandien galėsime patys darytis valgyti.
JAV vidurio lygumos ypatingos savo audromis ir mes kelis kartus per šiandien matėme aplink žaibuojant, pajuoduojant debesis, bet kaip viskas staiga užeidavo taip staiga ir praeidavo.
Bet štai kamščiai taip greitai nepraeina. Tas "USA Recovery plan" mums gadina kelionę. Strigdavom po kokią valandą vienoje vietoje. Pasistūmėjam keliasdešimt mylių ir vėl tas pats. Vienoje vietoje išvis įstrigome. Vidutė net spėjo numigti. Saulė kepino. Net nenorėjome begalvoti, kiek laipsnių... Pasirodo tai būta avarijos. Didelės. Motociklas buvo beveik subyrėjęs, o miniveno priekis sustumtas iki vairuotojo. Nežinome, ar kas liko gyvas, bet buvo nejauku važiuoti prošal...
Kelias toliau buvo laisvas ir mes netrukus įvažiavome į Pietų Dakotą. Bevažiuojant vistik išsiryškinome, kad žymiosios prezidentų galvos, iškaltos kalno uoloje (Mt. Rushmore) būtent ir yra Pietų Dakotoje ir visai mums pakeliui. Buvome galvoję, kad jos yra Šiaurės Dakotoje ir mes jų nepamatysime. Valio. Lekiam link jų.
Pakeliui pravažiavome Hot Springs miestelį, kuris mums pasirodė jaukus ir gražus. Gaila, kad neturėjome laiko sustoti prasivaiščioti. Iki sutemų turime spėti pamatyti Mt. Rushmore. O saulė jau link laidos...
Netgi nesustojome Wind Caves nacionaliniame parke, kurio olos turėtų taip pat būti įspūdingos. Pravažiavome tik prošal ir nulėkėme toliau.
Mt. Rushmore yra Black Hills kalnų grandinėje. Jie yra nutolę tiek nuo Uolinių kalnų ar bet kokių kitų ir kartais netgi vadinami miškų ir kalnų sala tarp pievų. Taip ir buvo. Kątik važiavome lygumomis, o čia žiūrėk jau vingiuojame kalnų keliukais. Tankūs miškai, stačios uolos... Ilgą laiką ši žemė priklausė indėnams ir netgi buvo sutartimis nustatyta, jog tai jų žemė per amžių amžius... Iki to laiko kol čia buvo aptikta aukso. Indėnai vėl buvo išvyti. Ši vieta jiems tapo pražūtinga. Kas yra domėjęsis šiek tiek indėnų istorija tikriausiai yra girdėjęs mūšį Wounded Knee. Šis mūšis buvo visai netoli šių kalnų...
Bet štai jau ir privažiavome Mt. Rushmore. Jau tuoj už posūkio juos pamatysime. Bet kas gi čia? Ogo kalnų ožka su ožiuku visai netoli kelio. Stabtelėjome pažiūrėti iš arčiau.
Pamekenę šiek tiek kartu su jais nuvažiavome link savo tikslo. Ir taip, štai pirmoji galva. Džordžas Wašingtonas. Bet tuoj už posūkio pamatysime juos visus. Pamatyti tai pamatome, bet pamatome ir tai, kad už parkavimą reikia mokėti 10 dolerių. Nieko sau. Ale monumentą gali žiūrėti nemokamai, bet prisiparkuoti tau kainuos.
Mes nepasirįžę mokėti tiek už keletą minučių. Stabtelime porai sekundžių šalikelėje, aišku nusižengdami taisyklėms, bet mums to pakanka - veidai jau mūsų fotiko juostelėje :).
Taip pasisukinėjome dar kokius penkis kartus pirmyn atgal ir užtenkamai prisipyškinę patraukėme tolyn. Pasirodo ne tuo keliu. Atgalios. Vėl pro galvas. Stabtelkime bent ten kur matosi vienas Džordžas Wašingtonas. Čia bent jau galime ramiai pabūti.
NUOTRAUKA su Vidute ir wasingtonu. arba ta kuri tau labiausiai patinka.
Bet galop pasukome link Rapid City. Mt. Rushmore dar pasimatė mums ir iš kitos pusės. Gavome pilnai, ko norėjome ir be kvailo parkingo.
Važiuojant keliu link Rapid City, vis dar būnant Black Hills kalnuose privažiavome Keystone miestuką, kuris buvo tikriausiai sukurtas turistams. Vien viešbutukai ir kavinukės, ir be abejo suvenyrų parduotuvėlės. Viskas senoviniu amerikoniniu stiliumi. Truputį kičas, bet žiūrisi gerai.
Pagaliau privažiavę Rapid City užsukome į McDonaldą. Nors ir turėjome dujų, bet patingėjome išsivirti valgyti.
Šiandien reikėjo nuspręsti, kaip mes važiuojame toliau. Turėjome pakvietimą pasisvežiuoti Oklahomoje, bet tam reikalui truputį reiktų nusukti į šoną. Ir dar reikia parašyti Eglei, Ginto draugei ir Vidutės draugės Jurgos seseriai, kad mes jau atvažiuojame pas ją į Čikagą. Abiem draugėm išsiuntėme žinutes ir pagal tai, ką jos atsakys planuosime toliau. Reikia laukti rytojaus ryto.
Šiandien vėl patyrėme to ko net neistikėjome - prezidentai buvo mums malonus dienos siurprizas. Dar viena liuksiška diena.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą