Waihi. Hot water beach. Šeriam gyvūniukus. Coromandelis. Nereali pakrantė. Nakvynės paieškos. Aucklandas.
Galima sakyti paskutinė diena keliaujant su Jucy. Norėjome ją pilnai išnaudoti. Norėjome pasiekti nors keletą nuostabių kampelių, kurie išliktų giliai atmintyje. Pirmyn.
Nakvojome visai netoli Waihi miestuko, kuriame yra viena pirmųjų N.Zelandijoje aukso kasyklų. Užsukome pasižiūrėti.
Tokios žmogaus iškastos duobės dar nebuvome matę. Ir vis dar gilyn ir gilyn... Sunkvežimiai, kurių vien ratai gerokai didesni už žmogų, buvo kaip maži skruzdėliukai įkritę į didelę duobę.
Netoli kasyklos įrengtas ir muziejukas ta tema. Užsukome ir mes pasižiūrėti.
Daug įdomių faktų, kurie pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Įstrigo tik tai, kad iš vienos tonos uolienos yra išgaunami 3 gramai aukso :). Daug dirbti reikia kol kilogramą gauni :).
Kita stotelė – Hot water beach. Toks pavadinimas dėl šilto vandens, kuris šildomas ne taip per toliausiai nuo žemės pavišiaus esančios magmos... Gali išsikasti paplūdimyje duobę ir ji netrukus prisipildys šilto vandens. Nieko sau.
Mes duobių nekasėme. Vietoje to įsitaisėme netoli paplūdimio prie stalo ir pasidarėme pietus. Kur buvę kur nebuvę ir žvirbliai prisistatė. Narsūs. Norėdami palesti net pro Jucy duris vidun įskrisdavo. Vidutei tai patinka ir ji, panelė, tokiais momentais net pamiršta, kad pačiai valgyti reikia. Netrukus jau ne tik žvirbliai sukosi aplink ją, bet ir peliukai. Prisiviliojo juos iš šalia esančio krūmo. Tie irgi kietuoliai – net iš rankų valgė batoną.
Ačiū Dievui gyvūniukai nedideli ir prisisotinę išsisklaidė. Taip atėjo šansas ir Vidutei pavalgyti :).
Coromandelio iškyšulys labai kalnuotas ir dažnai turėjome ilgokai vingiuoti iki kokios viršūnės ir vėl leistis žemyn. Ir taip pirmyn atgal :).
Nuvažiavome ir iki Cathedral cove. Tai vėl vandens ir vėjo išgraužtos olos, kurios primena kažkam katedrą. Mes iki pačių olų nėjome, pasigrožėjome įlanka iš aukščiau įrengtos regyklos.
Ir kiek dar ta N.Zelandija turi tokių nuostabių vietelių? Jeigu tik per tris savaites jų tiek pamatėme tai kiek jų pamato vietiniai keliautojai? O jie tikrai mėgsta keliauti. Su visokiausio plauko kemperiukais. Vieni senoviniai, kiti pačių persidaryti iš kokio autobuso ar sunkvežimio. Išradingi jie čia :).
Kadangi kelias labai vingiuotas tai niekur perdaug nepriskubėsi. O ir nenorime skubėti. Norime visą dieną praleisti su Jucy. Tik karts nuo karto nubėgdami į kokią regyklą.
Prieš pasiekiant Coromandelio miestuką iš rytinės iškyšulio pusės reikia kirsti kalnų grandinę vingiuojant į viršų kartais vos ne statmenai :). Bet užkilus ant kalno vaizdas atlygina už visas automobilių kančias.
Labai gražu. Ir taip vingiuojant kelis kilometrus žemyn iki paties miestuko. Gražioje vietoje įsikūrę.
Coromandelyje neužsibuvome, nes norėjome toliau važiuojant pasiekti kokio kalno viršūnę, kad iš jos galėtume stebėti saulėlydį.
Pasiekėme. Ir labai gražią. Įsitaisėme ir žiūrėjome.
Jautėmės kaip atsisveikindami su N. Zelandija, nes tos kelios likusios dienos Aucklande labiau formalumas... Tikroji Zelandija liko už nugarų. Tiek daug gražių vietų... Tiek daug gražių kelių, takų, kalnų, krioklių... Tiek daug kontrastų... Rašome šitai šaliai dešimtuką :).
Saulei nusileidus už horizonto keliuku vingiavome toliau, kuris jau nebekilo aukštyn, o mažu šlaituku vingiavo kokius 40 km iki sekančio Thames miestuko. Kelias buvo senai naudojamas, tai matėme iš pakelėje augančių nejaunų medžių. Dar temo ir įlanka, palei kurią ir vingiavome, nusidažė labai gražia spalva. O mes vingiavome vingiavome... Nerealu...
Visai sutemus dar šiek tiek papildėme kuro, kad jo užtektume iki Aucklando. Buvo laikas ieškotis nakvynės. Likus kokiems 60 km iki Aucklando radome tinkamą, bet išlepinti prieš tai turėtų nakvynių judėjome toliau paieškoti geresnės – matai girdėsis važiuojantys automobiliai :). Ir buvome nubausti. Iki pat Aucklando nei vienos vietos. Gal tai pradžia freedom camping draudimo? Iš Robertos girdėjome, kad laisvą stovyklavimą tikrai žadama uždrausti... Nieko sau svetingumas...
Nakvynei vietą radome tik už Aucklando. Važiavome gerą valandą, kol privažiavome aikštutę prie upės. Pagaliau.
Paskutinė vakarienė Jucy :).
Galima sakyti paskutinė diena keliaujant su Jucy. Norėjome ją pilnai išnaudoti. Norėjome pasiekti nors keletą nuostabių kampelių, kurie išliktų giliai atmintyje. Pirmyn.
Nakvojome visai netoli Waihi miestuko, kuriame yra viena pirmųjų N.Zelandijoje aukso kasyklų. Užsukome pasižiūrėti.
Tokios žmogaus iškastos duobės dar nebuvome matę. Ir vis dar gilyn ir gilyn... Sunkvežimiai, kurių vien ratai gerokai didesni už žmogų, buvo kaip maži skruzdėliukai įkritę į didelę duobę.
Netoli kasyklos įrengtas ir muziejukas ta tema. Užsukome ir mes pasižiūrėti.
Daug įdomių faktų, kurie pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Įstrigo tik tai, kad iš vienos tonos uolienos yra išgaunami 3 gramai aukso :). Daug dirbti reikia kol kilogramą gauni :).
Kita stotelė – Hot water beach. Toks pavadinimas dėl šilto vandens, kuris šildomas ne taip per toliausiai nuo žemės pavišiaus esančios magmos... Gali išsikasti paplūdimyje duobę ir ji netrukus prisipildys šilto vandens. Nieko sau.
Mes duobių nekasėme. Vietoje to įsitaisėme netoli paplūdimio prie stalo ir pasidarėme pietus. Kur buvę kur nebuvę ir žvirbliai prisistatė. Narsūs. Norėdami palesti net pro Jucy duris vidun įskrisdavo. Vidutei tai patinka ir ji, panelė, tokiais momentais net pamiršta, kad pačiai valgyti reikia. Netrukus jau ne tik žvirbliai sukosi aplink ją, bet ir peliukai. Prisiviliojo juos iš šalia esančio krūmo. Tie irgi kietuoliai – net iš rankų valgė batoną.
Ačiū Dievui gyvūniukai nedideli ir prisisotinę išsisklaidė. Taip atėjo šansas ir Vidutei pavalgyti :).
Coromandelio iškyšulys labai kalnuotas ir dažnai turėjome ilgokai vingiuoti iki kokios viršūnės ir vėl leistis žemyn. Ir taip pirmyn atgal :).
Nuvažiavome ir iki Cathedral cove. Tai vėl vandens ir vėjo išgraužtos olos, kurios primena kažkam katedrą. Mes iki pačių olų nėjome, pasigrožėjome įlanka iš aukščiau įrengtos regyklos.
Ir kiek dar ta N.Zelandija turi tokių nuostabių vietelių? Jeigu tik per tris savaites jų tiek pamatėme tai kiek jų pamato vietiniai keliautojai? O jie tikrai mėgsta keliauti. Su visokiausio plauko kemperiukais. Vieni senoviniai, kiti pačių persidaryti iš kokio autobuso ar sunkvežimio. Išradingi jie čia :).
Kadangi kelias labai vingiuotas tai niekur perdaug nepriskubėsi. O ir nenorime skubėti. Norime visą dieną praleisti su Jucy. Tik karts nuo karto nubėgdami į kokią regyklą.
Prieš pasiekiant Coromandelio miestuką iš rytinės iškyšulio pusės reikia kirsti kalnų grandinę vingiuojant į viršų kartais vos ne statmenai :). Bet užkilus ant kalno vaizdas atlygina už visas automobilių kančias.
Labai gražu. Ir taip vingiuojant kelis kilometrus žemyn iki paties miestuko. Gražioje vietoje įsikūrę.
Coromandelyje neužsibuvome, nes norėjome toliau važiuojant pasiekti kokio kalno viršūnę, kad iš jos galėtume stebėti saulėlydį.
Pasiekėme. Ir labai gražią. Įsitaisėme ir žiūrėjome.
Jautėmės kaip atsisveikindami su N. Zelandija, nes tos kelios likusios dienos Aucklande labiau formalumas... Tikroji Zelandija liko už nugarų. Tiek daug gražių vietų... Tiek daug gražių kelių, takų, kalnų, krioklių... Tiek daug kontrastų... Rašome šitai šaliai dešimtuką :).
Saulei nusileidus už horizonto keliuku vingiavome toliau, kuris jau nebekilo aukštyn, o mažu šlaituku vingiavo kokius 40 km iki sekančio Thames miestuko. Kelias buvo senai naudojamas, tai matėme iš pakelėje augančių nejaunų medžių. Dar temo ir įlanka, palei kurią ir vingiavome, nusidažė labai gražia spalva. O mes vingiavome vingiavome... Nerealu...
Visai sutemus dar šiek tiek papildėme kuro, kad jo užtektume iki Aucklando. Buvo laikas ieškotis nakvynės. Likus kokiems 60 km iki Aucklando radome tinkamą, bet išlepinti prieš tai turėtų nakvynių judėjome toliau paieškoti geresnės – matai girdėsis važiuojantys automobiliai :). Ir buvome nubausti. Iki pat Aucklando nei vienos vietos. Gal tai pradžia freedom camping draudimo? Iš Robertos girdėjome, kad laisvą stovyklavimą tikrai žadama uždrausti... Nieko sau svetingumas...
Nakvynei vietą radome tik už Aucklando. Važiavome gerą valandą, kol privažiavome aikštutę prie upės. Pagaliau.
Paskutinė vakarienė Jucy :).
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą