Keistas jausmas matyti degančią SES (service engine soon) lemputę. Ypač trečią kartą... Pirmus kartus atsipirkę truputį prarastu laiku ir keletu šimtų dolerių dabar nežinojome ko laukti. Ačiū Dievui, kad Las Vegasas jau buvo čia pat. Trečią kartą užsidega lemputė, bet sąlyginai tinkamose tam vietose :).
Šiaip ne taip truputį drebančiu varikliu važiavome toliau. Greitai netgi pamiršome, kad ta lemputė dega. Juk aplink išniro tai, kas tiek daug kartų matyta reklaminiuose lankstinukuose, Holywoodo filmuose ir kitokiuose medijos puslapiuose. Štai ir piramidė, ir Eifelio bokštas.
Nekantravome kada greičiau sutems ir galėsime eiti pasivaikščioti po naktinį Las Vegasą su viešbučių ir lošimo namų prisotintu The Strip rajonu.
Viešbutukas, kurį užsisakėme dar Los Andžele buvo pačioje The Strip pabaigoje. Labai paranku.
Mašiniuką priparkavome viešbučio kieme, o patys su kuprinėmis patraukėme į kambarius. Registratūroje truputį nusistebėję pažiūrėjo į mūsų kuprines, bet mums tai buvo nei motais. Mes atvykome į Las Vegasą!
Kambarys mums taip pat patiko. Didelis, langai per visą sieną, vaizdas į Strip, kavos aparatas, internetas (juk laukėme Eurovizijos). Viskas ko reikia :).
Kaip ir priklauso iškart pamiklinome televizoriaus distancinį. Deja, jokio europietiško kanalo mūsų Eurovizijai nebuvo tad reiks žiūrėti per internetą.
Sutemus išėjome pasivaikščioti. Sutemo tik sąlyginai, nes visas Las Vegasas švietė nuo lempučių. Kai kuriose vietose turėjome net prisimerkti. Gamtos vaikai mieste :).
Tikrai įspūdinga. Tikriausiai elektros sunaudoja tiek pat kiek jos tiekdavo Ignalinos atominė elektrinė. Nežinome, bet taip atrodė :).
Pilnas miestas žmonių. Marios. Visi įsilinksminę ir užkaitę. Vieni nuo alkoholio, kiti nuo bendro siautulio, kiti dar nuo kai ko... Kas kelios minutės pragužėdavo mergvakarių arba bernvakarių būriai. Daug filmų apie tai sukurta... Bernvakarius pamatę gatvės šmugelninkai juos apdalindavo merginų nuotraukomis su pasiūlymais pasilinksiminti. Nors prostitucija yra nelegali Las Vegase (ji legali keletoje kitų vietų Nevadoje), bet ir tai mokama apeiti. Masažas, eskortas ir pan...
Praeinant pro lošimo namus, pilnus lošimo stalų ir automatų būdavo juokingiausia stebėti senutes, bėgiojančias nuo vieno prie kito lošimo automato ir bandančias atrasti tą jų "laimingiausiąjį" :).
O po šitokios dienos po hot dogą užkandos. Tokių didelių hot dogų dar nebuvome matę. Užteko ne tik užkąsti, bet ir prisivalgyti.
Šiam vakarui nusprendėme, kad jau bus gana ir patraukėme atgalios. O Las Vegasas tikriausiai niekada neužmigs...
Kad jau visi linksminasi tai ir mes parsinešėme šampano buteliuką. Labai derėjo prie vaizdo per langą. Dar pasimėgausime tuo keletą dienų.
2010.05.29. 288- oji kelionės diena.
Gardeną į servisą. Tvarkom nuotraukas. Eurovizija. Tinginiaujam. Planuojamės nakvynes. Einam į šou. Pica į namus. Liekam dar?
Miegojome iki soties. Pusryčius pasidarėme patys su kavos aparato pagalba. Užpilamos košės labai skanus sprendimas.
Šios dienos pagrindinis uždavinys buvo susitvarkyti mašiniuką. Internete susiradome servisiuką, kuris siūlė nemokamą diagnostiką ir Gintas su Gardena nieko nelaukęs ten ir patraukė. Norėjo iki Eurovizijos sugrįžti.
Servisiuką Gintas rado nesunkiai, jis buvo vos už kelių namų blokų. Ir jie tikrai darė nemokamą diagnostiką. Nors ir buvo užsivertę automobiliais, bet priėjo ir Gardenos eilė būti patikrintai. Mūsų nuostabai kompiuteris rodė problemą toje pačioje vietoje, kurią ką tik buvome sutaisę Chevrolet centre. Meistrai, tikriausiai patys tingėdami užsiimti šia problema, iškart nurodė netoliese esantį Chevrolet centrą. Jie teisūs - jeigu tai jų brokas tegul jie ir taiso.
Bėda ta, kad rytoj turėjo būti visiems išeiginė dėl Memorial day ir visi baiginėjo darbus anksčiau. Chevrolet centras turėjo užsidaryti už kelių valandų ir jau niekuo negalėjo padėti. Nurodė kitą servisą kitame miesto gale. Nieko nelieka tik važiuoti ir tikėtis, kad gardena neužges vidury kelio. Pirmyn.
Servisą Gintas sėkmingai pasiekė. Priimamajame sėdintis vyrukas pakišo lapą priduoti automobiliui. Lapo apačioje buvo kaina... 140 USD. Čia už ką? Už patikrinimą. Nu naaaamas.... Vien tik už patikrinimą paprašė beveik 400 litų... Sako, kad jeigu tai nustatys jų kaltę tai patikra bus nemokama. O jeigu ne? Susimokėsi... Ačiū NE.
Nieko nepešęs Gintas su Gardena pasuko atgal į servisiuką. Jau geriau jie tegul patikrina ir tikrai nustato, kokia problema ir ką reikia taisyti. Tik būdami 100% tikri, kad esame teisūs grįžtume į Chevrolet servisą...
Ginto nuostabai SES lemputė važiuojant užgeso ir iki pat pirmojo servisiuko nebeužsidegė. Kas vyksta? Ir variklis lygtais švelniau dirba... Ką daryti? Grįžęs į servisiuką Gintas dar kartą paprašė, kad patikrintų su kompiuteriu. Rodė, kad problema yra, bet su jais pasitarus Gintas nusprendė nieko nebedaryti. Bent jau tol kol neužsidegs lemputė :).
Tokiom dviprasmiškom nuotaikom Gintas grįžo į viešbutuką, kur Vida jau buvo pradėjusi žiūrėti Euroviziją. Per tą laiką ji atrinkinėjo nuotraukas mūsų blogui. Turėdami elektrą naudojomės proga šiek tiek padirbėti prie savo puslapiuko.
Tos keletas valandų praėjo linksmai. Susiskaipinome su namiškiais ir galima sakyti kartu su jais žiūrėjome dalyvių pasirodymus. Vidos favoritai belgai ir vokiečiai, o Gintas šįkart nusprendė būti solidarus su visais. Galbūt šiek tiek simpatizuodamas balkanams su jų širdį griebiančiomis baladėmis.... :)
Nugalėjo, kaip visi gerai žinome vieni iš Vidutės favoritų tad už tai ir pakelkime taures!
Turėjome laiko tad jį skyrėme patinginiavimui ir tolimesnio kelio paplanavimui. Turėjome keletą puslapių, kuriuose galėjome rasti nemokamų kempingų tad bandėme juos pasižymėti savo kelyje. Be abejo visada lieka Walmartas, kuris neatsisakys apnakvydinti, bet nebuvome tikri, kad jis visur pakeliui bus, tad apsidraudimui kitos vietos nepakenks.
Nuveikę daug reikalų vakarop patraukėme į viešbutyje rengiamą šou. Žinojome tik tiek, kad juoksimės, o iš ko - net nenutuokėme. Pakvietimai buvo nemokami tad mums pilnai tiko.
Viešbutukas turėjo pasirodymų salę, kuri šįkart nebuvo pilna, bet mums ir nereikėjo. Pasirodymai mums patiko. Vienas žongliruotojas, kitas gitaristas. Sarkastiškas amerikietiškas jumoras, kuris mums patinka. Galbūt ne visose vietose viską supratome, bet prisijuokėme užtektinai.
Juokas labai sekintinantis reiškinys. Jėgas labai puikiai atstato pica su alumi. Šiam reikalui taip pat turėjome kuponus tad kaina nesibadė ir užsisakėme viską į kambarį.
Po tokios picos ir alaus vos beatsiplėšėme nuo lovos. Va čia tai gyvenimas :). Kiek taip galėtume taip gyventi? Amžinai? Kažin :). Kiek galėtumėt jūs?
Prisivaišinę taip ir nebeišsiruošėme daugiau į miestą. Ir taip gera buvo. Juolab, kad švieseles galėjome matyti ir per langą.
Likome viešbutuke tikriausiai ir dėl to, jog nusprendėme likti Las Vegase dar porai naktų. Užsisakėme nakvynes kitame viešbutyje, nes šiame tokių pigių jau nebegavome...
2010.05.30. 289- oji kelionės diena.
Persikraustymas. Station palace. In 'n' Out burger. Tinginystės. Lošiam. Nemokamas alus.
