2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

Hawajai

2010.05.09. 268-oji kelionės diena.
TOP 10 oro uostas. Qantas. Sidnėjus. Loneley planet parduotuvė. Gyvenimas oro uoste. Skrydis į Honolulu. Pirmyn į praeitį. Honolulu. Migracija. Amerikonija :). Waikiki. Couchsurfinam. Thea. Pirmieji pirkiniai. Nelemti tax‘ai... Waikiki beach. Naktis po 48h dienos.
Atsibudome nuo Robertos skambučio. Tikriausiai taip dar būtume miegoję ir pramiegoję savo skrydį. Ačiū Dievui viskas tvarkoje. Greitai įsimetėme kąsniuką į burną ir susiruošėme kuprines. Roberta su Vitaliu už kelių minučių jau buvo pas mus ir su jų mašiniuku patraukėme į oro uostą.
Aucklando oro uostas keliauotjų išrinktas į TOP 10 geriausiųjų. Sunku pasakyti, kodėl... Atsisveikinę su Robertas ir Vitaliu patraukėme prisiregistruoti skrydžiui. Kaip ir galvojome reikėjo parodyti lėktuvo bilietą iš JAV. Ačiū Arūnui mes šį barjerą įveikėme. Viskas kita liuks. Rankose turime laipinimo korteles. Dar turėjome šiek tiek laiko pasižvalgyti po parduotuves, praleisti paskutinius naujazelandietiškus dolerius.
Skridome Qantas avialinijomis, mūsų mėgstamiausiomis. Jų servisas mūsų nuomone pats profesionaliausias (iš tų kuriomis skridome). Visą kelią pražiūrėjome filmus. Pasinaudojome proga pavalgyti ir paragauti svaigiųjų gėrimų :).
Ir štai mes Sidnėjuje. Mūsų skrydis į Havajus buvo su tarpine stotele Sidnėjuje. Turėjome 5 valanadas pasišliaužioti. Užėjome į vienintelę pasaulyje Lonely Planet parduotuvę. Esame dėkingi šiems keliautojų pagalbininkams už daugelį nuorodų mūsų kelionėje, už daugybę naudingų patarimų.


Gintas tikriausiai taip ir būtų pasilikęs čia visą laiką. Įsikalbėjo su pardavėju. Liuks. Viskas čia atrodo taip įdomu ir naudingas keliautojams. Po tokios parduotuvės dar labiau pasikrauni energijos keliauti.
Visa kita kaip ir visuose oro uostuose. Kvepalai, alkoholis, drabužiai... Mums buvo daug įdomiau stebėti aplink šurmuliuojančius keliautojus, oro uosto darbuotojus bemėtančius lagaminus ir pan. Turėdami laiko sužaidėme dar porą partijų UNO. Kažin kiek partijų sužaisim iki grįžimo namo?
Sulaukėme ir mūsų skrydžio. Jau temo ir tolumoje matėme šviečiančius dangoraižius. Vos prieš kelias savaites buvome čia. Greitai laikas bėga...


Susėdome į lėktuvą. Jis nebuvo toks naujas kaip mūsų prieš tai bandytas. Netgi nebuvo galima žiūrėti filmų. Be abejo, galima buvo išsinuomoti DVD grotuvą, bet mes turėjome savo kompiuterį ir dar nematytų Lord of The Rings dalių :).
Buvome skaniai pamaitinti ir pabandėme pasnausti. Toks tas snaudimas. Įspūdžiai kunkuliuoja. Juk netrukus būsime Havajuose! Buvome labai laimingi galėdami pamatyti šias salas. Buvome daug egzotikos matę Pietryčių Azijoje, bet čia buvo kažkas kito. Gal tai Holivudo filmų įtaką, gal daugelio reklaminių lankstinukų, o gal mūsų pamėgto LOST serialo filmavimo vietos? Pažiūrėsime.
Skrydis truko 9 valandas ir per tą laiką du kartus pavalgėme, pažiūrėjome filmą ir jau tolumoje matėme iškylančias salas.
Buvo 9 h ryto. Ne, ne kitos dienos. Vis dar buvo ta pati diena. Tik laikrodžius šįkart pasukome ne keliomis valandmis, o visa diena. Tad JAV buvome tą patį rytą kaip ir išskridome. Pirmyn į praeitį :).
Štai mes Havajuose. Leidomės virš paties Pearl Harboro.
Ir svarbiausia jau buvo šilta.
Dabar pagrindinis dalykas – imigracija. Pareigūnas gali neįleisti į JAV be jokios priežasties. Gali tiesiog nepatikti ir viskas :).
Pareigūnas pasitaikė draugiškas. Pakalbėjome apie europą ir viskas. Antspaudai jau pasuose. Net nereikėjo parodyti finansų ar bilieto iš JAV. Liuks. Vidutė net gavo specialų antspaudą su vėžliuku :).
Ir štai mes JAV! Ką žada mums ši šalis? Ką joje pamatysime, ką patirsime?
Išėjus iš oro uosto pirmasis į akis kritęs dalykas – dideli automobiliai. Vien džipai, kadilakai... Jaučiasi, kad ant kuro netaupo :).
Iškart bandėme skambinti susirastai nakvynei. Turėjome nakvoti vieną naktį pas merginą iš couchsurfinimo puslapio. Deja, telefono numeris tikriausiai buvo užrašytas su klaida ir mums prisiskambinti nepavyko.
Ką gi, keliaujame iki Waikiki, pagrindinio paplūdimio Oahu saloje, ten turėtume rasti kur nakvoti, tikėkimės ir nebrangiai.
Pasiklausėme informacijoje, kaip nvykti iki paplūdimio. Pasiūlė pigiausią variantą – iškart pirkti ir atgalinį bilietą. Kadangi tai, anot informacijos centro atstovės, buvo pigiausias variantas tai mes juo ir pasinaudojome. Kaip vėliau sužinojome buvo ir kur kas pigesnių variantų nuvykti įWaikiki...
Waikikyje užėjome į Polynesian club hosteliuką, kurio stafas buvo nerealiai draugiški. Ne tik pasiūlė pasinaudoti jų internetu susirasti mūsų couchsurfinimo draugę, bet ir pagelbėjo šifruojant jos telefono numerį. Ir mums pavyko. Prisiskambinę Thea‘ai su taksiuku nurūkome tiesiai pas ją, nes ji netrukus kažkur turėjo išvykti.
Thea‘os butukas buvo vos už kelių minučių kelio nuo paplūdimio. Iš 14 aukšto atsivėrė gražus vaizdas į miestą.


Jos namuose jau buvo įsikūręs vienas couchsurferis ir šįvakar turėjo atvykti dar viena mergina tad turėjome kažkaip įsitekti ant grindų. Be problemų.
Dar šiek tiek pasišnekučiavome apie salą ir glimybes kažką pamatyti ir Thea turėjo kažkur išvykti. Likome dviese. Nieko nelaukę išsimaudėme. Vidutė liko pailsėti namuose, o Gintas išsiruošė į maisto parduotuvę. Norėjome kuo nors pavaišinti Thea. Čia pirmą kartą susidūrėme su JAV tax‘ais (mokesčiais). Pasirodo prie kiekvienos parodytos kainos dar reikėjo pridėti tos valstijos mokesčius. Priėjęs prie kasos supranti, kad mokėti reikia daugiau nei planavai. Norėdamas sužinoti realią prekės kainą mintyse turi pridėti tos valstijos mokesčius... Keista.. Ir kiek nesąmoninga...
Kol dar nebuvo sutemę patraukėme į Waikiki beach. Norėjome čia pasitikti saulėlydį. Pakeliui kas be ko užsukome į McDonaldą :).
Havajų dar nereikėtų vertinti kaip visos JAV, bet pirmasis įspūdis vis tik buvo dvejopas. Po Australijos ir NZ čia tikrai mažiau tvarkinga... Viskas gigantiškiau – plačios gatvės, dideli automobiliai, betonų betonai visur... Žiūrėsime kaip bus toliau. Ai, dar – žmonės stambesni, įvairių įvairiausių rasių, kultūrų.. Įvairovė. Tas nėra blogai.
Pats Waikiki paplūdimys patogus tiek maudytis tiek pasurfinti. Matėme, kaip po „darbo“ dienos banglentininkai su savo instrumentais traukia namo.
Saulėlydis pasitaikė labai gražus. Supratome, kad tai skirta mums ir tuo labai džiaugėmės.


Pabraidėme paplūdimiu ir per pagrindinę gatvę, pilną įvairiausių parduotuvių, patraukėme namo. Buvome gan pavargę tad norėjome greičiau ištiesti kojas.
Vakare sulaukėme dar vienos viešnios iš Brazilijos ir visi pasišnekučiavę išlūžinėjome miegoti. Vis tik ne kiekviena diena tęsiasi 48 valandas...

2010.05.10. 269-oji kelionės diena.
Išsikeliam į Polynesia BC. Automobilio paieškos. Fast food rulz. Happy hours. Alus. Lord of the rings.
Kadangi buvome su Thea sutarę nakvoti tik vienai nakčiai tai antrai dienai ir nesiprašėme. Teko ieškotis, kur toliau praleisti mūsų dienas Havajuose. Iškart pagalvojome apie vakarykštį hosteliuką. Nieko daug negalvoję ten ir nulėkėme. Greičiau nupūškavome su kuprinėmis. Jau buvome atpratę eiti tolėliau su kuprinėmis :).
Pasidėję kuprines kambariuke patraukėme į miestą ieškotis automobilių nuomos kompanijos. Pigiausią buvome nusižiūrėję kitoje Waikiki pusėje tad ten ir patraukėme. Ėjome niekur neskubėdami, stebėdami aplinką. Keisti tie amerikiečiai. Gal kas dešimtas šnekasi su savimi, išdarinėja keisčiausius dalykus, kad gautų pinigų (padeda ant kėdės paprastą katytę ir sako, kad šiai išskirtinei katei reikia maisto...ir pinigų...). Laisva šalis. Kas ką nori tas tą daro.. Gal ir gerai. Kad juokinga tai tikrai :).
Nuėję iki auto nuomos sužinojome, kad rytojui automobilio neturi. Patarė skambintis iš ryto. OK, taip ir darysime, o dabar reikia kažkur pavalgyti. To toli ieškoti nereikia. Pakeliui stovėjo keletas autobusiukų perdarytų į mobilias virtuves ir besiūlančius nuo meksikietiško maisto iki jūrų gėrybių, steikų ir pan. Ir tai pakankamai nedidelėmis kainomis. Gintui steikas, Vidutei – meksikietiškos tacos. Abu sotūs ir laimingi. Pirmas įspūdis tas, kad čia nereikės badauti :). Atgausime prarastus kilogramus :).
Grįžtant pakeliui dar klausinėjome mažų turus pardavinėjančių kioskiukų informacijos apie automobilio nuomą. Čia pasimatė ir dar vienas amerikos veidas. Atidirbtos frazės, nugludintos šypsenos, įvairiausių lygių turų paketai. Pamatę, kad iš mūsų nebus didelės naudos jie jau per mūsų pečius dairydavosi naujos aukos. Kartais net per vidurį pokalbio eidavo prie kitos aukos gatvėje... Hmmm... Biznis yra biznis. Gal čia išmoksime biznio tiesų :).
Kur buvęs kur nebuvęs atėjo ir vakaras.

Norėjome dar pasinaudoti happy hours, bet kažkaip nesuspėjome. Tad happy hours pasidarėme pas save kambaryje. Nusipirkome alaus ir įsijungėme antrą Lord of The Rings dalį. Taip praėjo antra diena amerikoje...

2010.05.11. 270-oji kelionės diena.
Automobilis nuomai. Diamond head. Lost‘o pėdomis. Molokai lookout. Pakrantėmis. Kiek kainuoja 5 min? Pali lookout. Alus pliaže.
Registratūroje dar iš vakaro buvome sužinoję apie netoliese esančią pigią nuomos kompaniją. Atsikėlėme anksčiau, kad galėtume daugiau pavažinėti automobiliuku.
Kol Vidutė darėsi makiažus :) Gintas nuėjo iki nuomos aikštelės ir išsirinkęs Hyundai papypino savo poniai nusileisti ir pažiūrėti į mūsų vienos dienos karietą :). Greit papusryčiavome ir išlėkėme kelionei aplink salą.
Pirmoji mūsų stotelė – Diamond head. Tai kraterio viršūnė, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į visą Waikiki ir dar keletą paplūdimių.

Kopti teko paruoštu takeliu, kuris kartais eidavo per tunelius, likusius čia nuo karo laikų. Šis taškas buvo svarbus apsaugant kelius į Pearl Harborą.
Po Diamond head toliau važiavome vingiuodami pakrante. Pirmiausia sustojome Molokai taške, kuriame buvo nufilmuotos kai kurios LOST serialo scenos. Kaip minėjome esame fanai šio serialo tad tokios vietos mums kelia malonius šiurpuliukus.


Toliau sustojome Sandy beach, kuriame, anot vietinių šaltinių, beveik nebūna apsiniaukusių dienų. Aplink gali lyti, o čia – šviečia saulė. O mes norėjome išsimaudyti. Taip iš pradžių galvojome :). Bet kai pamatėme bangas truputį suabejojome. Bangos keletos metrų dydžio ir lūžta prie pat kranto. Kai mes tokie patyrę bangų gaudytojai tai mums tai atrodė pavojinga. Matėsi, jog bangose tik tie, kurie su jomis praktiškai užaugę. Vienas senukas bandė eiti į bangą tai jį taip pritvojo prie dugno, kad atsidūrė ant kranto beveik numautomis kelnėmis. Laimę pabandė ir Gintas. Toli nėjo, bet ir to užteko, kad paragautų bangų stiprumą :).

Taip smagiai pasimaudę keliavome toliau. Dar sustoję keletoje vietų tiek pagaudyti gražių kadrų tiek ir pasižiūrėti, kur buvo filmuota LOST‘as, pasukome užkąsti. Kur daugiau jeigu ne į McDonaldą :). Geriausias mūsų kelionės draugas :).


Prisivalgę ir prisifotkinę su banglentininkais sename automobilyje važiavome toliau.
Dabar jau tikrai norėjome pasimaudyti ir sustojome viename iš paplūdimių, pasaulyje pripažintų, kaip geriausių paplūdimų. Nenusivylėme. Vandens skaidrumas, šiltumas ir bangų lengvumas mums buvo pats tas. Šokinėjome, nardėme, taškėmės.


Paskutinį kartą paplūdimyje maudėmės tik Autralijoje tad tai suteikė papildomo žavesio. Po vėsiosios Zelandijos :).
Neturėjome daug laiko tad važiavome toliau. Važiuojant su savo mašiniuku pagrindinis privalumas, kad tau niekur nereikia skubėti. Gali sustoti, kur nori, kada nori. Taip mes ir darėme. Pamatydami, kokį gražesnį paplūdimį sustojame, saulei gražiau apšvietus kalnų šlaitą sustojame. Pasigrožime ir važiuojame toliau.


Tiek gražių paplūdimių vienoje vietoje dar nebuvome matę. Praktiškai už kiekvieno posūkio.
Kaip sakėme su maistu mums čia nebus problemų. Kiekviename miesteliuke gali rasti vagoniuką su maistu. Mums tinka :).


Paskaičiavome, kad mums jau reikia paskubėti norint priduoti automobilį iki 18h. Kitu atveju jį reikės pastatyti mūsų hosteliuko kieme, kas papildomai kainuos 10 USD.
Lėkėme lėkėme ir atrodė, kad spėsime be vargo, bet štai tau ir kamščiai. Prastovėjome kokį gerą pusvalandį. Prie nuomos punktobuvome 18:05. Vartai jau buvo uždaryti... Penkios minutės mums kainavo 10 USD :).
Kad jau turėjome automobilį likusiame vakarui tai nusprendėme dar šiek tiek pavažinėti. Nuvažiavome iki Pali regyklos, iš kurios atsivėrė vaizdas į šiaurytinę pakrantę, kuria mes ir važiavome šiandien.


Tolumoje matėsi karinė bazė. Apskritai susidarėme, kad tai ne tik kurortinė sala, bet ir karinė. Pilna karinių automobilių, netgi keletas skraidančių naikintuvų ir be abejo pats Pearl Harboras.
Su automobiliu pasivažinėję ir po Honolulu pasukome atgalios link savo namukų. Pasistatėme automobilį ir nuėjome pasėdėti į paplūdimį. Buvo jau sutemę ir vaikštinėjo tik keletas žmonių. Pats tas apmastyti dar vieną gražią dieną... O dar su alučiu rankoje...

2010.05.12. 271-oji kelionės diena.
Sausakimšas autobusas. Surfinam. Į Hanauma bay. Snorklinam. Azijietiškai užvalgom. Happy hours. Atsisveikinam su Waikiki.
Kita diena buvo skirta aktyvesnėms pramogoms. Norėjome pasurfinti ir pasnorklinti. Girdėjome, kad netoli nuo Waikiki yra Hanauma bay, kuriame viena gražiausių snorklinimo vietų. Ką gi, lekiam. Neatbaidė net ir mokamas įėjimas. Jeigu gražu tai gražu.
Iš ryto į šį paplūdimį nuvykti nepavyko, nes ten vežantis autobusas buvo toks sausakimšas, kad net nesustojo mūsų stotelėje.
Tad pirmiausia teko pasurfinti. Pasirinkome ne ilgąsias banglentes, o trumpesnes, vadinamas Bodyboards. Ant jų nereikia stotis. Tiesiog gaudai bangas.

Mums labai patiko. Kol supratome, kaip geriau „pagauti“ tą bangą tai jau buvome nusikalę :). Bet po to ėjosi kaip iš pypkės. Įsidrąsinę prisijungėme prie kitų, labiau patyrusių banglentininkų, kurie gaudė didesnes bangas. Super. Bet labai vargina. Kol nusiiri atgal iki bangų... Uch... Išlipus ant kranto net kojos drebėjo :).

Toliau jau buvo eilė pasnorklinimui. Šįkart jau tilpome į autobusą ir netrukus buvome paplūdimyje. Paplūdimys iš visų pusių apsuptas stačių uolų. Tikrai gražus.

Susimokėję už patekimą į paplūdimį ir pažiūrėję filmuką, apie tai, kaip reikia saugoti povandeninį pasaulį buvome nusiteikę pamatyti nerealų jūros dugną.
Truputį nusivylėme. Ne tuo, kad žmonių buvo daug. Palyginus su Tailando ar Indonezijos paplūdimiais šis dugnas tikrai nebuvo įspūdingas. Kur spalvos? Kur įvairiausios formos? Džiaugėmės tik tuo, kad pavyko pamatyti keletą didelių žuvų.

Nusprendėme, kad šis paplūdimys nebuvo vertas tų pinigų, kuriuos už jį sumokėjome.
Atgauti per dieną prarastų jėgų nuėjome į mažą restoraniuką, kuriame prisikirtome iki soties.
O po šitokios mėsos po stiklelį.... Lalalala... Šįkart pavyko pataikyti į Happy hours tad pasivaišinome neblogais kokteiliukais. Pastebėjome, kad tai atpalaiduoja smegenis :). Lyg prieš tai nebūtume pastebėję :).
Nuėjome pažiūrėti dar vieno saulėlydžio. Pastebėti grįžtančių banglentininkų (ir –ių) gražiais kūnais. Havajietiškos banglentės, kuriomis kai kurie čiuožinėdavo, buvo gerokai ilgesės už įprastąsias.


Atsisveikinom su Waikiki ir jau buvome pasiruošę kitiems JAV nuotykiams, jau laukiantiems mūsų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą