MONGOLIJA

Ulaan Baatar

Negalvojome, jog įvažiavę į Mongoliją pajusime tokį skirtumą. Ne, tai ne gamtos, ne oro, ne kelių, bet požiūrio į svečią. Tik išlipusius iš autobuso Ulaan Baatare mūsų nuostabai mus pasitiko svečių namų autobusiukas. Mes net nežinojome, ar gavome patvirtinimą į mūsų užklausimą nakvynei šiuose namuose, nes parašėme jiems prieš įsėdant į autobusą. Jie nežinojo, kuriuo laiku mes atvažiuosime (tikriausiai ne tiek ir daug autobusų iš Ulan Ude eina), o prie to mūsų autobusas dar vėlavo pusantros valandos...
Nakvynė dvigubai pigesnė nei Rusijoje. Mieste daug turistų, turistams skirtų „knaipių“ bei pramogų. Užrašai ne tik vietine, bet ir anglų kalba (skirtingai nei Rusijoje). Kas yra buvęs pietryčių Azijoje tas žino, kaip gerai ten jaučiasi turistas. Negalvojome, jog jau Mongolijoje taip pasijusime.
O gamta... Apie tai dar nieko nerašysime, nes apie tai netolimoje ateityje. Bet kas yra buvęs ar girdėjęs apie šios šalies grožybes tas patvirtins mūsų žodžius, jog čia tikra gamtos pasaka.
Apie Mongoliją reikia pasakyti, jog tai rečiausiai apgyvendinta pasaulyje valstybė. Jos plotas 1.566.500 kv.km., (~ 24 Lietuvos) o gyventojų tik 2,6 mln! Vienam kv. km tenka tik 1,4 žmogus!
Tikėjimas - budizmas, todėl gausu budistinių šventyklų. Dauguma jų atstatytos, nes dar 1937 m. komunistų valdymo pradžioje buvo sugriauta daugiau nei 700 šventyklų...
Ulaan Baataras 2007 metais tapo milijoniniu miestu. Tai tikriausiai todėl, jog dauguma klajoklių pakeitė savo gyvenimo įpročius (po didelių 1999 ir 2001 metų sausrų, kai žuvo apie trečdalis jų galvijų) ir patraukė laimės ieškoti į Ulaan Baatarą.
Pasirinkęs vakarietišką ekonomikos kryptį (jaučiama ir Kinijos įtaką) Ulaan Baataras tapo kosmopolitišku, dinamišku šalies centru. Tai juntama ir gatvėse, kur jaunimas rengiasi pagal vakariečių atvežtas madas, kur naktinis gyvenimas verda iki vėlumos, visur aplink pasauliniai vardai (ir neperrašyti vietine kalba kaip Rusijoje..).
Pagrindinės miesto grožybės – Sukhbaatar aikštė bei budistinės šventyklos.


Šiame mieste nutarėme „nuleisti garą“... Rusijoje prisižiūrėjome tiek miesto grožybių, tiek ir pasakiškos gamtos. Tam, kad ir toliau išlaikyti smalsų žvilgsnį, apsistojome svečių namuose savaitei ir mėgavomės tinginyste – vaikštinėjome mieste, miegojome iki pietų (tiesa Lietuvoje iki ankstyvo ryto :)), „siurbėme“ filmus iš interneto (internetas pakankamai greitas ir valanda kainuoja tik 1 lt.), kalbėjomės su kitais keliautojais.
Ulaan Baataras yra centras, iš kurio toliau galima organizuotis keliones po visą Mongoliją. Mes taip pat neskubėdami rinkomės informaciją ir ieškojome bendraminčių, su kuriais dalintis nuomoto autobusiuko išlaidas. Mums greit pasisekė. Susipažinome su australų porele (taip pat keliaujančia aplink pasaulį – jau septintas mėnuo..), o vėliau prie mūsų prisijungė ir turistė iš Tailando. Susidėliojome kelionę po šiaurinę ir centrinę Mongoliją. Viso 12 dienų. Gyvenimas jurtose, trys dienos jojimo su arkliais, žvejojimas, bendravimas su klajokliais, šventyklų lankymas ir panašiai. Nuotraukoje matote preliminarų mūsų kelionės maršrutą.


Išvykstame jau rytoj iš ryto ir grįšime spalio pradžioje. Tuomet ir parašysime savo įspūdžius... O vėliau laukia kelionė į vieną unikaliausių vietų Mongolijoje – Gobi dykumą...
Tiesa, šiandien buvome pažiūrėti nacionalinių mongolų šokių ir dainavimo (dainavimas iš gerklės!). Įspūdį tikrai paliko. Vieną iš jų dainavimo būdų įdėjome filmuotoje medžiagoje (žiūrėti iki galo!).


Mongolija… To be continued…