Vėl sočiai išsimiegoję susikrovėme daiktus ir patraukėme į naują viešbutuką. Jis turėjo būti dar pigesnis. O kitai nakčiai užsisakėme kambarį centrinėje Strip dalyje esančiame viešbutuke. Kad dar daugiau švieselių gautume :).
Tas pigumas kartais per abu galus išlenda. Registruojantis kambariui dar turėjome sumokėti už papildomų paslaugų paketą, iš kurio mums naudingas buvo tik internetas. Bent jau tiek.
Kamabarys nebebuvo toks jaukus ir didelis. Pro langą vaizdas buvo į stafo kiemą, prikimštą rakandų. Išvis užtraukėme užuolaidas.
Laikas pavalgyti. Važiuojant į viešbutuką netoliese matėme In 'n' Out burgerinę į kurią ir nusprendėme eiti. Ją pamėgome nuo praėjusio karto, kai Los Andžele kartu su Džeisonu ten sukirtome po nemažą porciją skanėstų. Juk Amerikoj esame, reikia ryti :).
Kad pavalgyti tenka gerokai palaukti, nes populiarumu In'n'Out kažin ar yra pralenkiama. Na dar pažiūrėsime. Dar daug teks pamatyti.
Nieko daugiau ir nenorėjome veikti. Gulėjome, po truputį rašėme blogą, atrinkinėjome nuotraukas.
Vakaras buvo skirtas lošimams. Kaip gi galėjome išvykti taip ir nepabandę palošti? O gal netgi išlošime? Su tokiomis mintimis tikriausiai kiekvienas pradeda, bet baigia su skirtingomis :)
Bet turime stiprią valią ir galime sau pasakyti STOP. Kiek laiko palošę, ir netgi vienu momentu būdami mums įspūdingame 15 USD pelne, mes kovos lauką palikome nieko nepralošę, bet ir nieko neišlošėme :).
Gal netgi galime sakyti, kad laimėjome, nes prisivaišinome alumi, kuris lošimo namuose nemokamas. Jį nešioja žavios (kartais tik žavokos) merginos kartais tikriausiai surinkdamos daugiau arbatpinigių nei tas alus vertas. Tik ne iš mūsų :). Špygą taukuotą :).
2010.05.31. 290- oji kelionės diena.
Sprendimas. Vėl kraustomės. Dovanų parduotuvė. Gėrimų parduotuvė. Imperial palace. Pool. Panda express. Vėl lošiam. Tekila tekila.
Pusryčiauti nuėjome į netoliese esantį McDonaldą. Čia prisėdome ir sprendėme jau keletą dienų ramybės neduodantį klausimą. Gal jau laikas namo? Jį sau buvome uždavę dar Los Andžele. Keletą dienų norėjome pabūti kiekvienas sau savo galvose... Dabar reikėjo atsakymo. Savo galvose tikriausiai turėjome skirtingų minčių, argumentų, bet abu pasakėme "Taip. Laikas namo.". Kai tai pasakėme netgi pajautėme palengvėjimą. Reiškiasi teisingas sprendimas. Nesvarbu, kuri priežastis buvo pagrindinė, bet jų buvo daug. Ir buvome pavargę, ir planuoti pinigiukai ėjo į pabaigą (likusių ne kelionei nenorėjome naudoti), beprotiškai pasiilgome artimųjų, Perlos, jau daug buvome pamatę, reikia skirti laiko stabtelėjimui... Ir dar daug kitų. Kaip ir priežaščių keliauti toliau. Bet jos tegul lieka kitam kartui juolab, kad prieš akis dar buvo daugiau nei du mėnesiai kelionės po JAV....
Taigi grįžtame namo. Bet ne dabar. Dar keliausime. Juk dar tiek nepamatytų dalykų čia. Dar tiek daug nenuvažiuotų mylių.
Išsiregistravę iš viešbutuko patraukėme dar į didžiausią pasaulyje dovanų parduotuvę. Bent jau taip rašoma. Kiek tame teisybės nežinome... Amerikiečiai labai mėgsta perdėti - "world famous... biggest...most amazing...hundred years known...incredible...". Oh my goodness...
Truputį apsiprekinome dovanėlių ir šalia esančioje parduotuvėje nusipirkome tekiliukės buteliuką. Senokai beragavome... Patraukėme į savo viešbutuką. Las Vegasas įspūdingas ir dieną. Bet tikriausiai sunku būti atpažinti kai kuriuos kampelius matytus dieną. Kaip sakoma skiriasi kaip diena ir naktis :)
Mūsų naujasis viešbutukas Imperial Palace buvo pačiame centre. Bet kada išėjęs pasineri į kunkuliuojančią minią ir žibančias lemputes. Naudokimės tuo. Juk esame Las Vegase!
