Dar keletas Great ocean road vingių. Pakeliui į Melburną. Kamščiai. Melburnas. Pirmasis couchsurfing patyrimas. Pokalbiai prie vyno.
Pas Natashą turėjome būti 5h vakare tad turėjome sočiai laiko. Gurkšnojome kavą, apsitvarkėme Siuzę...
Grįžome žvyruotu keliu atgal į pagrindinį ir prasukome dar pora paskutinių Great Ocean Road vingių ir kelias pasuko nuo vandenyno.
Kelias jau buvo tiesus ir galėjome lėkti visu savo 80 km/h greičiu :). Pakeliui pravažiavome Geelongo miestą, antrą pagal dydį Viktorijos valstijoje. Čia gaminami Ford automobiliai. Štai dėl ko jų pilna Australija. Keista, Lietuvoje jų ne tiek ir daug...
Artėjant prie Melburno daugėjo ir automobilių. Daugėjo juostų greitkelyje. Vistik Melburne 4 milijonai gyventojų! Tai yra 20% visos Australijos :).
Prieš važiuojant pas Natashą užsukome į parduotuvę konors nusipirkti. Norime būti geri svečiai :). Vynas ir itališkas maistas yra Natashos mėgiamiausi tai mes ir nupirkome vietinio vyno ir ravioli. Turėtų tikti.
Natashos namus radome labai lengvai. Neturėjome žemėlapio, bet vadovaudamiesi Natashos nurodytomis kordinatėmis netrukome būti vietoje.
Sutinkant Natashą nežinojome, kiek jai metų, kaip atrodo, nes puslapyje jos amžiaus nebuvo ir nebuvo nuotraukų su ja.
Mus pasitiko azijietiškos kilmės jauna mergina. Liuks. Susitarėme, kad galėsime gyventi savo Siuzėje, kurią pastatėme pas ją mažame sodelyje.
Jos namuose dar gyveno keletas couchsurfintojų. David‘as, kuris apsistojo palapinėje šalia mūsų kemperiuko. Cody, kuris čia gyveno jau kurį laiką, ir mūsų nuomone turėjo imtymių santykių su namo šeimininke :).
Vyną jie tikrai mėgo. Prie vyno taurelių kalbėjomės apie keliones, apie Australiją ir pan. Įdomūs žmonės. Šiandien kaip tik buvo diena, kai jie priiminėjo kandidatus nuomotis kambarį tad visi dirbome kaip žiuri – nužvelginėdavome kandidatą, paklausinėdavome ir pasakydavome savo nuomonę. Vakarop vienas kandidatas jau ir apsistojo jam skirtame kambarėlyje.
Natasha raviolių neatsisakė. Smagu. Pataikėme.
Įsitaisėme savo Siuziukėje. Rytoj eisime pasižvalgyti po miestą.
2010.03.25. 223-oji kelionės diena.
Melburno centras. Bilietai į Formulę 1! (kam džiaugsmas kam liūdesys...). Piknikas su couchsurferiais. “Moving images” paroda. Į bariuką…
Ryte visi vėl susirinkome prie stalo, papusryčiavome, pakalbėjome. Susitarėme susitikti mieste. Eisime papiknikauti su būreliu kitų couchsurfintojų.
Iki tol mes dar turėjome šiek tiek laiko tad nusprendėme pasižvalgyti po miestą. Iki centro kažkur pusvalandukas tramvajumi.
Jeigu nežinotume, kad Melburne 4 mln gyventojų, tai tikrai nepasakytume. Miestas neatrodo perkrautas, automobiliai per daug niekur neskuba, centras pilnas, bet nesausakimšas. Mums patiko. Taip patiko, kad pražiopsojome savo išlipimo stotelę ir turėjome šiek tiek pargrįžti…
Pataikėme atvykti į Melbourną kaip tik prieš savaitgalį, kai čia turėjo būti Formulės 1 lenktynės. Ginto akys blizgėjo, bet buvome nusprendę, kad turėtų būti per brangu mūsų biudžetui…
Vistik Gintas nesusilaikė ir nuėjo paklausti bilietų kainos. Bilietus pardavinėjo pagrindinėje Flinders aikštėje tad niekaip nepraeisi nepastebėjęs…
Ir pasirodo bilietai ne tokie jau brangūs kaip mes galvojome. Aišku nepigūs, bet Ginto akys pernelyg degė… Nusipirkome vieną bilietą. Vienas iš mūsų eis į sekmadienio lenktynes. Kas? Turbūt Gintas :). Vidutė atsirevanšuos ateityje kai kur nors brangiau reiks mokėti…
Gintas apie nieką daugiau nekalbėjo tik apie lenktynes. Diena (o tikriausiai ir savaitgalis) sugadintas :).
Susitikome su būriu couchsurferių ir kas ką nusipirkę nuėjome į parką papiknikauti. Užkandžiavome ir plepėjome. Susipažinome su naujazelandiečiu, kurio patarimų tikriausiai prireiks keliaujant į Naująją Zelandiją.
Ilgai piknike nebuvome. Norėjome dar nueiti į keletą parodų tad atsisveikinome. Su kai kuriais susitiksime dar vakare.
Pirmiausia nuėjom į Moving images parodą. Nemokamą. Liuks. Mums patinka tai, ką australai padaro parodose. Galima dalyvauti, žaisti, liesti. Labai interaktyvu. Prisifilmavome visokiausiuose variantuose. Galite vieną pafilmuotą variantą ir jūs pažiūrėti :): http://www.acmi.net.au/timeslice/Timeslice.htm?file=ts-20100325-21c3cd232cd50f43fb9a866a6ea2bb7a.flv .
Parodoje užtrukome ilgiau nei galvojome ir į nacinalinę galeriją nespėjome. Tiesiog pasivaikščiojome prie Flinders traukinių stoties. Stotis labai graži. Statyta daugiau nei prieš šimtą metų ji vienas gražiausių objektų Melburne.
