Vang Vieng. Viešbutukas. Seni pažtįstami. Užsisakom turą. Vakarienaujam su olandais.
Iš pat ryto sėdome į autobusą, nuvešiantį iki sekančio mūsų išsirinkto miestuko Vang Vieng. Kadangi autobusas buvo pilnas ir trūko vienos sėdimos vietos tai Gintui buvo pasiūlyta atisėsti ant kėdės, esančios prie vairuotojo. Kiek neįprasta, bet Gintui labai patiko. Jam patinka kai prieš akis visas vaizdas, niekas neužstoja, gali pakalbėti su vairuotoju...Kaip mažas vaikas :).
Netrukus už Vientiane prasideda kalnų grandinė, kuria ir ėjo mūsų kelias. Vaizdai labai gražūs, kelias gan pavojingai vingiuotas, bet nenuobodus. Vairuotojas lėkė kaip pašėlęs, bet iš jo judesių matėsi, kad tai daro ne pirmą dieną tad mes nesijaudinome.
Vang Vieng miestelis įsikūręs ant Nam Song upės kranto aplink esančių kalnų slėnyje. Mums iškart priminė Kinijos pietuose mūsų pamėgtą Yangshuo miestelį. Panašūs karstiniai kalnai, panaši gamta, daug turistų.. Šį miestuką galima pavadinti turistų meka. Nerealiai daug svečių namų, kavinukių, vandens pramogų. Miestelyje gal tik 20t gyventojų, o turistų tikriausiai dar antra tiek. Kelionės planuose šio miestuk nebuvome įtraukę į savo planus, bet mūsų draugai Marta ir Jeremy stipriai parekomendavo, tad mes štai čia.
Susiradome viešbutuką iš kurio ketvirto aukšto atsiveria nerealus vaizdas į kalnus.
Vos išėję į miestuką sutinkame keletą senų pažįstamų. Pirmiausia vyrukai iš Britanijos, su kuriais atvažiavome į Laosą. Jie čia jau buvo beveik savaitę ir tai jau matėsi jų veiduose :). Kiek paėję sutikome olandų porelę, su kuria važiavome į Gobi turą Mongolijoje ir buvome sutikę Kinijoje. Su jais sutarėme pavakarieniauti.
Kitai dienai užsisakėme turą, kurio metu turėjome aplankyti vandens urvą, Dramblių olą ir su kajakais paplaukinėti upe. Skambėjo gerai, kaina gera, mes užsisakėme.
Internetas ir čia buvo gan brangus. Valanda apie 6 litus. Bet mums pavyko rasti kavinukę, kurioje nemokamas WiFi tad čia ir prisėdome. Begurkšnodami kokteiliukus ir alutį tik pabaigoje pamatėme, kad užsisakant kokteilio kibiriuką antras nemokamai. Prašovėm. Nutarėm kitą vakarą čia ateiti ir pakibiriuoti :).
Kadangi olandų porelė buvo vegetarai mes prisitaikėme prie jų ir nuėjome į vegetarišką kavinukę. Gal ir neblogai. Paįvairinome racioną, nes jau ilgokai valgome kepsniukus su bulvytėmis. Kaip ir dažniausiai kalbantis su keliautojais tos pačios temos – kur buvome, ką patyrėme, ką planuojame. Mums jau šiek tiek pabodusios temos.. Gerai, kad olandų porelė įdomūs keliautojai tai su jais pokalbis gavosi smagus ir linksmas..
2009.12.10. 118-oji kelionės diena.
Water cave. Kajakai. Upės „tūsai“. Kavinukė su nemokamu internetu. Kokteilių kibiriukai.
Ryte, papusryčiavę, kaip sutarta stovėjome prie turo organizatorių durų. Keliauti turėjome iš viso 14 asmenų. Tilpome į vieną tuk tuką :). Nuvežė mus už miesto apie 20 km. ir nuėjome išbandyti Water cave (vandens olos ar urvo...).
Per visą urvą buvo nutiesta virvė ir mes visi įsitaisę ant padangų traukėmės už virvės gilyn į urvą. Labai kažkuo nenustebino, bet dienos paįvairinimui visai neblogai :). Plaukėme urvu gal pusvalanduką ir išlindome visi gan sušalę. Puolėme gaudyti saulės spindulių, kad kiek pradžiūti.
Čia dar kiek pasišildę gavome pietus – iešmukus su daržovėmis, vaisiais ir mėsyte, pakaitintais ant laužo. Skanu ir primena šašlykus. Mmm... Kaip pasiilgome..
Netoli esanti Dramblio ola nieko ypatingo neparodė. Tokiu pavadinimu, nes jos viršuje viena uola panaši į dramblį, nors mes įtarėme, kad prie jos panašumo į dramblį yra prisidėjusios žmogaus rankos.
Labiausiai laukėme plaukimo kajakais. Mes dar niekada nebuvome plaukę tokiomis priemonėmis tad mus tai labai viliojo. Kadangi šiuo metu Laose sausasis sezonas tai upės lygis nėra labai aukštas ir kai kurie slenksčiai su išsikišusiais akmenimis. Bet, kadangi mes kieti kaip dešra (teisingiau vienas dar minkštas kai sordelė), tai įveikėme viską be vargo. Plaukėmė labai gražiomis vietomis.
Džiaugiamės, kad mūsų akys dar neatbukusios nuo tokių vaizdų, vis dar stebimės tokiais vaizdais beveik kaip pirmą kartą matydami.
Žinojome, kad sustosime ant upės kranti esančiame bariuke, kuriame galima šokinėti nuo tramplinų į vandenį ir pan. Bet negalvojome, kad čia vyksta tokios linksmybės. Jau už gero klometro buvo girdėti muzikos dundėjimas. Visi krantai buvo nusėti bariukais, kurie buvo pilni besilinksminančių žmonių. Kiekvienas baras bandė nugalėti kitą muzikos garsumu. Visi su siūbuodami su virvėmis šokinėjo į vandenį. Vau! Ir tai “in the middle of nowhere”… Čia net ne miestukas, bet visi linksminasi kaip kokioje Ibizoje. Nufilmuotą trumpą filmuką galite pamatyti mūsų video skiltyje.
Taip pasilinksminę porą valandikių plaukėme toliau, kad spėti grįžti iki tamsos. Vieni plaukė kajakais, kiti dreifavo sėdėdami ant pripūstų padangų... Nerealus atsipalaidavimas :).
Šitą dieną užskaitome, o tos linksmybės vidury upės išliks atmintyje visam laikui :).
Vakare kaip ir buvome vakar tarę nuėjome į tą patį bariuką kokteilių kibiriukų. Kibiriukai ir taip pigūs, bet kai dar du už vieno kainą... Taip kibiriukas po kibiriuko ir prisikibiriukinome :).
Nereali diena su nerealia linksam pabaiga :).
2009.12.11. 119-oji kelionės diena.
Pusryčiai su „Draugais“. Tinginiaujam.
Už linksmybes reikia mokėti :). Vakarykščiai kibiriukai jautėsi mūsų galvelėse... Esame šiek tiek atpratę nuo didesnių pabaliavojimų tai tikriausiai to užteko, kad pajustume lengvą pachmieliuką :).
Tą dieną nieko ir neliko kito daryti kaip patinginiauti. Nuėjome papusryčiauti į bariuką, kuriame beveik ištisą parą rodo serialą „Friends“. Pasijuokėme ir atgal į loveles :).
Pasinaudojome laisvomis valandėlėmis ir nuėjome šiek tiek pasideginti prie upės. Paskaitėme knygas, pasigrožėjome kalnais. Sielos atsigavo :).
Vakare atgal į mūsų pamėgtą kibiriukų bariuką. Gal dar po vieną? Kaip tik tai dabar mąstome įkėlinėdami medžiagą į mūsų puslapiuką. Labai norėtume, draugai, kad visi būtumėt čia. Čia neįtikėtina linksmybių sostinė :). In the middle of nowhere...
Iš pat ryto sėdome į autobusą, nuvešiantį iki sekančio mūsų išsirinkto miestuko Vang Vieng. Kadangi autobusas buvo pilnas ir trūko vienos sėdimos vietos tai Gintui buvo pasiūlyta atisėsti ant kėdės, esančios prie vairuotojo. Kiek neįprasta, bet Gintui labai patiko. Jam patinka kai prieš akis visas vaizdas, niekas neužstoja, gali pakalbėti su vairuotoju...Kaip mažas vaikas :).
Netrukus už Vientiane prasideda kalnų grandinė, kuria ir ėjo mūsų kelias. Vaizdai labai gražūs, kelias gan pavojingai vingiuotas, bet nenuobodus. Vairuotojas lėkė kaip pašėlęs, bet iš jo judesių matėsi, kad tai daro ne pirmą dieną tad mes nesijaudinome.
Vang Vieng miestelis įsikūręs ant Nam Song upės kranto aplink esančių kalnų slėnyje. Mums iškart priminė Kinijos pietuose mūsų pamėgtą Yangshuo miestelį. Panašūs karstiniai kalnai, panaši gamta, daug turistų.. Šį miestuką galima pavadinti turistų meka. Nerealiai daug svečių namų, kavinukių, vandens pramogų. Miestelyje gal tik 20t gyventojų, o turistų tikriausiai dar antra tiek. Kelionės planuose šio miestuk nebuvome įtraukę į savo planus, bet mūsų draugai Marta ir Jeremy stipriai parekomendavo, tad mes štai čia.
Susiradome viešbutuką iš kurio ketvirto aukšto atsiveria nerealus vaizdas į kalnus.
Vos išėję į miestuką sutinkame keletą senų pažįstamų. Pirmiausia vyrukai iš Britanijos, su kuriais atvažiavome į Laosą. Jie čia jau buvo beveik savaitę ir tai jau matėsi jų veiduose :). Kiek paėję sutikome olandų porelę, su kuria važiavome į Gobi turą Mongolijoje ir buvome sutikę Kinijoje. Su jais sutarėme pavakarieniauti.
Kitai dienai užsisakėme turą, kurio metu turėjome aplankyti vandens urvą, Dramblių olą ir su kajakais paplaukinėti upe. Skambėjo gerai, kaina gera, mes užsisakėme.
Internetas ir čia buvo gan brangus. Valanda apie 6 litus. Bet mums pavyko rasti kavinukę, kurioje nemokamas WiFi tad čia ir prisėdome. Begurkšnodami kokteiliukus ir alutį tik pabaigoje pamatėme, kad užsisakant kokteilio kibiriuką antras nemokamai. Prašovėm. Nutarėm kitą vakarą čia ateiti ir pakibiriuoti :).
Kadangi olandų porelė buvo vegetarai mes prisitaikėme prie jų ir nuėjome į vegetarišką kavinukę. Gal ir neblogai. Paįvairinome racioną, nes jau ilgokai valgome kepsniukus su bulvytėmis. Kaip ir dažniausiai kalbantis su keliautojais tos pačios temos – kur buvome, ką patyrėme, ką planuojame. Mums jau šiek tiek pabodusios temos.. Gerai, kad olandų porelė įdomūs keliautojai tai su jais pokalbis gavosi smagus ir linksmas..
2009.12.10. 118-oji kelionės diena.
Water cave. Kajakai. Upės „tūsai“. Kavinukė su nemokamu internetu. Kokteilių kibiriukai.
Ryte, papusryčiavę, kaip sutarta stovėjome prie turo organizatorių durų. Keliauti turėjome iš viso 14 asmenų. Tilpome į vieną tuk tuką :). Nuvežė mus už miesto apie 20 km. ir nuėjome išbandyti Water cave (vandens olos ar urvo...).
Per visą urvą buvo nutiesta virvė ir mes visi įsitaisę ant padangų traukėmės už virvės gilyn į urvą. Labai kažkuo nenustebino, bet dienos paįvairinimui visai neblogai :). Plaukėme urvu gal pusvalanduką ir išlindome visi gan sušalę. Puolėme gaudyti saulės spindulių, kad kiek pradžiūti.
Čia dar kiek pasišildę gavome pietus – iešmukus su daržovėmis, vaisiais ir mėsyte, pakaitintais ant laužo. Skanu ir primena šašlykus. Mmm... Kaip pasiilgome..
Netoli esanti Dramblio ola nieko ypatingo neparodė. Tokiu pavadinimu, nes jos viršuje viena uola panaši į dramblį, nors mes įtarėme, kad prie jos panašumo į dramblį yra prisidėjusios žmogaus rankos.
Labiausiai laukėme plaukimo kajakais. Mes dar niekada nebuvome plaukę tokiomis priemonėmis tad mus tai labai viliojo. Kadangi šiuo metu Laose sausasis sezonas tai upės lygis nėra labai aukštas ir kai kurie slenksčiai su išsikišusiais akmenimis. Bet, kadangi mes kieti kaip dešra (teisingiau vienas dar minkštas kai sordelė), tai įveikėme viską be vargo. Plaukėmė labai gražiomis vietomis.
Džiaugiamės, kad mūsų akys dar neatbukusios nuo tokių vaizdų, vis dar stebimės tokiais vaizdais beveik kaip pirmą kartą matydami.
Žinojome, kad sustosime ant upės kranti esančiame bariuke, kuriame galima šokinėti nuo tramplinų į vandenį ir pan. Bet negalvojome, kad čia vyksta tokios linksmybės. Jau už gero klometro buvo girdėti muzikos dundėjimas. Visi krantai buvo nusėti bariukais, kurie buvo pilni besilinksminančių žmonių. Kiekvienas baras bandė nugalėti kitą muzikos garsumu. Visi su siūbuodami su virvėmis šokinėjo į vandenį. Vau! Ir tai “in the middle of nowhere”… Čia net ne miestukas, bet visi linksminasi kaip kokioje Ibizoje. Nufilmuotą trumpą filmuką galite pamatyti mūsų video skiltyje.
Taip pasilinksminę porą valandikių plaukėme toliau, kad spėti grįžti iki tamsos. Vieni plaukė kajakais, kiti dreifavo sėdėdami ant pripūstų padangų... Nerealus atsipalaidavimas :).
Šitą dieną užskaitome, o tos linksmybės vidury upės išliks atmintyje visam laikui :).
Vakare kaip ir buvome vakar tarę nuėjome į tą patį bariuką kokteilių kibiriukų. Kibiriukai ir taip pigūs, bet kai dar du už vieno kainą... Taip kibiriukas po kibiriuko ir prisikibiriukinome :).
Nereali diena su nerealia linksam pabaiga :).
2009.12.11. 119-oji kelionės diena.
Pusryčiai su „Draugais“. Tinginiaujam.
Už linksmybes reikia mokėti :). Vakarykščiai kibiriukai jautėsi mūsų galvelėse... Esame šiek tiek atpratę nuo didesnių pabaliavojimų tai tikriausiai to užteko, kad pajustume lengvą pachmieliuką :).
Tą dieną nieko ir neliko kito daryti kaip patinginiauti. Nuėjome papusryčiauti į bariuką, kuriame beveik ištisą parą rodo serialą „Friends“. Pasijuokėme ir atgal į loveles :).
Pasinaudojome laisvomis valandėlėmis ir nuėjome šiek tiek pasideginti prie upės. Paskaitėme knygas, pasigrožėjome kalnais. Sielos atsigavo :).
Vakare atgal į mūsų pamėgtą kibiriukų bariuką. Gal dar po vieną? Kaip tik tai dabar mąstome įkėlinėdami medžiagą į mūsų puslapiuką. Labai norėtume, draugai, kad visi būtumėt čia. Čia neįtikėtina linksmybių sostinė :). In the middle of nowhere...
































































































