Bet pirmiausia pasinaudojome naujo viešbutuko baseinu. Jis buvo vidiniame kieme, tiesiai priešais mūsų kambario, esančio 13-ame aukšte, langus.
Bandėme šiek tiek padeginti kitas kūno dalis nei rankos ir kojos. Buvome įdegę kaip tikri vairuotojai :).
Tos dienos atradimas - Panda Express. Tai kinietiško maisto restoraniukas. Labai neblogomis kainomis ir svarbiausia labai skaniais patiekalais. Niami niami. Tai kas netilpo nešėmės namo.
Vis dar buvo nesutemę tad dairėmės į viską kitomis akimis nei vaikščiodami naktį. Daug kičo, bet per daug nesigilinant pradedi tuo mėgautis. Juolab, kad tuo garsiai mėgaujasi visi aplink. tiek bandydami visokias pramogas, tiek ir maukdami alkoholį iš milžiniškų kokteilių bokalų. Tokį maktelėjus tikriausiai ir dieną viskas pradeda žibėti nakties lemputėmis.
Palavinę akis praėjusį vakarą šį vakarą buvome daug rimčiau nusiteikę. Ir netgi buvo pradėję sektis. Ypač Vidutei. Ne ypač Gintui. Buvome netgi pliuse apie 40 USD. Bet... Išėjome su 15 USD minusu :)
Bet atlygis mūsų laukė kambaryje. Juk turėjome nusipirkę tekilos! Stiklas po stiklo ir pamiršome to vakaro nuostolį... Stiklas po stiklo...
2010.06.01. 291- oji kelionės diena.
Pagirios. Rašinėjam blogą. Panda. Pirmyn lošti. Ruletė. Liekam dar.
Atsibudome nustebę, kad jau rytas. O kada nuėjome gulti? Niekas to nežino ir nesužinos... Lai tai būna tarp mūsų ir stikliukų...
Jau seniai bebuvome patyrę tokį keistą pojūtį. Skauda galvą, suka skrandį, spaudžia krūtinę, niekas nemiela.. Kas tai galėtų būti? Ėėėėėėė! Tai pagirios! Buvome pamiršę ką tai reiškia...
Taip kaip jautėmės taip ir elgėmės. Gulėjome pasliki. Dar kartais bandydavome blogą parašyti, bet ne itin sekėsi...
Link dienos pabaigos atgavome šiek tiek apetitą ir vėl nuėjome pavalgyti į Panda Express. Šiek tiek atgavome jėgas. Bet baseinui jų vis dar nepakako. Gulim.
Bet vakarop atbudo lošėjų instinktas. Eime papramogauti. Tai reiškia eime dar šiek tiek pralošti...
Kaip tarėm taip ir padarėm. Iš pat pradžių išlošėm, po to vėl pralošėm.
Rekordinę sau sumą. Apie 25 dolerius :). Bet nemokamas alutis šiek tiek panaikino šį nuostolį :).
Ta proga nusprendėme likti dar vienai dienai. Pachmieliukas išbraukė vieną dieną iš mūsų plano...
2010.06.02. 292- oji kelionės diena.
Į kitą kambarį. Dedam blogą. Tinginiaujam. Panda. Naktinis Las Vegasas. Palošiam.
Norint likti dar vienai nakčiai reikėjo pakeisti kambarį tad vėl kraustomės. Neramios dūšios :).
Šiandien gražinom skolą blogui. Sudėjome nuotraukas, tekstus, kad šiek tiek mažiau liktų kelionės pabaigai. Juolab, kad nežinojome, kada kitą kartą ilgesnį laiką turėsime priėjimą prie elektros.
Taip neskubėdami patinginiaudami ir leidome dieną. Gintas kartais užsibūdavo balkone bežiūrėdamas į mergas prie baseino, o visa kita slinko labai ramiai :)
Likome ištikimi kinietiškai virtuvei ir vėl prisikirtome iki soties.
Šiandien jau tikrai tikrai buvo paskutinis mūsų vakaras Las Vegase tad dar kartą išėjome pasivaikščioti. Naktinis Las Vegasas ir yra tikrasis šio miesto veidas.
Dar kartą nuėjome prie Eifelio bokšto, prie Sfinkso, prie Bruklino tilto, pasižiūrėjome šokančius fontanus. Niekur kitur nepamatysime tiek daug kopijų vienoje vietoje :).
Tuo pačiu nuėjome į keletą kitų kazino, kuriuose pamiklinome savo rankas. Taip pat sėkmingai kaip ir kitais vakarais. Beje viešbučių vidus ne ką mažiau prilykdavo jų išorei...
