MES po pusmečio kelionės

Praėjo viena didelė mūsų kelionės atkarpa. Buvo ir gero ir dar geresnio. Daug kas netilpo galvose, daug kas pasiliko akyse, o daug kas jau iškyla sapnuose... Vistik praėjo jau pusė metų, kai pradėjome savo kelionę po pasaulį. Norime abu kartu ir atskirai pasidalinti tuo, kas šiuo metu mūsų galvose, kas pasikeitė, o kas pasiliko... Nesitarėme dėl šio rašinio turinio, nederinome minčių tiesiog sakėme kas mūsų širdyse ir galvose. Vienintelis bendras dalykas – TOP trejetukų pavadinimai, bet juos užpildėme taip pat atskirai, bet kaip pamatėme vėliau jie labai panašūs.

Ginto dalis:

Vienas dalykas, kuris iš dalies pakeitė mūsų kelionės idėją, jau faktas – aplink neapkeliausime be lėktuvo pagalbos. Vieni didesnių apmąstymų ir buvo su tuo. Nesibaiminame kelionių sausuma ir jūrą (tokios kelionės mums labiausiai ir patinka) ir norėjome tai suderinti su gražia idėja – apkeliaukime pasaulį nepakilę į orą. Labai daug minčių kyla kai matai, jog šiai idėjai daug kas pastoja kelią. Ilgą laiką įveikėme kliūtis be priekaištų – tiek atkeliaudami į Pietryčių Aziją tiek ir keliaudami per tokias sunkiai keliaujamas sausuma šalis kaip Indonezija.
Kai atėjo laikas priimti lemiamus sprendimus sau uždaviau klausimų, kuriuos atsakęs turėjau neabejotinai pasielgti teisingai.
Ar nesistengiame desperatiškai kažko kažkam įrodyti keliaudami be lėktuvų?
Ar neprarandame papildomo kelionės žavesio dėl to? – Keliones sausuma galėjome iškeisti į kažko papildomo pamatymą, pagulėjimą paplūdimyje ir pan...
Ar nestumiam vienas kito į papildomus pavojus pasirinkę tokį keliavimo būdą? – Apie tai labiau susimąstėme kelaintis laivuku į Labuanbajo.
O gal užduodamas sau šiuos klausimus ieškau sau argumentų lengvesniam keliavimui?
Kad ir kaip būtų jūs jau žinote, kokį sprendimą priėmėme. Galiu pridurti tik tai, kad priėmus šį sprendimą ant širdies tikrai lengviau pasidarė.
Tikrai negalvojau, kad keliausime taip. Taip intensyviai. Pirmoji keliavimo mintis buvo ilgesniam laikui apsistoti vienoje ar kitoje šalyje, nesistengiant joje visko pamatyti, visur pabūti. Deja :). Norėjosi ir dar dabar norisi lėkti ir lėkti. Negalime nusėdėti, kai vos už kelių valandų nuo tavęs Didžioji Kinijos siena, didžiausia budistinė šventovė ar didžiausias pasaulyje gėlo vandens ežeras... Jeigu jau keliauti tai keliauti. Ir kol kas nekeičiame šios savo minties. Lėksime ir toliau. Esam užsikepę :).
Prieš kelionę nors ir nenorėdamas sau to pripažinti išsikėliau sau keletą uždavinių, galbūt atsisakyti savo keletos ydų ar charakterio bruožų, o gal net kelių kilogramų :). Atsitiko tai kas dažniausiai atsitinka – kalbu ir galvoju daugiau nei, kad darau :). Galiu tvirtai sakyti, kad tai ką galvojau pakeisti nepakeičiau ir nenoriu pakeisti. Patinka man ir tos ydos, ir tie kai kurie žalingi įpročiai... Pasidariau sau mielesnis nei prieš kelionę. Nežinau ar tai į gera. Yra kur kristi... Smagu ir tai, kad mažiau galvoju ape tai ką galiu savyje pakeisti, o daugiau apie tai ką galiu nuveikti. Yra kur kilti.. Ypač dabar kai sąmonė atsišviežinusi iki nerealumo ir dar tikiuosi šviežės ir toliau. Kaip sakau „restartinuosi“ – programos užsikrauna tokios pačios, bet veikia greičiau, tikėkimės ir efektyviau. Gal dar reikėtų keletos naujų programulkų... Bet pirmiau jas reikia susikurti.
Kitas dalykas, kurį pavyko įvykdyti net nelabai dėl to stengiantis – numesti keletą kilogramų. Tai visgi kiek? Daug kas uždavė šį klausimą, į kurį pats ilgai nežinojau atsakymo. Vistik užvakar atsistojau ant svarstyklių. Nuo kelionės pradžios praradau 14 kg. Kažkaip tai savaime atsitiko. Valgau ir toliau mėsą ir netgi labai, geriu alų pirmai progai pasitaikius (gal tik tų progų kiek mažiau), nebėgioju, nedarau mankštos... Pačiam keista. Bet smagu ir patogu (lengviau bus batus užsirišti :)).
Tokio trumpo rašinuko pabaigoje labai noriu padėkoti vienai dangiškai būtybei, kuri įkvėpė šiai kelionei, lydėjo jos metu ir padėjo sunkiu metu... Esu dėkingas aukščiausiajam, kad sutikau ją ir esu šalia. Sunku patikėti, kad pasaulyje gali būti tik viena antra pusė, bet dabar tuo net neabejoju. Esu šalia tavęs ir noriu būti visada. Tu mane įkvepi ir vedi nerealiu mūsų abiejų susikurto gyvenimo keliu. AČIŪ tau Vidute už viską kas esi!

Dar nedrąsu daryti kelionės įspūdžių apibendrinimus, kas labiausiai patiko, bet galbūt pusmetis ir toks kiekis pamatytų šalių ir objektų jau yra pakankama, kad kažką susumuotume (iki Australijos).
Kaip minėjau turime paruošę savo trejetukus. Štai manieji (nuo Vidutės nenusirašinėjau).

Labiausiai patikusios šalys.
1. Mongolija
2. Laosas
3. Singapūras


Labiausiai patikę miestai, apylinkės:
1. Šiauliai (jaukauju :))
1. Luang Prabangas (Laosas)
2. Hoi An (Vietnamas)
3. Pingyao (Kinija)

Labiausiai patikę žmogaus sukurti objektai:
1. Didžioji Kinijos siena
2. Prambanan šventykla (Indonezija)
3. Yu sodai Šanchajuje (Kinija)



Labiausiai patikę gamtos stebuklai:
1. Gobi dykuma (Mongolija)
2. Little three gorges (Kinija)
3. Povandeninis Koh Phi Phi pasaulis


Labiausiai patikusios nuvažiuotos kelionės atkarpos:
1. Flores sala (Indonezija)
2. Laivu Mekongo upe iš Laoso į Tailandą
3. Kelionė Trans Siberian traukiniu (Rusija)


Labiausiai įsiminę įvykiai:
1. Nardymo licenzijos (Tailandas)
2. Mūsų naujieji draugai Marta ir Jeremy
3. Viešnagė pas Iljos močiutes

Vidutės dalis:

Rašymo momentu esu kelte tarp Flores ir Timoro salų (Indonezija). Judame link Rytų Timoro, o žiūrint dar tolėliau link kengūrų šalies Australijos. Jau porą savaičių galvoju ką reiks, Jums mielieji, parašyti, nes nuo mūsų kelionės pradžios praėjo jau šeši mėnesiai. Vau!
Keliaujant ir gyvenant kelionės įspūdžiais laikas eina kur kas greičiau ir maloniau :).

Rytų Timoras, tai 12 mūsų aplankyta šalis. Šioje šalyje teko kiek ilgėliau pabuvoti tik šalies sostinėje Dili. Miestas dideliu grožiu negali pasigirti, tačiau jaučiasi žmonių noras kurti geresnį gyvenimą ir eiti pirmyn...pagirtina!
Iš visų matytų šalių man labiausiai patiko Mongolija, Laosas, Kinija, Singapūras. Jeigu kas mūsų paklausia kur esate buvę ir kas labiausiai patiko, tai mes net nedvejodami atsakome „Number one is Mongolia“. Tai nuostabi ir nepakartojama šalis, spindinčiais saulėje kalnais ir neišsenkančiomis kopomis (Gobi dykuma). Žmonės nuoširdūs ir svetingi, atrodo paskutinį avienos kąsnį atiduotų :). Šį bruožą turi ir kita mūsų lankyta šalis – Laosas. Kartais mums pasirodydavo, kad Laosas kažkuo panašus į Afriką. Vis atrodydavo, kad tuoj iš už nudžiūvusio vienišo medžio plyname lauke išlįs žirafa ar kokia laiba gazelė :). Nepakartojamas jausmas maudantis su delfinais, nors jų nematai, bet girdi... nepakartojamas jausmas parvesti dramblius ryte iš džiunglių ir juos maudyti upėje...prisimenant visus šiuos potyrius kyla virpuliukai mano širdelėje!
Kinija Kinija Kinija…Į šią šalį mes turime būtinai grįžti, nes vis dėlto visko nespėjome pamatyti. Tai labai turtinga šalis pradedant vardinti nuo maisto iki turistams lankomų vietų, tokių kaip Didžioji Kinijos siena. Šią dieną pažymėčiau kaip vieną man įsimintiniausių dienų kelionėje. Mūsų nuotaikos buvo puikios, švietė kaitri saulė, aplink nė vieno kiniečio prašančio nusiplaveiksluoti su juo ir Didžioji Kinijos siena išties atrodė lyg stebuklas…MANO STEBUKLAS…
Didelį įspūdį paliko Singapūras, kur susipynusi gamta ir žmogus į vieną. Daug kultūrų viename mieste ir jos puikiai gyvena viena šalia kitos. Nepakartojama!
Ir aišku Tailandas, kuris visada man asocijuosis su povandeniniu pasauliu ir su mūsų mamyčių atvažiavimu. Kaip šiandien prisimenu Bankoko orouostą, kur laukiame savo mamyčių lėktuvo nusileidimo. Tad labai noriu Jums, mamukės mūsų mielosios, padėkoti už kumpelius, kuriuos mums atvežėte ir keptą duoną su česnaku ir dar kai ką :)….AČIŪ AČIŪ AČIŪ
Tarakonai, žiurkės, šiukšlės…greičiausiai atsidūrėme netinkamu laiku, netinkamoje vietoje. Indonezijoje visi, praktiškai visi be išimties, mus bandė apgauti, viešbučiai ar svečių namai purvini (lovoje galima rasti visokiausių kandančių parazitėlių), autobusai ir keltai niekada neišvyksta laiku ir nebūna laiku…kur bepasisuktum tarakonai, žiurkės! Baisu! Kaip jau ir minėjau, gal šioje šalyje atsidūrėme netinkamu laiku, bet čia nesinorėjo užsibūti…Tačiau šioje šalyje gamta nuostabi! Žalios pievos, palmių alėjos, ryžių laukai, nuostabus kraštovaizdis, povandeninis pasaulis... tiesiog norisi žiūrėti ir žiūrėti... indoneziečiai tikriausiai mažiausiai brangina tą ką turi...

Nuo kelionės pradžios manau, kad nieko nepasikeičiau…esu ta pati užsispyrusi Vida, kuri kartais jaučiasi pasimetusi šiam pasaulėlyje! Gal kiek labiau yra paaštrėję jausmai manyje kaip, kad artimųjų ir namų ilgesys...pradedu įvertinti tikruosius draugus, darkart suprantu šeimos svarbą...

O dabar labiausiai norėčiau apkabinti ir paerzinti savo katę Perlą :), pabučiuoti tėvus ir grįžus turėti jaukius namus pamiškėje prie ežeriuko!

Kas dabar skaito šią eilutę noriu padėkoti, kad sekate mūsų nuotykius, kad Jums įdomu, kas mes tokie ir kur mes dabar esame...
Ačiū TAU už palaikymą!

Labiausiai patikusios šalys.
1. Mongolija
2. Laosas
3. Kinija

Labiausiai patikę miestai, apylinkės:
1. Pingyao (Kinija)
2. Yogyakarta (Indonezija)
3. Singapūras (miestas - valstybė)


Labiausiai patikę žmogaus sukurti objektai:
1. Didžioji Kinijos siena
2. My Son šventyklos (Vietnamas)
3. Prambanan šventykla (Indonezija)


Labiausiai patikę gamtos stebuklai:
1. Ereliai Mongolijoje
2. Gobi dykuma (Mongolija)
3. Kuang Si krioklys (Laosas)


Labiausiai patikusios nuvažiuotos kelionės atkarpos:
1. Kelionė Trans Siberian traukiniu (Rusija)
2. Flores sala (Indonezija)
3. Vientiane – Luang Prabang (Laosas)

Labiausiai įsiminę įvykiai:
1. Mamyčių atvažiavimas
2. Mūsų naujieji draugai Marta ir Jeremy bei Ryanas
3. Šokinėjantys delfinai jūroje

Nuoširdžiai Jūsų Vida ir Gintas