Nuo Flinders stoties nutarėme aplankyti paplūdimį. Patraukėme į St. Kilda. Kurortas Melburne :).
Atvykome kaip tik prieš saulėlydį. Dangus spalvinosi.
Nustebome, kad ir čia galime pamatyti mažuosius pingvinukus. Šįvakar jų atplaukiančių nebuvo, bet žmonės juos pastebėjo baikštinėjančius tarp uolų. Čia jų namukai..
Tokius pat pingviniukus turėtume pamatyti Philipo saloje, į kurią trauksime po Melburno.
Grįžę namo radome visus besiruošiančius į bariuką. Prisijungėme ir mes. Bariukas nebuvo toks fainas kaip Darwine, kur galima laimėti daug alaus, bet smagus pabūti. Šiek tiek esame atpratę nuo barų kultūros. Aišku ir alaus kaina prie to prisideda.
Mes ilgai nebuvome ir su Natasha kartu grįžome namo.
Štai ir pirma diena Melburne.
2010.03.26. 224-oji kelionės diena.
Atgal į centrą. McDonalds! Fotografijos muziejus. National gallery. Pas couchsurferius? Naujos “surfintojos”. Mad Max. Pokalbiai prie vyno tęsiasi.
Kitą dieną norėjome pamatyti tai ko nepamatėme. Nacionalinę galeriją ir fotografijos muziejų. Abu nemokami tad pirmyn.
Kaip gi čia padarius, kad per dieną nenusilpus? Išeitis yra! McDonalds! Pigu, greita ir laaaabai skanu. Juk nebuvome valgę McDonalde jau kokias porą savaičių :).
Po Mcdonaldo į muziejus. Pirmiausia fotografijos. Jis įsikūręs didelės fotografijos parduotuvės antrame aukšte. Kaip supratome iš nuotraukų ši parduotuvė jau keliasdešimt metų yra šios paskirties.
Daugyyyybė fotoaparatų. Nuo pirmūjų modelių iki šiuolaikinių. Visokių visokiausių.
Tuo pačiu buvo galima paskaityti knygas apie fotografiją. Gaila, kad negalima išsinešti :).
Kita mūsų stotelė – Nacionalinė galerija. Taip pat nemokama. Mums dar labiau pasisekė, kai nuėjome ir po kelių minučių galėjome prisijungti prie nemokamo turo po galeriją. Liuks.
Turo gidas buvo senučiukas. Truputį juokingas. Iš viso buvome penkiese. Pats tas. Gidas matydamas, kad nesame meno ekspertai labai bendrais bruožais mums papasakojo, ką matome. Supažindino su aborigenų menu, tapymo technikomis.
Vėliau keletas salių su Asutralijos tapytojais. Nuo pirmųjų imigrantų iki šių dienų. Gražu. O labiausiai žavi ta ramybė patalpose. Gal susenome? :)
Po galerijos dar kurį laiką pasėdėjome Flinders aikštėje. Populiari susitikimų vieta. Tuo smagiau stebėti :).
Patraukėme namo. Šįvakar Natasha kvietė pas kitus couchsurfintojus į vakarėlį.
Mums grįžus pradėjo lyti. Kurį laiką nusprendėme. Gal praeis. Kol laukėme atvyko kitos couchsurfintojos. Vokietė ir olandė. Joms tai taip pat buvo pirmoji nakvynė pas couchsurfintojus.
Lietus vis dar nepraėjo ir Cody mums uždėjo pažiūrėti Mad Max III, kuris buvo nufilmuotas Australjoje. Esame matę šį filmą, bet dabar jį žiūrėjome kitomis akimis – juk kai kuriose filmuotose vietose esame ką tik pabuvoję.
Kaip supratome iš Natashos elgesio su Cody šįvakar niekur neisim :). Gaila, kad anksčiau nežinojome, būtume dar ką nors pažiūrėję mieste.
Vakare atvyko dar vienas couchsurfintojas. Adamas. Labai greitai su visais susidraugavo. Liuks žmogus.
Vakaras vėl su vynu :).
2010.03.27. 225-oji kelionės diena.
State library. Royal gardens. Paminklas kareiviams. Apsiperkam cepelinų baliui. Cepelinų gamyba. Valgom! Į couchsurferių vakarėlį. Vakaras su gitara ir vynu.
Davidas buvo rekomendavęs nueiti į Valstijos biblioteką, kur galima ir pasinaudoti nemokamu internetu, ir pažiūrėti keletą parodų. Viena iš jų – Laoso fotografijos. Mums tinka. Norime pamatyti Laosą.
Nuvykę ten sužinojome, kad Laoso fotografijų paroda baigėsi vakar. Šššš... Nieko, čia dar galime pamatyti ir Viktorijos valstijos istorijos parodą. Nuo vietinių gyventojų iki šių dienų.
Pirmieji atvykėliai, žymiausi nusikaltėliai, pirmieji prekybos centrai, Melburno olimpiada ir pan. Daug įdomių dalykiukų.
Tuo pačiu apžvelgėme ir pačią biblioteką. Įspūdingas dydis.
Po bibliotekos patraukėme į Royal gardens (karališkuosius sodus). Parkus jie moka daryti, tas gebėjimas tikriausiai britų palikimas. Labai populiaru yra savaitgaliais su visa šeima išsiruošti į tokį parką piknikui. Na, mes šįkart nepiknikavom.
Kažkaip keistokai vidury parko atrodo monumentas pasauliniame kare žuvusiems kareiviams. Didelis pastatas gražiame parke.
O galbūt kaip tik čia jam ir vieta. Nežinome, nesame didelių paminklų fanai tai šįkart to nesupratome...
Gerai tai, kad ant jo galima užlipti ir apžvelgti visą parką. Tolumoje matosi dangoraižiai.
Šiandien buvome prisižadėję savo namiškiams, kad šiandien jiems padarysime tradicinį lietuvišką patiekalą – cepelinus. Ir patiems ši idėja patiko. Pagaliau valgysime cepelinų!
Tam reikalui nusipirkome maišą bulvių, radome padažo, kuris skoniu turėtų priminti mūsų grietinę. Su mamytėmis apsitarėme kaip viską reikia daryti ir pradėjome.
Visi buvo labai draugiški ir padėjosusidoroti su tokiu bulvių kiekių. Jie neturėjo tarkavimo mašinos tad visas bulves reikėjo tarkuoti su tarka ir po to sunkti su „merliuku“.
Pagaliau padarėme cepelinus, beliko tik išvirti. Gal visai neblogai gausis? Atrodo tai liuks. Bet, kas atrodo gerai nebūtinai yra gerai :).
Ir štai mes visi prie stalo. Su jauduliuku laukėme pirmųjų kąsnių. Ar patiks? Ar gerai padarėme? Juk mudu tokie virėjai, kad geriau nereikia... :).
Visiems labai patiko. Gal taip sako iš mandagumo? Neee. Nes ir mums labai patiko. Tikrai skaniai gavosi. Mudu ir dar Adamas sukirtome po du cepelinus, visiems kitiems gana buvo ir po vieną. Slabakai :). Pamatytų, kiek tikras lietuvis jų suvalgo, ir dar su spirgučiais!
Po vakarienės išsiruošėme į gyvos muzikos vakarėlį. Jis turėjo vykti vieno iš couchsurfintojų namuose kitame miesto gale. Kad kelelis nedulkėtų pasiėmėme vyno į kelionę ir sau pokštaudami per beveik porą valandikių nuvykome į vietą.
Daug couchsurfintojų vienoje vietoje. Visi žingeidūs, kontaktabilūs :). Sutikome estę, bet ji kažkokia pasipūtusi pempė, labiau troško vyrukų dėmesio nei bendravimo su mumis. Nu ir lai... :). Vistik broliai esame :).
Vėliau prasidėjo gitaros vakaras. Vyrukas nerealiai grojo gitara. Jam pritarė vyrukas su būgnais. Irgi nerealus. Labai greitai prisitaikydavo prie gitaristo...
Ilgai vakarėlyje neužsibuvome, nes norėjome spėti į paskutinį tramvajų. Spėjome. Grįžome su dainele, nes Adamas taip pat turėjo gitarą :).
2010.03.28. 226-oji kelionės diena.
Kam į Formulę 1, o kam namie pasilikti.... Formulė 1: aplink trasą, stebėjimo vietos paieška, pradžia, daug kam „dalam pė“. Namie: miegojimas, pavalgymas, skalbimas, tinginiavimas, vakarieniavimas. Ilgiausias išsiskyrimas per kelionę! Pasivaikštome naktiniu Melburnu. Big mekiukas... Paskutinis vakaras prie vyno.
Formulė 1!
Išaušo ta didžioji diena. Gintas buvo jau nuo ankstyvo ryto pasiruošęs lėkti ten. Lenktynės prasideda tik 5 valandą, bet dar daug kitokių lenktynių prieš tai...
Taigi. Mūsų keliai pirmą kartą išsiskyrė tiek ilgam. Anksčiau esame buvę atskirai maksimum 3 valandas, kai Vidutė Singapūre žiūrėjo Bolywoodą. Dabar būsim atskirai beveik 12h!
Taigi Ginto diena:
Lenktynių dieną su bilietu į lenktynes galima nemokamai naudotis visuomeniniu transportu. Laaabai gerai.
Aš, didysis keliautojas, užsisvajojau ir išlipau ne toje stotelėje. Reikėjo paėjėti gerą gabaliuką.
Ir štai pagaliau aš prie trasos! Melburno trasą labai gerai atsimenu iš tų laikų, kai dar žiūrėdavau visas F1 lenktynes. Trasa tikrai labai įdomi, kaip ir lenktynės. Labai daug avarijų, įtampos, greičio... Netgi atsimenu, kad esu važiavęs šia trasa, tiesa – kompiuteriniu žaidimu :).
Mano bilietas neturėjo sėdimos vietos, kaip ir kelių dešimčių tūkstančių kitų aplink. Daugelis buvo atsinešę kėdutes atsisėsti ir jau nuo ryto užsiėmė sau patogias vietas. Kai kurie tiesiog įsitaisė ant žemės.
Nusprendžiau apeiti visą trasą ir tik tada išsirinkti vietą.
Pakeliui dar buvo daygybė automobilių parodų. Senoviniai, tiuninti, kabrioletai ir pan..
Trasa, kurią F1 bolidai įveikia per nepilnas pusantros minutės, aš įveikiau kažkur per tris valandas. Aišku, nespaudžiau iki dugno, ėjau visur žvalgydamasis, švilpaudamas :). Būčiau spustelėjęs tai gal ir neblogą rezultatą būčiau parodęs :).
Kol ėjau aplink trasą joje vyko visokiausio plauko lenktynės. Pradedant mažesnės klasės formulių ir baigiant Mini cooperių, Audi automobilių lenktynėmis.
Jeigu jau jie lekia tokiu greičiu tai kas darysis su F1 bolidais?
Toliau einant priėjau išrikiuotus austin (lygtais visi buvo austin) kabrioletukus. Ant kiekvieno jų buvo užrašytas lenktynininko vardas. Vėliau pamačiau, kad šiais automobiliais lenktynininkus veš parodomąjį ratą.
Apėjau trasą ir įsikūriau mano manymu vienoje geresnių vietų. Tai buvo antrasis ir trečiasis posūkiai po starto tad gal pavyks kokią avarijukę pamatyti :). Priešais buvo ekranas tad galėsiu sekti lenktynes ir kitose trasos vietose.
Visi sustoję plojome lenktynininkams važiuojant parodomąjį ratą. Ir štai netrukus jau apšilimo ratas. Va čia tai garsiukas! Turėjau ausų kištukus, bet norėjau pirmąjį ratą paklausyti be jų. Neblogas :). Atrodo, kad boingai išvažiavo į trasą...
Visi pradėjome šaukti užgesus starto šviesoms. Atlekia. Ekrane pamatėme susidūrimus... Alonso... Shumacheris... Buttonas... Apsistumdė, bet važiuoja toliau. Jėga. Štai jau zvimbia pro mus... Kelios sekundės ir štai jau nebezvimbia...
Net nebežinojau į ką žiūrėti. Įdomu ir ekrane, ir prieš akis... Buvau įsidėmėjęs lenktynininkų šalmus tad puikiai žinojau, kas kur važiuoja. Alonso my new favourite. Nukritęs į rikiuotės galą pradėjo kopti aukštyn. Nerealus.
Žiūrėjau gal kokią valandikę ir nusprendžiau bėgti į kitą vietą pažiūrėti. Pagalvojau, kad tiesiosios galą būtų neblogai pamatyti.
Reikėjo praeiti atkarpą, kur visai nesimatė lenktynių. Bėgau. Sumokėjau tai jau ir norėjau pamatyti kiek įmanoma visko daugiau. Nustebau pamatęs daug žmonių tiesiog slampinėjančių tose vietose, kur nesimato trasos. „Dalam pė“ jiems :). Nesuprantu. Tai ko čia atėjai? Pažįstu daugybę žmonių, kurie būtų laimingiausi žmonės būdami čia...
Tiesiosios gale išvis kurtinantis garsas. O greitis... Per teliką to tikrai nepajusi. Vos galvą spėji sukti..
Pamatęs kažkokius pastolius įsitaisiau ant jų. Vis aukščiau. Tiesa, vistiek grotos buvo prieš akis, bet jos buvo aplink visą trasą, tad nuo jų nepabėgsi.
Šioje vietoje pirmasis posūkis, kuriame daugiausia lenkimų. Mačiau kaip Weberis atakuoja Hamiltoną, po to kažkuriame posūkyje jie „pasibučiavo“...
Ir štai finišas!
Maniškis Alonso ketvirtas. Visai neprastai. Kubica irgi kietas – atvažiavo trečias.
Patraukiau link apdovanojimų pakylos. Kol ten nuėjau visi jau buvo apdovanoti :). Pastebėjau dideliuose ekranuose.
Praėjau pro garažų juostą. Pavyko pamatyti Hamiltoną, Vetelį... Akimirkai per kitų rankas :). Nedavė Dievulis man to ūgio :).
Beliko tik paklausyti Simple Minds koncerto. Nesu jų fanas tai man užteko keletos dainų ir patraukiau pas savo moterį. Jau buvau pasiilgęs, vistik 12h išsiskyrimo nejuokas :).
Ir štai mes jau vėl kartu vaikštinėjam upės krantine..
Vidutės dalis:
Vyras lenktynėse, o man nieko kito nebeliko kaip šiek tiek pasitvarkyti. Namiškiai buvo žadėję eiti šiandien į paplūdimį, bet pakankamai tinginiški yra, kad šiidėja greitai nuplauktų :). Taip ir galvojau. Keista juos buvo stebėti. Slankioja iš kampo į kampą ir nieko neveikia. Davidas mėgavosi savo laisvadieniu tai nieko negali sakyti, bet kiti tai juk bedarbiai... Manau, kad jie ir tas dienas, kai mudu buome mieste, jie tiesiog stūmė laiką. Neblogas gyvenimas ane? :)
Aš užstačiau skalbimo mašiną, išsimaudžiau. Man irgi šiandien laisvadienis. Bent jau nuo savo vyriškio :). Išsidžiausčiusi prigulau truputuką pamiegoti :). Patinka man :).
Gerą „posmą“ nusnaudusi prisėdau prie kompiuterio parūšiuoti nuotraukų. Jų jau tiek turime, kad net baisu pagalvoti kaip reikės atsirinkti geriausias.
Laikas bėgo baisiai greitai. Šiuo metu vyriškis tikriausiai seilę pakabinęs akimis gaudo savo Shumacherį. Gerai jau gerai... Džiaugiuosi už jį. Reikėjo pamatyti, kaip jo akys degė ,kai pirko bilietą į Formulę.
Vakare Davidas ruošė visiems vakarienę. Pasta su mėsyte. Ėmiausi ir aš darbo. Nulupau svogūnus, supjausčiau ir pakepinau. Net apsiverkiau iš malonumo :).
Gavosi skaniai. Prisikirtome iki soties.
Ir štai jau laikas važiuoti susitikti su savo vyriškiu.
Greitai, per pusvalanduką ,su tramvajumi jau buvau ten. Dar praėjau keletą gatvelių pasivaikščiodama. Juk reikia pasimėgauti paskutinėmis laisvės akimirkomis :).
Susitikome vienas sotus, kitas alkanas. Reikia susilyginti. Nuėjome į McDonaldą atstatyti Ginto medžiagų pusiausvyrai.
Turėjome dar šiek tiek laiko tad patraukėme pasivaikščioti upės pakrante. Ten pamatėme oposumą. Buvo dar mažutis ir ne mažiau nustebęs nei mes.
Dar truputį pašliaužojome ir jau buvo laikas vykti namo. Sekmadieniais tramvajai sustoja ankstokai.
Vakare dar paskutinį kartą su visais išgėrėme vyno ir nuėjome pailsėti prieš rytojaus kelionę.
Pas Natashą turėjome būti 5h vakare tad turėjome sočiai laiko. Gurkšnojome kavą, apsitvarkėme Siuzę...
Grįžome žvyruotu keliu atgal į pagrindinį ir prasukome dar pora paskutinių Great Ocean Road vingių ir kelias pasuko nuo vandenyno.
Kelias jau buvo tiesus ir galėjome lėkti visu savo 80 km/h greičiu :). Pakeliui pravažiavome Geelongo miestą, antrą pagal dydį Viktorijos valstijoje. Čia gaminami Ford automobiliai. Štai dėl ko jų pilna Australija. Keista, Lietuvoje jų ne tiek ir daug...
Artėjant prie Melburno daugėjo ir automobilių. Daugėjo juostų greitkelyje. Vistik Melburne 4 milijonai gyventojų! Tai yra 20% visos Australijos :).
Prieš važiuojant pas Natashą užsukome į parduotuvę konors nusipirkti. Norime būti geri svečiai :). Vynas ir itališkas maistas yra Natashos mėgiamiausi tai mes ir nupirkome vietinio vyno ir ravioli. Turėtų tikti.
Natashos namus radome labai lengvai. Neturėjome žemėlapio, bet vadovaudamiesi Natashos nurodytomis kordinatėmis netrukome būti vietoje.
Sutinkant Natashą nežinojome, kiek jai metų, kaip atrodo, nes puslapyje jos amžiaus nebuvo ir nebuvo nuotraukų su ja.
Mus pasitiko azijietiškos kilmės jauna mergina. Liuks. Susitarėme, kad galėsime gyventi savo Siuzėje, kurią pastatėme pas ją mažame sodelyje.
Jos namuose dar gyveno keletas couchsurfintojų. David‘as, kuris apsistojo palapinėje šalia mūsų kemperiuko. Cody, kuris čia gyveno jau kurį laiką, ir mūsų nuomone turėjo imtymių santykių su namo šeimininke :).
Vyną jie tikrai mėgo. Prie vyno taurelių kalbėjomės apie keliones, apie Australiją ir pan. Įdomūs žmonės. Šiandien kaip tik buvo diena, kai jie priiminėjo kandidatus nuomotis kambarį tad visi dirbome kaip žiuri – nužvelginėdavome kandidatą, paklausinėdavome ir pasakydavome savo nuomonę. Vakarop vienas kandidatas jau ir apsistojo jam skirtame kambarėlyje.
Natasha raviolių neatsisakė. Smagu. Pataikėme.
Įsitaisėme savo Siuziukėje. Rytoj eisime pasižvalgyti po miestą.
2010.03.25. 223-oji kelionės diena.
Melburno centras. Bilietai į Formulę 1! (kam džiaugsmas kam liūdesys...). Piknikas su couchsurferiais. “Moving images” paroda. Į bariuką…
Ryte visi vėl susirinkome prie stalo, papusryčiavome, pakalbėjome. Susitarėme susitikti mieste. Eisime papiknikauti su būreliu kitų couchsurfintojų.
Iki tol mes dar turėjome šiek tiek laiko tad nusprendėme pasižvalgyti po miestą. Iki centro kažkur pusvalandukas tramvajumi.
Jeigu nežinotume, kad Melburne 4 mln gyventojų, tai tikrai nepasakytume. Miestas neatrodo perkrautas, automobiliai per daug niekur neskuba, centras pilnas, bet nesausakimšas. Mums patiko. Taip patiko, kad pražiopsojome savo išlipimo stotelę ir turėjome šiek tiek pargrįžti…
Pataikėme atvykti į Melbourną kaip tik prieš savaitgalį, kai čia turėjo būti Formulės 1 lenktynės. Ginto akys blizgėjo, bet buvome nusprendę, kad turėtų būti per brangu mūsų biudžetui…
Vistik Gintas nesusilaikė ir nuėjo paklausti bilietų kainos. Bilietus pardavinėjo pagrindinėje Flinders aikštėje tad niekaip nepraeisi nepastebėjęs…
Ir pasirodo bilietai ne tokie jau brangūs kaip mes galvojome. Aišku nepigūs, bet Ginto akys pernelyg degė… Nusipirkome vieną bilietą. Vienas iš mūsų eis į sekmadienio lenktynes. Kas? Turbūt Gintas :). Vidutė atsirevanšuos ateityje kai kur nors brangiau reiks mokėti…
Gintas apie nieką daugiau nekalbėjo tik apie lenktynes. Diena (o tikriausiai ir savaitgalis) sugadintas :).
Susitikome su būriu couchsurferių ir kas ką nusipirkę nuėjome į parką papiknikauti. Užkandžiavome ir plepėjome. Susipažinome su naujazelandiečiu, kurio patarimų tikriausiai prireiks keliaujant į Naująją Zelandiją.
Ilgai piknike nebuvome. Norėjome dar nueiti į keletą parodų tad atsisveikinome. Su kai kuriais susitiksime dar vakare.
Pirmiausia nuėjom į Moving images parodą. Nemokamą. Liuks. Mums patinka tai, ką australai padaro parodose. Galima dalyvauti, žaisti, liesti. Labai interaktyvu. Prisifilmavome visokiausiuose variantuose. Galite vieną pafilmuotą variantą ir jūs pažiūrėti :): http://www.acmi.net.au/timeslice/Timeslice.htm?file=ts-20100325-21c3cd232cd50f43fb9a866a6ea2bb7a.flv .
Parodoje užtrukome ilgiau nei galvojome ir į nacinalinę galeriją nespėjome. Tiesiog pasivaikščiojome prie Flinders traukinių stoties. Stotis labai graži. Statyta daugiau nei prieš šimtą metų ji vienas gražiausių objektų Melburne.
Nuo Flinders stoties nutarėme aplankyti paplūdimį. Patraukėme į St. Kilda. Kurortas Melburne :).
Atvykome kaip tik prieš saulėlydį. Dangus spalvinosi.
Nustebome, kad ir čia galime pamatyti mažuosius pingvinukus. Šįvakar jų atplaukiančių nebuvo, bet žmonės juos pastebėjo baikštinėjančius tarp uolų. Čia jų namukai..
Tokius pat pingviniukus turėtume pamatyti Philipo saloje, į kurią trauksime po Melburno.
Grįžę namo radome visus besiruošiančius į bariuką. Prisijungėme ir mes. Bariukas nebuvo toks fainas kaip Darwine, kur galima laimėti daug alaus, bet smagus pabūti. Šiek tiek esame atpratę nuo barų kultūros. Aišku ir alaus kaina prie to prisideda.
Mes ilgai nebuvome ir su Natasha kartu grįžome namo.
Štai ir pirma diena Melburne.
2010.03.26. 224-oji kelionės diena.
Atgal į centrą. McDonalds! Fotografijos muziejus. National gallery. Pas couchsurferius? Naujos “surfintojos”. Mad Max. Pokalbiai prie vyno tęsiasi.
Kitą dieną norėjome pamatyti tai ko nepamatėme. Nacionalinę galeriją ir fotografijos muziejų. Abu nemokami tad pirmyn.
Kaip gi čia padarius, kad per dieną nenusilpus? Išeitis yra! McDonalds! Pigu, greita ir laaaabai skanu. Juk nebuvome valgę McDonalde jau kokias porą savaičių :).
Po Mcdonaldo į muziejus. Pirmiausia fotografijos. Jis įsikūręs didelės fotografijos parduotuvės antrame aukšte. Kaip supratome iš nuotraukų ši parduotuvė jau keliasdešimt metų yra šios paskirties.
Daugyyyybė fotoaparatų. Nuo pirmūjų modelių iki šiuolaikinių. Visokių visokiausių.
Tuo pačiu buvo galima paskaityti knygas apie fotografiją. Gaila, kad negalima išsinešti :).
Kita mūsų stotelė – Nacionalinė galerija. Taip pat nemokama. Mums dar labiau pasisekė, kai nuėjome ir po kelių minučių galėjome prisijungti prie nemokamo turo po galeriją. Liuks.
Turo gidas buvo senučiukas. Truputį juokingas. Iš viso buvome penkiese. Pats tas. Gidas matydamas, kad nesame meno ekspertai labai bendrais bruožais mums papasakojo, ką matome. Supažindino su aborigenų menu, tapymo technikomis.
Vėliau keletas salių su Asutralijos tapytojais. Nuo pirmųjų imigrantų iki šių dienų. Gražu. O labiausiai žavi ta ramybė patalpose. Gal susenome? :)
Po galerijos dar kurį laiką pasėdėjome Flinders aikštėje. Populiari susitikimų vieta. Tuo smagiau stebėti :).
Patraukėme namo. Šįvakar Natasha kvietė pas kitus couchsurfintojus į vakarėlį.
Mums grįžus pradėjo lyti. Kurį laiką nusprendėme. Gal praeis. Kol laukėme atvyko kitos couchsurfintojos. Vokietė ir olandė. Joms tai taip pat buvo pirmoji nakvynė pas couchsurfintojus.
Lietus vis dar nepraėjo ir Cody mums uždėjo pažiūrėti Mad Max III, kuris buvo nufilmuotas Australjoje. Esame matę šį filmą, bet dabar jį žiūrėjome kitomis akimis – juk kai kuriose filmuotose vietose esame ką tik pabuvoję.
Kaip supratome iš Natashos elgesio su Cody šįvakar niekur neisim :). Gaila, kad anksčiau nežinojome, būtume dar ką nors pažiūrėję mieste.
Vakare atvyko dar vienas couchsurfintojas. Adamas. Labai greitai su visais susidraugavo. Liuks žmogus.
Vakaras vėl su vynu :).
2010.03.27. 225-oji kelionės diena.
State library. Royal gardens. Paminklas kareiviams. Apsiperkam cepelinų baliui. Cepelinų gamyba. Valgom! Į couchsurferių vakarėlį. Vakaras su gitara ir vynu.
Davidas buvo rekomendavęs nueiti į Valstijos biblioteką, kur galima ir pasinaudoti nemokamu internetu, ir pažiūrėti keletą parodų. Viena iš jų – Laoso fotografijos. Mums tinka. Norime pamatyti Laosą.
Nuvykę ten sužinojome, kad Laoso fotografijų paroda baigėsi vakar. Šššš... Nieko, čia dar galime pamatyti ir Viktorijos valstijos istorijos parodą. Nuo vietinių gyventojų iki šių dienų.
Pirmieji atvykėliai, žymiausi nusikaltėliai, pirmieji prekybos centrai, Melburno olimpiada ir pan. Daug įdomių dalykiukų.
Tuo pačiu apžvelgėme ir pačią biblioteką. Įspūdingas dydis.
Po bibliotekos patraukėme į Royal gardens (karališkuosius sodus). Parkus jie moka daryti, tas gebėjimas tikriausiai britų palikimas. Labai populiaru yra savaitgaliais su visa šeima išsiruošti į tokį parką piknikui. Na, mes šįkart nepiknikavom.
Kažkaip keistokai vidury parko atrodo monumentas pasauliniame kare žuvusiems kareiviams. Didelis pastatas gražiame parke.
O galbūt kaip tik čia jam ir vieta. Nežinome, nesame didelių paminklų fanai tai šįkart to nesupratome...
Gerai tai, kad ant jo galima užlipti ir apžvelgti visą parką. Tolumoje matosi dangoraižiai.
Šiandien buvome prisižadėję savo namiškiams, kad šiandien jiems padarysime tradicinį lietuvišką patiekalą – cepelinus. Ir patiems ši idėja patiko. Pagaliau valgysime cepelinų!
Tam reikalui nusipirkome maišą bulvių, radome padažo, kuris skoniu turėtų priminti mūsų grietinę. Su mamytėmis apsitarėme kaip viską reikia daryti ir pradėjome.
Visi buvo labai draugiški ir padėjosusidoroti su tokiu bulvių kiekių. Jie neturėjo tarkavimo mašinos tad visas bulves reikėjo tarkuoti su tarka ir po to sunkti su „merliuku“.
Pagaliau padarėme cepelinus, beliko tik išvirti. Gal visai neblogai gausis? Atrodo tai liuks. Bet, kas atrodo gerai nebūtinai yra gerai :).
Ir štai mes visi prie stalo. Su jauduliuku laukėme pirmųjų kąsnių. Ar patiks? Ar gerai padarėme? Juk mudu tokie virėjai, kad geriau nereikia... :).
Visiems labai patiko. Gal taip sako iš mandagumo? Neee. Nes ir mums labai patiko. Tikrai skaniai gavosi. Mudu ir dar Adamas sukirtome po du cepelinus, visiems kitiems gana buvo ir po vieną. Slabakai :). Pamatytų, kiek tikras lietuvis jų suvalgo, ir dar su spirgučiais!
Po vakarienės išsiruošėme į gyvos muzikos vakarėlį. Jis turėjo vykti vieno iš couchsurfintojų namuose kitame miesto gale. Kad kelelis nedulkėtų pasiėmėme vyno į kelionę ir sau pokštaudami per beveik porą valandikių nuvykome į vietą.
Daug couchsurfintojų vienoje vietoje. Visi žingeidūs, kontaktabilūs :). Sutikome estę, bet ji kažkokia pasipūtusi pempė, labiau troško vyrukų dėmesio nei bendravimo su mumis. Nu ir lai... :). Vistik broliai esame :).
Vėliau prasidėjo gitaros vakaras. Vyrukas nerealiai grojo gitara. Jam pritarė vyrukas su būgnais. Irgi nerealus. Labai greitai prisitaikydavo prie gitaristo...
Ilgai vakarėlyje neužsibuvome, nes norėjome spėti į paskutinį tramvajų. Spėjome. Grįžome su dainele, nes Adamas taip pat turėjo gitarą :).
2010.03.28. 226-oji kelionės diena.
Kam į Formulę 1, o kam namie pasilikti.... Formulė 1: aplink trasą, stebėjimo vietos paieška, pradžia, daug kam „dalam pė“. Namie: miegojimas, pavalgymas, skalbimas, tinginiavimas, vakarieniavimas. Ilgiausias išsiskyrimas per kelionę! Pasivaikštome naktiniu Melburnu. Big mekiukas... Paskutinis vakaras prie vyno.
Formulė 1!
Išaušo ta didžioji diena. Gintas buvo jau nuo ankstyvo ryto pasiruošęs lėkti ten. Lenktynės prasideda tik 5 valandą, bet dar daug kitokių lenktynių prieš tai...
Taigi. Mūsų keliai pirmą kartą išsiskyrė tiek ilgam. Anksčiau esame buvę atskirai maksimum 3 valandas, kai Vidutė Singapūre žiūrėjo Bolywoodą. Dabar būsim atskirai beveik 12h!
Taigi Ginto diena:
Lenktynių dieną su bilietu į lenktynes galima nemokamai naudotis visuomeniniu transportu. Laaabai gerai.
Aš, didysis keliautojas, užsisvajojau ir išlipau ne toje stotelėje. Reikėjo paėjėti gerą gabaliuką.
Ir štai pagaliau aš prie trasos! Melburno trasą labai gerai atsimenu iš tų laikų, kai dar žiūrėdavau visas F1 lenktynes. Trasa tikrai labai įdomi, kaip ir lenktynės. Labai daug avarijų, įtampos, greičio... Netgi atsimenu, kad esu važiavęs šia trasa, tiesa – kompiuteriniu žaidimu :).
Mano bilietas neturėjo sėdimos vietos, kaip ir kelių dešimčių tūkstančių kitų aplink. Daugelis buvo atsinešę kėdutes atsisėsti ir jau nuo ryto užsiėmė sau patogias vietas. Kai kurie tiesiog įsitaisė ant žemės.
Nusprendžiau apeiti visą trasą ir tik tada išsirinkti vietą.
Pakeliui dar buvo daygybė automobilių parodų. Senoviniai, tiuninti, kabrioletai ir pan..
Trasa, kurią F1 bolidai įveikia per nepilnas pusantros minutės, aš įveikiau kažkur per tris valandas. Aišku, nespaudžiau iki dugno, ėjau visur žvalgydamasis, švilpaudamas :). Būčiau spustelėjęs tai gal ir neblogą rezultatą būčiau parodęs :).
Kol ėjau aplink trasą joje vyko visokiausio plauko lenktynės. Pradedant mažesnės klasės formulių ir baigiant Mini cooperių, Audi automobilių lenktynėmis.
Jeigu jau jie lekia tokiu greičiu tai kas darysis su F1 bolidais?
Toliau einant priėjau išrikiuotus austin (lygtais visi buvo austin) kabrioletukus. Ant kiekvieno jų buvo užrašytas lenktynininko vardas. Vėliau pamačiau, kad šiais automobiliais lenktynininkus veš parodomąjį ratą.
Apėjau trasą ir įsikūriau mano manymu vienoje geresnių vietų. Tai buvo antrasis ir trečiasis posūkiai po starto tad gal pavyks kokią avarijukę pamatyti :). Priešais buvo ekranas tad galėsiu sekti lenktynes ir kitose trasos vietose.
Visi sustoję plojome lenktynininkams važiuojant parodomąjį ratą. Ir štai netrukus jau apšilimo ratas. Va čia tai garsiukas! Turėjau ausų kištukus, bet norėjau pirmąjį ratą paklausyti be jų. Neblogas :). Atrodo, kad boingai išvažiavo į trasą...
Visi pradėjome šaukti užgesus starto šviesoms. Atlekia. Ekrane pamatėme susidūrimus... Alonso... Shumacheris... Buttonas... Apsistumdė, bet važiuoja toliau. Jėga. Štai jau zvimbia pro mus... Kelios sekundės ir štai jau nebezvimbia...
Net nebežinojau į ką žiūrėti. Įdomu ir ekrane, ir prieš akis... Buvau įsidėmėjęs lenktynininkų šalmus tad puikiai žinojau, kas kur važiuoja. Alonso my new favourite. Nukritęs į rikiuotės galą pradėjo kopti aukštyn. Nerealus.
Žiūrėjau gal kokią valandikę ir nusprendžiau bėgti į kitą vietą pažiūrėti. Pagalvojau, kad tiesiosios galą būtų neblogai pamatyti.
Reikėjo praeiti atkarpą, kur visai nesimatė lenktynių. Bėgau. Sumokėjau tai jau ir norėjau pamatyti kiek įmanoma visko daugiau. Nustebau pamatęs daug žmonių tiesiog slampinėjančių tose vietose, kur nesimato trasos. „Dalam pė“ jiems :). Nesuprantu. Tai ko čia atėjai? Pažįstu daugybę žmonių, kurie būtų laimingiausi žmonės būdami čia...
Tiesiosios gale išvis kurtinantis garsas. O greitis... Per teliką to tikrai nepajusi. Vos galvą spėji sukti..
Pamatęs kažkokius pastolius įsitaisiau ant jų. Vis aukščiau. Tiesa, vistiek grotos buvo prieš akis, bet jos buvo aplink visą trasą, tad nuo jų nepabėgsi.
Šioje vietoje pirmasis posūkis, kuriame daugiausia lenkimų. Mačiau kaip Weberis atakuoja Hamiltoną, po to kažkuriame posūkyje jie „pasibučiavo“...
Ir štai finišas!
Maniškis Alonso ketvirtas. Visai neprastai. Kubica irgi kietas – atvažiavo trečias.
Patraukiau link apdovanojimų pakylos. Kol ten nuėjau visi jau buvo apdovanoti :). Pastebėjau dideliuose ekranuose.
Praėjau pro garažų juostą. Pavyko pamatyti Hamiltoną, Vetelį... Akimirkai per kitų rankas :). Nedavė Dievulis man to ūgio :).
Beliko tik paklausyti Simple Minds koncerto. Nesu jų fanas tai man užteko keletos dainų ir patraukiau pas savo moterį. Jau buvau pasiilgęs, vistik 12h išsiskyrimo nejuokas :).
Ir štai mes jau vėl kartu vaikštinėjam upės krantine..
Vidutės dalis:
Vyras lenktynėse, o man nieko kito nebeliko kaip šiek tiek pasitvarkyti. Namiškiai buvo žadėję eiti šiandien į paplūdimį, bet pakankamai tinginiški yra, kad šiidėja greitai nuplauktų :). Taip ir galvojau. Keista juos buvo stebėti. Slankioja iš kampo į kampą ir nieko neveikia. Davidas mėgavosi savo laisvadieniu tai nieko negali sakyti, bet kiti tai juk bedarbiai... Manau, kad jie ir tas dienas, kai mudu buome mieste, jie tiesiog stūmė laiką. Neblogas gyvenimas ane? :)
Aš užstačiau skalbimo mašiną, išsimaudžiau. Man irgi šiandien laisvadienis. Bent jau nuo savo vyriškio :). Išsidžiausčiusi prigulau truputuką pamiegoti :). Patinka man :).
Gerą „posmą“ nusnaudusi prisėdau prie kompiuterio parūšiuoti nuotraukų. Jų jau tiek turime, kad net baisu pagalvoti kaip reikės atsirinkti geriausias.
Laikas bėgo baisiai greitai. Šiuo metu vyriškis tikriausiai seilę pakabinęs akimis gaudo savo Shumacherį. Gerai jau gerai... Džiaugiuosi už jį. Reikėjo pamatyti, kaip jo akys degė ,kai pirko bilietą į Formulę.
Vakare Davidas ruošė visiems vakarienę. Pasta su mėsyte. Ėmiausi ir aš darbo. Nulupau svogūnus, supjausčiau ir pakepinau. Net apsiverkiau iš malonumo :).
Gavosi skaniai. Prisikirtome iki soties.
Ir štai jau laikas važiuoti susitikti su savo vyriškiu.
Greitai, per pusvalanduką ,su tramvajumi jau buvau ten. Dar praėjau keletą gatvelių pasivaikščiodama. Juk reikia pasimėgauti paskutinėmis laisvės akimirkomis :).
Susitikome vienas sotus, kitas alkanas. Reikia susilyginti. Nuėjome į McDonaldą atstatyti Ginto medžiagų pusiausvyrai.
Turėjome dar šiek tiek laiko tad patraukėme pasivaikščioti upės pakrante. Ten pamatėme oposumą. Buvo dar mažutis ir ne mažiau nustebęs nei mes.
Dar truputį pašliaužojome ir jau buvo laikas vykti namo. Sekmadieniais tramvajai sustoja ankstokai.
Vakare dar paskutinį kartą su visais išgėrėme vyno ir nuėjome pailsėti prieš rytojaus kelionę.
Pranešimai
Tai reikejo pagooglinti lietuviskam google "melburnas", butume prieme pagyvent. Salia F1 trasos, pliazo, pingvinu...:)
AtsakytiPanaikinti