Bus smagu kada nors sugrįžti į šį miestą. Taip norėtume čia atsirasti su visais savo draugais ir įspūdingai praleisti keletą dienų ir naktų... Na jeigu ne čia, tai Vilniuje tikrai :)
Šiaip ne taip truputį drebančiu varikliu važiavome toliau. Greitai netgi pamiršome, kad ta lemputė dega. Juk aplink išniro tai, kas tiek daug kartų matyta reklaminiuose lankstinukuose, Holywoodo filmuose ir kitokiuose medijos puslapiuose. Štai ir piramidė, ir Eifelio bokštas.
Nekantravome kada greičiau sutems ir galėsime eiti pasivaikščioti po naktinį Las Vegasą su viešbučių ir lošimo namų prisotintu The Strip rajonu.
Viešbutukas, kurį užsisakėme dar Los Andžele buvo pačioje The Strip pabaigoje. Labai paranku.
Mašiniuką priparkavome viešbučio kieme, o patys su kuprinėmis patraukėme į kambarius. Registratūroje truputį nusistebėję pažiūrėjo į mūsų kuprines, bet mums tai buvo nei motais. Mes atvykome į Las Vegasą!
Kambarys mums taip pat patiko. Didelis, langai per visą sieną, vaizdas į Strip, kavos aparatas, internetas (juk laukėme Eurovizijos). Viskas ko reikia :).
Kaip ir priklauso iškart pamiklinome televizoriaus distancinį. Deja, jokio europietiško kanalo mūsų Eurovizijai nebuvo tad reiks žiūrėti per internetą.
Sutemus išėjome pasivaikščioti. Sutemo tik sąlyginai, nes visas Las Vegasas švietė nuo lempučių. Kai kuriose vietose turėjome net prisimerkti. Gamtos vaikai mieste :).
Tikrai įspūdinga. Tikriausiai elektros sunaudoja tiek pat kiek jos tiekdavo Ignalinos atominė elektrinė. Nežinome, bet taip atrodė :).
Pilnas miestas žmonių. Marios. Visi įsilinksminę ir užkaitę. Vieni nuo alkoholio, kiti nuo bendro siautulio, kiti dar nuo kai ko... Kas kelios minutės pragužėdavo mergvakarių arba bernvakarių būriai. Daug filmų apie tai sukurta... Bernvakarius pamatę gatvės šmugelninkai juos apdalindavo merginų nuotraukomis su pasiūlymais pasilinksiminti. Nors prostitucija yra nelegali Las Vegase (ji legali keletoje kitų vietų Nevadoje), bet ir tai mokama apeiti. Masažas, eskortas ir pan...
Praeinant pro lošimo namus, pilnus lošimo stalų ir automatų būdavo juokingiausia stebėti senutes, bėgiojančias nuo vieno prie kito lošimo automato ir bandančias atrasti tą jų "laimingiausiąjį" :).
O po šitokios dienos po hot dogą užkandos. Tokių didelių hot dogų dar nebuvome matę. Užteko ne tik užkąsti, bet ir prisivalgyti.
Šiam vakarui nusprendėme, kad jau bus gana ir patraukėme atgalios. O Las Vegasas tikriausiai niekada neužmigs...
Kad jau visi linksminasi tai ir mes parsinešėme šampano buteliuką. Labai derėjo prie vaizdo per langą. Dar pasimėgausime tuo keletą dienų.
2010.05.29. 288- oji kelionės diena.
Gardeną į servisą. Tvarkom nuotraukas. Eurovizija. Tinginiaujam. Planuojamės nakvynes. Einam į šou. Pica į namus. Liekam dar?
Miegojome iki soties. Pusryčius pasidarėme patys su kavos aparato pagalba. Užpilamos košės labai skanus sprendimas.
Šios dienos pagrindinis uždavinys buvo susitvarkyti mašiniuką. Internete susiradome servisiuką, kuris siūlė nemokamą diagnostiką ir Gintas su Gardena nieko nelaukęs ten ir patraukė. Norėjo iki Eurovizijos sugrįžti.
Servisiuką Gintas rado nesunkiai, jis buvo vos už kelių namų blokų. Ir jie tikrai darė nemokamą diagnostiką. Nors ir buvo užsivertę automobiliais, bet priėjo ir Gardenos eilė būti patikrintai. Mūsų nuostabai kompiuteris rodė problemą toje pačioje vietoje, kurią ką tik buvome sutaisę Chevrolet centre. Meistrai, tikriausiai patys tingėdami užsiimti šia problema, iškart nurodė netoliese esantį Chevrolet centrą. Jie teisūs - jeigu tai jų brokas tegul jie ir taiso.
Bėda ta, kad rytoj turėjo būti visiems išeiginė dėl Memorial day ir visi baiginėjo darbus anksčiau. Chevrolet centras turėjo užsidaryti už kelių valandų ir jau niekuo negalėjo padėti. Nurodė kitą servisą kitame miesto gale. Nieko nelieka tik važiuoti ir tikėtis, kad gardena neužges vidury kelio. Pirmyn.
Servisą Gintas sėkmingai pasiekė. Priimamajame sėdintis vyrukas pakišo lapą priduoti automobiliui. Lapo apačioje buvo kaina... 140 USD. Čia už ką? Už patikrinimą. Nu naaaamas.... Vien tik už patikrinimą paprašė beveik 400 litų... Sako, kad jeigu tai nustatys jų kaltę tai patikra bus nemokama. O jeigu ne? Susimokėsi... Ačiū NE.
Nieko nepešęs Gintas su Gardena pasuko atgal į servisiuką. Jau geriau jie tegul patikrina ir tikrai nustato, kokia problema ir ką reikia taisyti. Tik būdami 100% tikri, kad esame teisūs grįžtume į Chevrolet servisą...
Ginto nuostabai SES lemputė važiuojant užgeso ir iki pat pirmojo servisiuko nebeužsidegė. Kas vyksta? Ir variklis lygtais švelniau dirba... Ką daryti? Grįžęs į servisiuką Gintas dar kartą paprašė, kad patikrintų su kompiuteriu. Rodė, kad problema yra, bet su jais pasitarus Gintas nusprendė nieko nebedaryti. Bent jau tol kol neužsidegs lemputė :).
Tokiom dviprasmiškom nuotaikom Gintas grįžo į viešbutuką, kur Vida jau buvo pradėjusi žiūrėti Euroviziją. Per tą laiką ji atrinkinėjo nuotraukas mūsų blogui. Turėdami elektrą naudojomės proga šiek tiek padirbėti prie savo puslapiuko.
Tos keletas valandų praėjo linksmai. Susiskaipinome su namiškiais ir galima sakyti kartu su jais žiūrėjome dalyvių pasirodymus. Vidos favoritai belgai ir vokiečiai, o Gintas šįkart nusprendė būti solidarus su visais. Galbūt šiek tiek simpatizuodamas balkanams su jų širdį griebiančiomis baladėmis.... :)
Nugalėjo, kaip visi gerai žinome vieni iš Vidutės favoritų tad už tai ir pakelkime taures!
Turėjome laiko tad jį skyrėme patinginiavimui ir tolimesnio kelio paplanavimui. Turėjome keletą puslapių, kuriuose galėjome rasti nemokamų kempingų tad bandėme juos pasižymėti savo kelyje. Be abejo visada lieka Walmartas, kuris neatsisakys apnakvydinti, bet nebuvome tikri, kad jis visur pakeliui bus, tad apsidraudimui kitos vietos nepakenks.
Nuveikę daug reikalų vakarop patraukėme į viešbutyje rengiamą šou. Žinojome tik tiek, kad juoksimės, o iš ko - net nenutuokėme. Pakvietimai buvo nemokami tad mums pilnai tiko.
Viešbutukas turėjo pasirodymų salę, kuri šįkart nebuvo pilna, bet mums ir nereikėjo. Pasirodymai mums patiko. Vienas žongliruotojas, kitas gitaristas. Sarkastiškas amerikietiškas jumoras, kuris mums patinka. Galbūt ne visose vietose viską supratome, bet prisijuokėme užtektinai.
Juokas labai sekintinantis reiškinys. Jėgas labai puikiai atstato pica su alumi. Šiam reikalui taip pat turėjome kuponus tad kaina nesibadė ir užsisakėme viską į kambarį.
Po tokios picos ir alaus vos beatsiplėšėme nuo lovos. Va čia tai gyvenimas :). Kiek taip galėtume taip gyventi? Amžinai? Kažin :). Kiek galėtumėt jūs?
Prisivaišinę taip ir nebeišsiruošėme daugiau į miestą. Ir taip gera buvo. Juolab, kad švieseles galėjome matyti ir per langą.
Likome viešbutuke tikriausiai ir dėl to, jog nusprendėme likti Las Vegase dar porai naktų. Užsisakėme nakvynes kitame viešbutyje, nes šiame tokių pigių jau nebegavome...
2010.05.30. 289- oji kelionės diena.
Persikraustymas. Station palace. In 'n' Out burger. Tinginystės. Lošiam. Nemokamas alus.
Vėl sočiai išsimiegoję susikrovėme daiktus ir patraukėme į naują viešbutuką. Jis turėjo būti dar pigesnis. O kitai nakčiai užsisakėme kambarį centrinėje Strip dalyje esančiame viešbutuke. Kad dar daugiau švieselių gautume :).
Tas pigumas kartais per abu galus išlenda. Registruojantis kambariui dar turėjome sumokėti už papildomų paslaugų paketą, iš kurio mums naudingas buvo tik internetas. Bent jau tiek.
Kamabarys nebebuvo toks jaukus ir didelis. Pro langą vaizdas buvo į stafo kiemą, prikimštą rakandų. Išvis užtraukėme užuolaidas.
Laikas pavalgyti. Važiuojant į viešbutuką netoliese matėme In 'n' Out burgerinę į kurią ir nusprendėme eiti. Ją pamėgome nuo praėjusio karto, kai Los Andžele kartu su Džeisonu ten sukirtome po nemažą porciją skanėstų. Juk Amerikoj esame, reikia ryti :).
Kad pavalgyti tenka gerokai palaukti, nes populiarumu In'n'Out kažin ar yra pralenkiama. Na dar pažiūrėsime. Dar daug teks pamatyti.
Nieko daugiau ir nenorėjome veikti. Gulėjome, po truputį rašėme blogą, atrinkinėjome nuotraukas.
Vakaras buvo skirtas lošimams. Kaip gi galėjome išvykti taip ir nepabandę palošti? O gal netgi išlošime? Su tokiomis mintimis tikriausiai kiekvienas pradeda, bet baigia su skirtingomis :)
Bet turime stiprią valią ir galime sau pasakyti STOP. Kiek laiko palošę, ir netgi vienu momentu būdami mums įspūdingame 15 USD pelne, mes kovos lauką palikome nieko nepralošę, bet ir nieko neišlošėme :).
Gal netgi galime sakyti, kad laimėjome, nes prisivaišinome alumi, kuris lošimo namuose nemokamas. Jį nešioja žavios (kartais tik žavokos) merginos kartais tikriausiai surinkdamos daugiau arbatpinigių nei tas alus vertas. Tik ne iš mūsų :). Špygą taukuotą :).
2010.05.31. 290- oji kelionės diena.
Sprendimas. Vėl kraustomės. Dovanų parduotuvė. Gėrimų parduotuvė. Imperial palace. Pool. Panda express. Vėl lošiam. Tekila tekila.
Pusryčiauti nuėjome į netoliese esantį McDonaldą. Čia prisėdome ir sprendėme jau keletą dienų ramybės neduodantį klausimą. Gal jau laikas namo? Jį sau buvome uždavę dar Los Andžele. Keletą dienų norėjome pabūti kiekvienas sau savo galvose... Dabar reikėjo atsakymo. Savo galvose tikriausiai turėjome skirtingų minčių, argumentų, bet abu pasakėme "Taip. Laikas namo.". Kai tai pasakėme netgi pajautėme palengvėjimą. Reiškiasi teisingas sprendimas. Nesvarbu, kuri priežastis buvo pagrindinė, bet jų buvo daug. Ir buvome pavargę, ir planuoti pinigiukai ėjo į pabaigą (likusių ne kelionei nenorėjome naudoti), beprotiškai pasiilgome artimųjų, Perlos, jau daug buvome pamatę, reikia skirti laiko stabtelėjimui... Ir dar daug kitų. Kaip ir priežaščių keliauti toliau. Bet jos tegul lieka kitam kartui juolab, kad prieš akis dar buvo daugiau nei du mėnesiai kelionės po JAV....
Taigi grįžtame namo. Bet ne dabar. Dar keliausime. Juk dar tiek nepamatytų dalykų čia. Dar tiek daug nenuvažiuotų mylių.
Išsiregistravę iš viešbutuko patraukėme dar į didžiausią pasaulyje dovanų parduotuvę. Bent jau taip rašoma. Kiek tame teisybės nežinome... Amerikiečiai labai mėgsta perdėti - "world famous... biggest...most amazing...hundred years known...incredible...". Oh my goodness...
Truputį apsiprekinome dovanėlių ir šalia esančioje parduotuvėje nusipirkome tekiliukės buteliuką. Senokai beragavome... Patraukėme į savo viešbutuką. Las Vegasas įspūdingas ir dieną. Bet tikriausiai sunku būti atpažinti kai kuriuos kampelius matytus dieną. Kaip sakoma skiriasi kaip diena ir naktis :)
Mūsų naujasis viešbutukas Imperial Palace buvo pačiame centre. Bet kada išėjęs pasineri į kunkuliuojančią minią ir žibančias lemputes. Naudokimės tuo. Juk esame Las Vegase!
Bet pirmiausia pasinaudojome naujo viešbutuko baseinu. Jis buvo vidiniame kieme, tiesiai priešais mūsų kambario, esančio 13-ame aukšte, langus.
Bandėme šiek tiek padeginti kitas kūno dalis nei rankos ir kojos. Buvome įdegę kaip tikri vairuotojai :).
Tos dienos atradimas - Panda Express. Tai kinietiško maisto restoraniukas. Labai neblogomis kainomis ir svarbiausia labai skaniais patiekalais. Niami niami. Tai kas netilpo nešėmės namo.
Vis dar buvo nesutemę tad dairėmės į viską kitomis akimis nei vaikščiodami naktį. Daug kičo, bet per daug nesigilinant pradedi tuo mėgautis. Juolab, kad tuo garsiai mėgaujasi visi aplink. tiek bandydami visokias pramogas, tiek ir maukdami alkoholį iš milžiniškų kokteilių bokalų. Tokį maktelėjus tikriausiai ir dieną viskas pradeda žibėti nakties lemputėmis.
Palavinę akis praėjusį vakarą šį vakarą buvome daug rimčiau nusiteikę. Ir netgi buvo pradėję sektis. Ypač Vidutei. Ne ypač Gintui. Buvome netgi pliuse apie 40 USD. Bet... Išėjome su 15 USD minusu :)
Bet atlygis mūsų laukė kambaryje. Juk turėjome nusipirkę tekilos! Stiklas po stiklo ir pamiršome to vakaro nuostolį... Stiklas po stiklo...
2010.06.01. 291- oji kelionės diena.
Pagirios. Rašinėjam blogą. Panda. Pirmyn lošti. Ruletė. Liekam dar.
Atsibudome nustebę, kad jau rytas. O kada nuėjome gulti? Niekas to nežino ir nesužinos... Lai tai būna tarp mūsų ir stikliukų...
Jau seniai bebuvome patyrę tokį keistą pojūtį. Skauda galvą, suka skrandį, spaudžia krūtinę, niekas nemiela.. Kas tai galėtų būti? Ėėėėėėė! Tai pagirios! Buvome pamiršę ką tai reiškia...
Taip kaip jautėmės taip ir elgėmės. Gulėjome pasliki. Dar kartais bandydavome blogą parašyti, bet ne itin sekėsi...
Link dienos pabaigos atgavome šiek tiek apetitą ir vėl nuėjome pavalgyti į Panda Express. Šiek tiek atgavome jėgas. Bet baseinui jų vis dar nepakako. Gulim.
Bet vakarop atbudo lošėjų instinktas. Eime papramogauti. Tai reiškia eime dar šiek tiek pralošti...
Kaip tarėm taip ir padarėm. Iš pat pradžių išlošėm, po to vėl pralošėm.
Rekordinę sau sumą. Apie 25 dolerius :). Bet nemokamas alutis šiek tiek panaikino šį nuostolį :).
Ta proga nusprendėme likti dar vienai dienai. Pachmieliukas išbraukė vieną dieną iš mūsų plano...
2010.06.02. 292- oji kelionės diena.
Į kitą kambarį. Dedam blogą. Tinginiaujam. Panda. Naktinis Las Vegasas. Palošiam.
Norint likti dar vienai nakčiai reikėjo pakeisti kambarį tad vėl kraustomės. Neramios dūšios :).
Šiandien gražinom skolą blogui. Sudėjome nuotraukas, tekstus, kad šiek tiek mažiau liktų kelionės pabaigai. Juolab, kad nežinojome, kada kitą kartą ilgesnį laiką turėsime priėjimą prie elektros.
Taip neskubėdami patinginiaudami ir leidome dieną. Gintas kartais užsibūdavo balkone bežiūrėdamas į mergas prie baseino, o visa kita slinko labai ramiai :)
Likome ištikimi kinietiškai virtuvei ir vėl prisikirtome iki soties.
Šiandien jau tikrai tikrai buvo paskutinis mūsų vakaras Las Vegase tad dar kartą išėjome pasivaikščioti. Naktinis Las Vegasas ir yra tikrasis šio miesto veidas.
Dar kartą nuėjome prie Eifelio bokšto, prie Sfinkso, prie Bruklino tilto, pasižiūrėjome šokančius fontanus. Niekur kitur nepamatysime tiek daug kopijų vienoje vietoje :).
Tuo pačiu nuėjome į keletą kitų kazino, kuriuose pamiklinome savo rankas. Taip pat sėkmingai kaip ir kitais vakarais. Beje viešbučių vidus ne ką mažiau prilykdavo jų išorei...
Bus smagu kada nors sugrįžti į šį miestą. Taip norėtume čia atsirasti su visais savo draugais ir įspūdingai praleisti keletą dienų ir naktų... Na jeigu ne čia, tai Vilniuje tikrai :)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą