Skrendam. Los Angeles. Interneto paieškos. Backpackers place.
Skrydis buvo per pietus tad turėjome laiko ir išsimiegoti, ir neskubant spėti į lėktuvą. Šįkart skridome Hawaiian avialinijomis.
Šįkart formalumų buvo daug mažiau. Niekam neberūpėjo, ar mes turime atgalinius skrydžius ir panašiai. Tai buvo vietinis skrydis. Į Los Andželą.
Skrydis truko apie penkias valandas, bet priskaičiuojant ir pasukamą laiką Los Andžele turėjome būti vėlai vakare.
Los Andželas jau švietė iš toli. Tokio didelio miesto tikriausiai nebuvome matę. Bent jau tokio plataus. Kiek užmato akys buvo miestas....
Oro uoste atskiros sekcijos atskiroms avialinijoms. Tikėjomės rasti internetą ir pažiūrėti, ar turime teigiamą atsakymą iš couchsurferių dėl nakvynės. Stebėtina, bet oro uoste niekur negalėjome rasti interneto. Paklausus sužinojome, kad ir nerasime. Hmmm... Tad pasirinkome hosteliuką, kurį atsargai buvome susiradę dar Havajuose. Netgi nemokamai paima iš oro uosto.
Hosteliukas kaip hosteliukas, smagu tai, kad gavome po taurę šampano :). Complimentary :). Toks JAV svetingumas mums tinka.
Čia jau galėjome pasitikrinti el. paštą. Turėjome keletą kvietimų apsinakvoti, bet nusprendėme ten vykti tik rytoj. Šiandien liksime čia.
2010.05.14. 273-oji kelionės diena.
Automobilio paieškos. Dilerių aikštelės. Šmugelninkai. Vykstam pas Džeisoną. Mathew ir Džeisonas. Vons. Vakaras pas Džeisoną. Auto paieškos internete...
Vėl pradedame automobilio paieškas. Tik Los Andželas nepalyginamai didesnis nei Darwinas, kuriame ieškojome automobilio Australijos kelionei.
Pirmieji bandymai internete. Peržiūrėjome populiariausius skelbimų tinklapius, pažiūrėjome automobilių komentarus. Į akis krinta galingi automobilių varikliai. Minivenai net nebūna mažesniais nei 3l varikliais. Dauguma apie 4l. Tikriausiai ant kuro nesutaupysime :). Džiugu tik tai, kad čia benzino kainos žemesnės nei Australijoje. Tai tikriausiai bendros išlaidos išliks tos pačios.
Ieškojome miniveno, kuriame keliaudami galėtume ir miegoti, ir sutilpti su savo visais daiktais.
Kad iš arčiau susipažinti su automobiliais reikėjo eiti per dylerių aikšteles. Jų keletas kaip tik buvo gretimoje gatvėje.
O jau tų reklamų reklamyčių. Visur esi kviečiamas užeiti, sutaupyti, sukūsti, išleisti... Visur mirgu marga nuo skelbimų, plakatų, spalvų. Kaip Lenkijoje... Reiks tikriausiai prie to priprasti.
Aikštelėse kažko labai nerelaus nepamatėme. Kitaip nei dylerių nuomonė. Jų nuomone visi automobiliai jų aikštelėje ypatingi ir nepakartojami. Tiesiog per gerklę bruko... Ir ne itin profesionaliai. Nieko naudingo nepasakydami apie auto, išskyrus žodžius „man, this car is awesome!”. Jų jau net nebeklausydavome, dairydavomės sau ir tiek. Tokių patarėjų mums nereikia.
Praėję gal 5 aikšteles į akis krito vienas autobusiukas. Chevrolet. Kiek brangokas, bet patiko, kad nuvažiuotų mylių buvo tikrai mažai ir praeityje tik vienas jo savininkas. Turėsime jį mintyje. Neskubame pirkti.
Grįžę į savo hosteliuką pasiėmėme kuprine ir patraukėme link Džeisono, pas kurį turėjome šianakt nakvoti. Ten nusigavome autobusu. Nors Los Andželas vadinamas automobilių miestu (čia niekas nevaikšto – visi ratuoti), bet visuomeninį transportą taip pat turi. Gal ir nepakankamai gerą tokiam dideliam miestui, bet geriau nei nieko...
Džeisonas – jaunas vyrukas, tikras losandželietis. Čia gimęs ir užaugęs. Fanas vietinių sporto komandų, žinantis paskutines žvaigždžių naujienas.. Buvo smagu pabendrauti. Truputį kitaip nei su jo kambarioku Mathew, kuris be kompiuterio aplink nieko daugiau nematė – buvo totalus warcrafto fanas.
Visai netoli nuo Džeisono namų susiradome maisto parduotuvę, kurioje pasidarėme ir kliento kortelę. Prireiks. VONS – viena pigesnių galimybių apsipirkti.
Vakare toliau tęsėme automobilio paieškas internete. Reikėjo „įsikirsti“ kas yra gera kaina už vieną ar kitą automobilį. Krito į akis visų automobilių daug nuvažiuotų kilometrų. 10 metų senumo automobilis su mažiau nei 100 t mylių buvo gan retas variantas. Nemažai jie čia važinėja...
2010.05.15. 274-oji kelionės diena.
Tolesnės auto paieškos. In and out.... Į Holywoodą. Žvaigždžių alėja. Ieškome toliau...
Rytas vėl prie internetinių skelbimų. Niekaip nerandame kažko, kas galėtų mums būti tinkama.
Tad apie pietus kartu su Džeisonu patraukėme į Holywoodą. Koks Los Andželas be Holywoodo? :). Pakeliui užsukome į vieną populiariausių greito maisto restoranų vakarinėje pakrantėje – IN‘N‘OUT burger.
Tikrai skanu. Niami niami. Jau storėjame :).
Prisikimšę pilvus nuėjome į Holywoodo bulevardą. Čia žymusis Kodak kino teatras, čia žvaigždžių alėja. Prie Maiklo Džeksono žvagždės sunku net prieiti kiek norinčių čia nusifotografuoti.
Prie daugelio žvaigždžių stovi jų antrininkai, su kuriais taip pat galima įsiamžinti.
Iš šalia esančio prekybos centro atsiveria vaizdas į Holywoodo kalvas, ant kurių stovi žymusis Holywoodo ženklas.
Žvaigždžių alėja tęsiasi kelis kilometrus. Kai kurios žvaigždės įamžintos po kelis kartus – kaip kino ir muzikos žvaigždės atskirai.
Prisižiūrėję žvaigždžių į valias grįžome namo. Čia įsitikinome Džeisono kulinariniais sugebėjimais. Mėgsta gaminti ir tai daro labai skaniai. Komandoje su Vidute jie paruošė labai skanią vakarienę. Niami. Toliau valgome :).
2010.05.16. 275-oji kelionės diena.
BLOK charity. Chrysleriukas. Downtown. Dvejojame. Ieškome toliau...
Kitą dieną po pusryčių nutarėme nuvažiuoti iki vienos dylerių aikštelės. Tai net ne dyleris, o aikštelė, kurioje pardavinėjami paaukoti automobiliai. BLOK charity. Kainos neblogos ir mums tai svarbiausia.
Viskas būtų gerai ir netgi radome keletą mums patinkančių variantų, bet bėda ta, kad čia neleidžia pravažiuoti su automobiliu. Gali užvesti variklį ir tiek. Kažkaip nedrąsu pirkti... Nutarėme susilaikyti.
Ne per toliausiai nuo šios aikštelės buvome sutarę susitikti su kito automobilio savininku. Chrysler voyager. Labai neblogų metų ir labai nebloga kaina. Bet kai susitikome pamatėme dėl ko. Automobilis bagsteltas į priekį. Nors ir viskas sutvarkyta, bet pagalvės iššovusios, jau yra įrašas dokumentuose, kad po auto įvykio. Netgi jeigu susitvarkytume pagalves tikriausiai būtų sunku parduoti. Amerikiečiui svarbiausia, kad būtų švari istorija (be įvykių), kad būtų gera stereo sistema ir, kad būtų kondicionierius. Visa kita nesvarbu. Nelabai jie gilinasi, kas vyksta su varikliu ir pan.
Susilaikėme. Nors dar svarstėme, o gal pirkti? Kaina nebloga... Nuojauta sakė palaukti...
Grįžome šiek tiek kitu keliu. Pravažiavome pro Los Andželo downtown‘ą – dangoraižių rajoną. Kad dar kažkiek Los Andželo pamatyti. Daug kažko nepamatėme, juk mums reikia kokių nors rekordinių pastatų :).
Vakaras vėl su skania Džeisono ir Vidutės vakariene.
2010.05.17. 276-oji kelionės diena.
Toyota centras. Rusai. La Salsa. Aukcionai.
Šiai dienai išsirinkome kitą aikštelę. Kitoje miesto pusėje nei vakarykštė. Bet iki abiejų reikia važiuoti su persėdimu ir trunki apie 2h. Pirmyn atgal jau 4h ir žiūrėk jau dienos nebėra.
Pirmojoje aikštelėje to automobilio, kurio ieškojome neradome, bet smagiai pakalbėjome su aikštelės savininku Amiru. Jis davė keletą naudingų patarimų, kaip neapsigauti perkant automobilį. Ačiū jam.
Kita aištelė buvo Toyotos dyleris. Čia parduoda automobilius su 1000 mylių garantija. Ir be abejo Toyotos vardas daug ką sako. Šiai aikštelei buvome pasiskambinę ryte dėl vieno Toytotos miniveno. Kaina buvo didelė, bet mus vis tiek pakvietė pažadėdami padaryti mums „gerą kainą“ :). Primena Pietryčių Aziją :).
Vaikinukas tikrai labai draugiškas. Ir Toyota nebloga. Davė ir pravažiuoti. Viskas labai gerai. Kainą nuleido nuo 7800 iki 5500. Tikrai neblogai. Bet mums šiek tiek per brangu... Aikštelėje vieni iš pardavėjų buvo rusai. Iš Kaliningrado. Kaimynai. Bet gyvenantys čia jau beveik 20 metų. Pasišnekėjome, bet iš jų pagalbos gauti geresnę kainą nesulaukėme. Pirmasis vyrukas buvo labiau mums draugiškai nusiteikęs...
Nors ir kaip mus įkalbinėjo, bet nusprendėme neskubėti. Juk dar prie tos kainos reiki apridėti mokesčius ir žiūrėk jau 6000 gaunasi...
Tą vakarą su Džeisonu išbandėme meksikietiško maisto. La Salsa mažas restoraniukas. Mums tai buvo pirmasis tikras meksikietiškas maistas. Po tekilos :). Ir tiesa pasakius labai patiko. Abu sukimšome po didelę buritą. Niami. Valgome :).
Tą vakarą pasižvalgėme po automobilių akcionus internete. Atrodo neblogai. Galima rasti pigių variantų. Bet kai išsiaiškinome sistemą pamatėme, kad tuo reikia užsiimti detaliau.. Ir tikriausiai sugaištume daugiau laiko nei turime. Teko atsisakyti tos idėjos...
2010.05.18. 277- oji kelionės diena.
Toliau ieškome. Santa Monica aikštelės. Korea town.
Naršome internetą. Skambiname. Vėl naršome...
Šiandien nusprendėme, kad Gintas vienas važiuos į dar vieną aikštelę apžiūrėti keletos Toyotų. Japoniški automobiliai čia populiariausi. Tikriausiai ir mažiausiai problemų turėtume parduodant.
Prieš vykstant į aikšteles Gintas dar nuėjo į keletą aikštelių pačioje Santa Monikoje, kurioje gyvenome. Nieko gero. Net nepanašu į tai, ko ieškome.
Tada laukė Korea town‘as, kuriame buvo kita mūsų norima aplankyti aikštelė. Pora valandikių autobusu ir Gintas jau ten. Vos nepraėjo pro šalį, nes aikštelė buvo tokia mažutė, kad net nepanašu į normalų prekybininką. Tarp tų 5 automobilių buvo ir mūsų dvi Toyotos... Bet kainos vyrukas visai nenorėjo leisti... Nieko nepešęs Gintas grįžo pas Vidutę, kuri smagiai laiką leido Facebooke :).
Toliau ieškome internete...
2010.05.19. 278- oji kelionės diena.
Atgal į BLOK charity. Chevy van. Dar apvaikštome. Sprendimas.
Kaip ir kiekvieną rytą atsibudome nuo Džeisono rytinių triukšmų. Visai nekreipdamas dėmesio į tai, kad mes miegame salioniuke jis barškėdavo tarškėdavo taip, kad net kaimynus tikriausiai galėtų pakelti. Nieko kito nelikdavo mums kaip tik keltis kartu su juo... :)
Žinojome, kad šiandien BLOK charity aikštelė gauna papildomų automobilių. Nutarėme pabandyti. Dar susiradome aplink ją keletą kitų aikštelių, kad padidinti šansus kažką nusipirkti.
Šįkart važiavome kartu. Vėl pora valandų autobuse :). Laikas autobusuose praeina greitai, nes dažniausiai tenka stebėti kokį pačiuožusį žmogelį, arba šnekantį su savimi arba darantį kokias kitas nesąmones. Krisk juokais. Nerealūs tie amerikiečiai. Iškart atsimename laidą „America's got talent“ :). Laida geriausiai apibūdinanti tai ką matome čia kiekvieną dieną :).
Aikštelėje iškart į akis krito vienas autobusiukas. Kiek didokas, bet akis patraukė gera kaina. Vos 2800. Variklis dirba gerai. Salone šiek tiek palaidi laidai, bet tai lengvai sutvarkoma. Chevrolet Astro van. Netgi gale esanti sėdyne elektra valdoma, yra video grotuvas ir mažas televizorius. Gal nieko? Netgi jeigu visiškai sugestų prarastume ne tokią jau įspūdingą sumą. Gal rizikuojam?
Nusprendėme „permiegoti“ su šia idėja ir šiandien neskubėti.
Aplink dar paieškojome aikštelių, bet jos arba buvo uždarytos arba ne tai ko tikėjomės. Važiavome namo.
Vakare susiskaičiavome savo finansus, apsvarstėme visus už ir prieš ir priėmėme sprendimą.
Perkame.
2010.05.20. 279- oji kelionės diena.
Krapštom pinigiukus. Mažos derybos. Perkam. Truputis biurokratijos. Draudimas. DMV. La Salsa.
Iš pat ryto jau buvome prie Bank of America durų. Truputį reikėjo nusiimti pinigiukų automobilio pirkimui. Banko konsultantai ne iš piršto laužti. Iškart pasiūlė ir sąskaitą atsidaryti. Net nepasiūlė, o netgi bruko :). Likome ištikimi savo bankams :).
Aikštelėje buvome dar prieš vidurdienį. Truputį pasiderėjome. Juk reikia susimažinti kainą. Neveikė kondicionierius, neveikė elektra valdomos vairuotojo ir keleivio sėdynės, šiek tiek įbrėžtas šonas. Pavyko. Numušėme kainą 400 USD.
Dabar beliko formalumai. Reikėjo sumokėti, bet ne jiem grynaisiais, o reikėjo eiti į paštą. Einam. Rajonas, kuriame buvome įžymus tuo, kad čionais užaugo Tupac‘as ir dar keletas reperių. Ir šiaip visas rajonas buvo juodas ir ne visai buvo malonu vaikščioti su keletu tūkstančių dolerių kišenėje. Bet nieko neatsitiko ir mes sėkmingai sumokėjome.
Grįžus dar kokią valandą patvarkėme dokumentus ir mašiniukas mūsų! Riedam!
Pirmasis išvažiavimas buvo itin svarbus. Juk net nežinojom kaip mašina rieda. Viskas buvo liuks. Labai gerai važiuoja. Ne veltui variklis 4l!
Iškart telefonu susitvarkėme draudimą, juk nenorime įkalti kokiam limuzinui į šoną. Ne tik baigtųsi kelionė, bet dar ir skoloje neblogoje liktume :).
Buvo dar pusvalandis likęs iki DMV (amerikietiškoji regitra) uždarymo tad nulėkėme pabandyti dar šiandien viską susitvarkyti su registracija. Bet kai pamatėme eilę prie durų tai apsigalvojome. Iš Džeisono buvome girdėję, kad prie DMV reikia praleisti bent kelias valandas. Tad šiandien daugiau nieko nepešėme.
Iki namų grįžome laimingai. Mašiniukas negęsta, viskas tvarkoje. Buvome laimingi jau turėdami savo ratus kelionei aplink JAV.
Ta proga su mašiniuku dar nuvažiavome į La Salsa suvalgyti po buritą. Niami.
Džeisonas irgi džiaugėsi su mumis. Tikriausiai ir dėl to, kad netrukus išvažiuosime :). Jau ir taip užsibuvome :).
2010.05.21. 280- oji kelionės diena.
Ankstyvas rytas. Service engine soon. Draudimas. Servisiukas. Universal city. Pramogaujam. Beverly Hills.
Šiandien nusprendėme nuvešti mašiniuką patikrinimui. Dėl viso pikto. Pasinaudosime Amiro, kurį sutikome beieškodami automobilio, pasiūlymu pasitikrinti auto pas jį.
Papusryčiavome ir išvažiavome. Lėkėme greitkeliu ir džiaugėmės, kad visai neblogai riedam.
Ir štai išsukę iš greitkelio pajutome, kad mašiniuko variklis užgęso. Be abejo dingsta ir vairo stiprintuvas... Šiaip ne taip pavažiavome į pakelę. Degė „service engine soon“ lemputė. Nežinojome, ką ji reiškia, bet nieko gero nežadėjo... Šaltas prakaitas nubėgo. Po keletos bandymo mašiniuka užsikūrė ir pradėjome važiuoti. Prie sankryžų, ant lėtesnių apsukų, variklis pupsėdavo. Nepatinka tai mums.
Šiaip ne taip nuvažiavome iki Amiro aikštelės. Jo paties ten nebuvo, bet jo kolega pasakė, kad tai tikriausiai susiję su kuro padavimu. Jeigu tik tiek tai gal nieko blogo. Svarbu, kad pats variklis laikytų... Vyrukas nurodė jų serviso adresą ir pasakė, kad ten diagnostiką atliks nemokamai. Liuks. Lekiam ten.
Servise mums pasakė, kad šiandien nieko nebepadarys ir pasakė atvažiuoti pirmadienį. Pirmadienį tai pirmadienį. O dabar lekiam į Universal city! Internetu jau buvome nusipirkę bilietus tad beliko ten nuvažiuoti. Internetu perkant bilietus gauni nemokamą antro apsilankymo bilietą tad galėjome čia atvažiuoti dvi dienas iš eilės.
Universal city pasirinkome vietoje disneilendo ir tikėkimės nesigailėsime. Pirmieji žingsniai parodė, kad nuobodu čia nebus.
Daug nepasakosime, kaip ir kas ten veikia tik pasakysime, kad mums labai patiko. Iš arti pamatai vietas, kur buvo kurtas Jurasic Park, Mumija, Nusivylusios namų šeimininkės, kur dar dabar kuriamas King Kongas. Išlaikyta Pasaulių karo viena iš filmavimo aikštelių.
Labai neprasti pojūčiai Šreko 4D filmuke, Terminatoriuje, Siaubo kambaryje, Water world pasirodymas.
Jėgų jėga. Nerealu. Va čia tai holivudas. Bet vistiek nespėjome visko apeiti tad džiaugėmės, kad turime bilietą antrai dienai.
Grįžtant namo užsukome į Beverly Hills‘ą pasižiūrėti, kaip ir kur gyvena Holivudo žvaigždės.
Pasižiūrėti tikrai yra į ką. Akys atsigauna. Po daugelio apsišiušklinusių namų, kuriuos matydavome priemiesčiuose beieškant automobilio, čia buvo tikra pasaka. Gražūs, prižiūrėti namai, alėjomis susodintos palmės, žaliuojančios pievelės. Liuks.
Po visos dienos nusivylimų ir džiaugsmų visai saldžiai užmigome :).
2010.05.22. 281- oji kelionės diena.
Truputį apsiperkam. Atgal į Universal city. Išsipramogaujam. Dar kartą į Beverly Hills. Couchsurferiai. Pas Džeisono draugus. Vakarėlis.
Šiandien jau reikėjo pradėti ruoštis kelionei. Ta proga nuvažiavome į prekybos centrą Target, kuriame pirkomės lėkštes, čiužinuką, papildomą miegmaišį ir panašius dalykus. Atrodo nieko daug nepirkome, bet po tokių parduotuvių kažkaip pinigai aptirpsta :).
Po apsipirkimo nulėkėme atgal į Universal city. Jau buvome žinovai šios vietos tad konkrečiai žinojome, ko norime. Vėl lakstėme kalneliais, važinėjome su Simpsonais. Simpsonų atrakcionas mums tikriausiai labiausiai patiko. Stipriai rekomenduojame (nueikite kokį savaitgalį :)).
Tarpuose tarp atrakcionų pažaisdavome UNO, pastebėdavome praeivius. Netgi pamatėme lietuvių turistų grupelę, einančią paskui Novaturo lentelę.
Išsidūkę galutinai dar pasivaiščiojome tarp miestelio kavinaičių ir atsisveikinome su Universal city. Susitiksime prie žydrųjų ekranų :).
Grįžome vėl tuo pačiu keliu per Beverly hillsą. Akims peno niekada nebus per daug :).
Džeisonas šiandien turėjo vykti pas draugus į jų universiteto baigimo vakarėlį. Kadangi Mathew su savo mašina buvo išvažiavęs tad mes mielai pasisiūlėme jį nuvešti. Beveik pasigailėjome, kai sužinojome, kad jo draugai apie valandą kelio nuo miesto. O mūsų mašiniukas šiuo metu juk sirguliuoja :). Bet kaip nors. Norėjome kažkaip atsidėkoti už praleistą laiką pas jį.
Šiandien dar turėjo atvykti keletas couchsurferių. Sulaukėme jų ir visi sėdome į mūsų mašiniuką. Važiuosime į vakarėlį visi :).
Kai couchsurferiai pamatė, jog mūsų autobusiukas – party van (užsidega sexy lemputės salone) tai akys išsprogo. Tikriausiai jau dabar būtume jiem pardavę su pelnu :).
Vakarėlis toks kaip matydavome per filmus. Atidarytas namas, ateina beveik kas nori, geri ką nori, kieme vyksta visokiausi šėliojimai, visi visiems šypsosi :).
Keisčiausia tai, kad 12h buvo paskelbta pabaiga ir visi paprašyti išvykti. Įdomu, kaip pas mus draugai sureguotų jeigu paprašytume jų išeiti vidurnaktį? :)
Grįžtant šėliojome toliau. Vidutė su viena mergička išlindusios per stoglangį žadino miestą, Gintas junginėjo švieseles, visi gėrė alų. Liuks. Išrinkome mašiniukui vardą. Gardena. Pavadinome mikrorajono, kuriame pirkome, vardu.
Grįžę į Santa Monicą dar nuvažiavome iki prieplaukos. Iki jos vedė kelias, einantis pro mūsų namus. Tas kelias tikriausiai bus visiems žinomas – tai įžymusis Route 66. Gyvenome vos už kelių metrų nuo jo. O Santa Monicos prieplauka buvo šio kelio pabaiga. Simboliška, kad mūsų kelionė per JAV prasidės būtent šiame taške.
Pasivaiščiojome prieplauka, merginos „nusikabino“ keletą juodukų, mes paplepėjome ir jau buvo metas namo.
2010.05.23. 282- oji kelionės diena.
Skalbiamės. Dar keletas pirkinių. Meksikietiškas restoranas. LOST.
Šią dieną praleidome ramiai. Nuvažiavome į skalbyklą, išsiskalbėme viską ką turėjome. Dar truputį pavažinėjome po parduotuves keletos daiktų kelionei. Nusipirkome viryklę maistukui. Juk kažkaip reiks pavalgyti :).
Taip kažkaip kažko per daug nenuveikus atėjo ir vakaras. Su Džeisonu nuėjome į dar vieną meksikietišką restoraną. Skani mum ta Meksika :). Tuo pačiu norėjome bent iš dalies atsidėkoti Džeisonui už laiką, praleistą pas jį. Pavaišinome meksikietiška vakariene.
O visų svarbiausias tos dienos įvykis – LOST. Šiandien turėjome galimybę pamatyti paskutinę LOST seriją. Nelabai galjome patikėti, kad tai jau mūsų serialo pabaiga... Bet ašaros ašaroms... Bus dar tų serialų :). Bet labai smagu žiūrėti pirminę transliaciją.
Reikia jums pamatyti, kiek reklamos pumpuojama serialo metu. Net neperdedant galime pasakyti, kad reklama būna kas 5-7 mintues. Bet trumpesnės nei pas mus. Gal bendras laikas ir toks pats, bet dažnumas JAV naudai :). Lietuvoje per reklamą gali nuveikti kokį reikaliuką, o čia nelabai ką ir spėsi. Gal toks ir tikslas? Nenorėdamas pražiopsoti nei dalelės savo mėgiamo serialo esi priverstas sėdėti prie televizoriaus visą laiką. Efektyvu reklamos užsakovams :).
Po viso vakaro, praleisto prie televizoriaus (dar buvo daug LOST‘o komentarų, aktorių interviu ir pan...), mintis toliau gilinome alučiu ir kokteiliukais. Dar gerokai teks pamąstyti kaip čia kas tame seriale pasibaigė...
2010.05.24. 283- oji kelionės diena.
Į servisą. Nevykusi dienos pradžia. DMV. Mašiniukas tvarkoje. Tvarkomės. Ruošiamės kelionei.
Paskutiniąją dieną prieš išvažiuojant reikėjo susitvarkyti mašiniuko problemą, priregistruoti mašiniuką ir gerai nusiteikti kelionei.
Kažkaip rytas prasidėjo nevisai tinkamai. Pirmiausia mums servise pasakė, kad vistik nebus mokamų dalykų ir reika pakloti šiek tiek pinigiukų. Bent jau susitarėme, kad apžiūrės nemokamai.
Važiuojant į DMV įsėdome ne į tą autobusą… Kol grįžome į savo kelią praėjo nemažai laiko.
Reikėjo pasisakmbinti Amir’ui dėl mūsų automobilio apžiūros, bet niekur neradome telefono papildymo. Visų gatvėje stovinčių aparatų buvo sulūžę arba rageliai arba išvis neveikė…
Na, bet bent jau mašiniuko registracija praėjo sklandžiai. Nusprendėme, kad visus reikalus reikia tvarkyti ne anksčiau 11h ryto.
Susimokėję automobilio mokesčius grįžome prie savo mašinuko. Sužinojome, kad buvo problemos su prietaisiuku, reguliuojančiu kuro padavimą (ne karbiuratorius). Reikia pakeisti. Niekas čia nesigilina, ar dar jį galima sutvarkyti, ar ne. Na ką gi, keičiame. Tuo pačiu mums pakeis tepalus, sureguliuos stabdžius. Viskas bus paruošta kelionei.
Kol tvarkė Gardeną mes laiką leidome McDonalde. Čia mes visada laukiami svečiai :).
Grįžę Gardenoje padarėme šiokių tokių pertvarkų. Už vairuotojo ir keleivio esančias sėdynes apsukome kita puse, kad išsitiesus galimei sėdynei gautųsi lova. Ir visai neblogai gavosi. Ir dar vietos lieka mūsų kuprinėms. Liuks. Mūsų laivas pasiruošęs kelionei. Pasiruošę ir mes. Jau pasiilgome kelionių automobiliu, kelio vingių, saulėlydžių galinio vaizdo veidrodėlyje… Ir tai kokiems 2 mėnesiams! Aplink visą JAV! Lekiam!
Skrydis buvo per pietus tad turėjome laiko ir išsimiegoti, ir neskubant spėti į lėktuvą. Šįkart skridome Hawaiian avialinijomis.
Šįkart formalumų buvo daug mažiau. Niekam neberūpėjo, ar mes turime atgalinius skrydžius ir panašiai. Tai buvo vietinis skrydis. Į Los Andželą.
Skrydis truko apie penkias valandas, bet priskaičiuojant ir pasukamą laiką Los Andžele turėjome būti vėlai vakare.
Los Andželas jau švietė iš toli. Tokio didelio miesto tikriausiai nebuvome matę. Bent jau tokio plataus. Kiek užmato akys buvo miestas....
Oro uoste atskiros sekcijos atskiroms avialinijoms. Tikėjomės rasti internetą ir pažiūrėti, ar turime teigiamą atsakymą iš couchsurferių dėl nakvynės. Stebėtina, bet oro uoste niekur negalėjome rasti interneto. Paklausus sužinojome, kad ir nerasime. Hmmm... Tad pasirinkome hosteliuką, kurį atsargai buvome susiradę dar Havajuose. Netgi nemokamai paima iš oro uosto.
Hosteliukas kaip hosteliukas, smagu tai, kad gavome po taurę šampano :). Complimentary :). Toks JAV svetingumas mums tinka.
Čia jau galėjome pasitikrinti el. paštą. Turėjome keletą kvietimų apsinakvoti, bet nusprendėme ten vykti tik rytoj. Šiandien liksime čia.
2010.05.14. 273-oji kelionės diena.
Automobilio paieškos. Dilerių aikštelės. Šmugelninkai. Vykstam pas Džeisoną. Mathew ir Džeisonas. Vons. Vakaras pas Džeisoną. Auto paieškos internete...
Vėl pradedame automobilio paieškas. Tik Los Andželas nepalyginamai didesnis nei Darwinas, kuriame ieškojome automobilio Australijos kelionei.
Pirmieji bandymai internete. Peržiūrėjome populiariausius skelbimų tinklapius, pažiūrėjome automobilių komentarus. Į akis krinta galingi automobilių varikliai. Minivenai net nebūna mažesniais nei 3l varikliais. Dauguma apie 4l. Tikriausiai ant kuro nesutaupysime :). Džiugu tik tai, kad čia benzino kainos žemesnės nei Australijoje. Tai tikriausiai bendros išlaidos išliks tos pačios.
Ieškojome miniveno, kuriame keliaudami galėtume ir miegoti, ir sutilpti su savo visais daiktais.
Kad iš arčiau susipažinti su automobiliais reikėjo eiti per dylerių aikšteles. Jų keletas kaip tik buvo gretimoje gatvėje.
O jau tų reklamų reklamyčių. Visur esi kviečiamas užeiti, sutaupyti, sukūsti, išleisti... Visur mirgu marga nuo skelbimų, plakatų, spalvų. Kaip Lenkijoje... Reiks tikriausiai prie to priprasti.
Aikštelėse kažko labai nerelaus nepamatėme. Kitaip nei dylerių nuomonė. Jų nuomone visi automobiliai jų aikštelėje ypatingi ir nepakartojami. Tiesiog per gerklę bruko... Ir ne itin profesionaliai. Nieko naudingo nepasakydami apie auto, išskyrus žodžius „man, this car is awesome!”. Jų jau net nebeklausydavome, dairydavomės sau ir tiek. Tokių patarėjų mums nereikia.
Praėję gal 5 aikšteles į akis krito vienas autobusiukas. Chevrolet. Kiek brangokas, bet patiko, kad nuvažiuotų mylių buvo tikrai mažai ir praeityje tik vienas jo savininkas. Turėsime jį mintyje. Neskubame pirkti.
Grįžę į savo hosteliuką pasiėmėme kuprine ir patraukėme link Džeisono, pas kurį turėjome šianakt nakvoti. Ten nusigavome autobusu. Nors Los Andželas vadinamas automobilių miestu (čia niekas nevaikšto – visi ratuoti), bet visuomeninį transportą taip pat turi. Gal ir nepakankamai gerą tokiam dideliam miestui, bet geriau nei nieko...
Džeisonas – jaunas vyrukas, tikras losandželietis. Čia gimęs ir užaugęs. Fanas vietinių sporto komandų, žinantis paskutines žvaigždžių naujienas.. Buvo smagu pabendrauti. Truputį kitaip nei su jo kambarioku Mathew, kuris be kompiuterio aplink nieko daugiau nematė – buvo totalus warcrafto fanas.
Visai netoli nuo Džeisono namų susiradome maisto parduotuvę, kurioje pasidarėme ir kliento kortelę. Prireiks. VONS – viena pigesnių galimybių apsipirkti.
Vakare toliau tęsėme automobilio paieškas internete. Reikėjo „įsikirsti“ kas yra gera kaina už vieną ar kitą automobilį. Krito į akis visų automobilių daug nuvažiuotų kilometrų. 10 metų senumo automobilis su mažiau nei 100 t mylių buvo gan retas variantas. Nemažai jie čia važinėja...
2010.05.15. 274-oji kelionės diena.
Tolesnės auto paieškos. In and out.... Į Holywoodą. Žvaigždžių alėja. Ieškome toliau...
Rytas vėl prie internetinių skelbimų. Niekaip nerandame kažko, kas galėtų mums būti tinkama.
Tad apie pietus kartu su Džeisonu patraukėme į Holywoodą. Koks Los Andželas be Holywoodo? :). Pakeliui užsukome į vieną populiariausių greito maisto restoranų vakarinėje pakrantėje – IN‘N‘OUT burger.
Tikrai skanu. Niami niami. Jau storėjame :).
Prisikimšę pilvus nuėjome į Holywoodo bulevardą. Čia žymusis Kodak kino teatras, čia žvaigždžių alėja. Prie Maiklo Džeksono žvagždės sunku net prieiti kiek norinčių čia nusifotografuoti.
Prie daugelio žvaigždžių stovi jų antrininkai, su kuriais taip pat galima įsiamžinti.
Iš šalia esančio prekybos centro atsiveria vaizdas į Holywoodo kalvas, ant kurių stovi žymusis Holywoodo ženklas.
Žvaigždžių alėja tęsiasi kelis kilometrus. Kai kurios žvaigždės įamžintos po kelis kartus – kaip kino ir muzikos žvaigždės atskirai.
Prisižiūrėję žvaigždžių į valias grįžome namo. Čia įsitikinome Džeisono kulinariniais sugebėjimais. Mėgsta gaminti ir tai daro labai skaniai. Komandoje su Vidute jie paruošė labai skanią vakarienę. Niami. Toliau valgome :).
2010.05.16. 275-oji kelionės diena.
BLOK charity. Chrysleriukas. Downtown. Dvejojame. Ieškome toliau...
Kitą dieną po pusryčių nutarėme nuvažiuoti iki vienos dylerių aikštelės. Tai net ne dyleris, o aikštelė, kurioje pardavinėjami paaukoti automobiliai. BLOK charity. Kainos neblogos ir mums tai svarbiausia.
Viskas būtų gerai ir netgi radome keletą mums patinkančių variantų, bet bėda ta, kad čia neleidžia pravažiuoti su automobiliu. Gali užvesti variklį ir tiek. Kažkaip nedrąsu pirkti... Nutarėme susilaikyti.
Ne per toliausiai nuo šios aikštelės buvome sutarę susitikti su kito automobilio savininku. Chrysler voyager. Labai neblogų metų ir labai nebloga kaina. Bet kai susitikome pamatėme dėl ko. Automobilis bagsteltas į priekį. Nors ir viskas sutvarkyta, bet pagalvės iššovusios, jau yra įrašas dokumentuose, kad po auto įvykio. Netgi jeigu susitvarkytume pagalves tikriausiai būtų sunku parduoti. Amerikiečiui svarbiausia, kad būtų švari istorija (be įvykių), kad būtų gera stereo sistema ir, kad būtų kondicionierius. Visa kita nesvarbu. Nelabai jie gilinasi, kas vyksta su varikliu ir pan.
Susilaikėme. Nors dar svarstėme, o gal pirkti? Kaina nebloga... Nuojauta sakė palaukti...
Grįžome šiek tiek kitu keliu. Pravažiavome pro Los Andželo downtown‘ą – dangoraižių rajoną. Kad dar kažkiek Los Andželo pamatyti. Daug kažko nepamatėme, juk mums reikia kokių nors rekordinių pastatų :).
Vakaras vėl su skania Džeisono ir Vidutės vakariene.
2010.05.17. 276-oji kelionės diena.
Toyota centras. Rusai. La Salsa. Aukcionai.
Šiai dienai išsirinkome kitą aikštelę. Kitoje miesto pusėje nei vakarykštė. Bet iki abiejų reikia važiuoti su persėdimu ir trunki apie 2h. Pirmyn atgal jau 4h ir žiūrėk jau dienos nebėra.
Pirmojoje aikštelėje to automobilio, kurio ieškojome neradome, bet smagiai pakalbėjome su aikštelės savininku Amiru. Jis davė keletą naudingų patarimų, kaip neapsigauti perkant automobilį. Ačiū jam.
Kita aištelė buvo Toyotos dyleris. Čia parduoda automobilius su 1000 mylių garantija. Ir be abejo Toyotos vardas daug ką sako. Šiai aikštelei buvome pasiskambinę ryte dėl vieno Toytotos miniveno. Kaina buvo didelė, bet mus vis tiek pakvietė pažadėdami padaryti mums „gerą kainą“ :). Primena Pietryčių Aziją :).
Vaikinukas tikrai labai draugiškas. Ir Toyota nebloga. Davė ir pravažiuoti. Viskas labai gerai. Kainą nuleido nuo 7800 iki 5500. Tikrai neblogai. Bet mums šiek tiek per brangu... Aikštelėje vieni iš pardavėjų buvo rusai. Iš Kaliningrado. Kaimynai. Bet gyvenantys čia jau beveik 20 metų. Pasišnekėjome, bet iš jų pagalbos gauti geresnę kainą nesulaukėme. Pirmasis vyrukas buvo labiau mums draugiškai nusiteikęs...
Nors ir kaip mus įkalbinėjo, bet nusprendėme neskubėti. Juk dar prie tos kainos reiki apridėti mokesčius ir žiūrėk jau 6000 gaunasi...
Tą vakarą su Džeisonu išbandėme meksikietiško maisto. La Salsa mažas restoraniukas. Mums tai buvo pirmasis tikras meksikietiškas maistas. Po tekilos :). Ir tiesa pasakius labai patiko. Abu sukimšome po didelę buritą. Niami. Valgome :).
Tą vakarą pasižvalgėme po automobilių akcionus internete. Atrodo neblogai. Galima rasti pigių variantų. Bet kai išsiaiškinome sistemą pamatėme, kad tuo reikia užsiimti detaliau.. Ir tikriausiai sugaištume daugiau laiko nei turime. Teko atsisakyti tos idėjos...
2010.05.18. 277- oji kelionės diena.
Toliau ieškome. Santa Monica aikštelės. Korea town.
Naršome internetą. Skambiname. Vėl naršome...
Šiandien nusprendėme, kad Gintas vienas važiuos į dar vieną aikštelę apžiūrėti keletos Toyotų. Japoniški automobiliai čia populiariausi. Tikriausiai ir mažiausiai problemų turėtume parduodant.
Prieš vykstant į aikšteles Gintas dar nuėjo į keletą aikštelių pačioje Santa Monikoje, kurioje gyvenome. Nieko gero. Net nepanašu į tai, ko ieškome.
Tada laukė Korea town‘as, kuriame buvo kita mūsų norima aplankyti aikštelė. Pora valandikių autobusu ir Gintas jau ten. Vos nepraėjo pro šalį, nes aikštelė buvo tokia mažutė, kad net nepanašu į normalų prekybininką. Tarp tų 5 automobilių buvo ir mūsų dvi Toyotos... Bet kainos vyrukas visai nenorėjo leisti... Nieko nepešęs Gintas grįžo pas Vidutę, kuri smagiai laiką leido Facebooke :).
Toliau ieškome internete...
2010.05.19. 278- oji kelionės diena.
Atgal į BLOK charity. Chevy van. Dar apvaikštome. Sprendimas.
Kaip ir kiekvieną rytą atsibudome nuo Džeisono rytinių triukšmų. Visai nekreipdamas dėmesio į tai, kad mes miegame salioniuke jis barškėdavo tarškėdavo taip, kad net kaimynus tikriausiai galėtų pakelti. Nieko kito nelikdavo mums kaip tik keltis kartu su juo... :)
Žinojome, kad šiandien BLOK charity aikštelė gauna papildomų automobilių. Nutarėme pabandyti. Dar susiradome aplink ją keletą kitų aikštelių, kad padidinti šansus kažką nusipirkti.
Šįkart važiavome kartu. Vėl pora valandų autobuse :). Laikas autobusuose praeina greitai, nes dažniausiai tenka stebėti kokį pačiuožusį žmogelį, arba šnekantį su savimi arba darantį kokias kitas nesąmones. Krisk juokais. Nerealūs tie amerikiečiai. Iškart atsimename laidą „America's got talent“ :). Laida geriausiai apibūdinanti tai ką matome čia kiekvieną dieną :).
Aikštelėje iškart į akis krito vienas autobusiukas. Kiek didokas, bet akis patraukė gera kaina. Vos 2800. Variklis dirba gerai. Salone šiek tiek palaidi laidai, bet tai lengvai sutvarkoma. Chevrolet Astro van. Netgi gale esanti sėdyne elektra valdoma, yra video grotuvas ir mažas televizorius. Gal nieko? Netgi jeigu visiškai sugestų prarastume ne tokią jau įspūdingą sumą. Gal rizikuojam?
Nusprendėme „permiegoti“ su šia idėja ir šiandien neskubėti.
Aplink dar paieškojome aikštelių, bet jos arba buvo uždarytos arba ne tai ko tikėjomės. Važiavome namo.
Vakare susiskaičiavome savo finansus, apsvarstėme visus už ir prieš ir priėmėme sprendimą.
Perkame.
2010.05.20. 279- oji kelionės diena.
Krapštom pinigiukus. Mažos derybos. Perkam. Truputis biurokratijos. Draudimas. DMV. La Salsa.
Iš pat ryto jau buvome prie Bank of America durų. Truputį reikėjo nusiimti pinigiukų automobilio pirkimui. Banko konsultantai ne iš piršto laužti. Iškart pasiūlė ir sąskaitą atsidaryti. Net nepasiūlė, o netgi bruko :). Likome ištikimi savo bankams :).
Aikštelėje buvome dar prieš vidurdienį. Truputį pasiderėjome. Juk reikia susimažinti kainą. Neveikė kondicionierius, neveikė elektra valdomos vairuotojo ir keleivio sėdynės, šiek tiek įbrėžtas šonas. Pavyko. Numušėme kainą 400 USD.
Dabar beliko formalumai. Reikėjo sumokėti, bet ne jiem grynaisiais, o reikėjo eiti į paštą. Einam. Rajonas, kuriame buvome įžymus tuo, kad čionais užaugo Tupac‘as ir dar keletas reperių. Ir šiaip visas rajonas buvo juodas ir ne visai buvo malonu vaikščioti su keletu tūkstančių dolerių kišenėje. Bet nieko neatsitiko ir mes sėkmingai sumokėjome.
Grįžus dar kokią valandą patvarkėme dokumentus ir mašiniukas mūsų! Riedam!
Pirmasis išvažiavimas buvo itin svarbus. Juk net nežinojom kaip mašina rieda. Viskas buvo liuks. Labai gerai važiuoja. Ne veltui variklis 4l!
Iškart telefonu susitvarkėme draudimą, juk nenorime įkalti kokiam limuzinui į šoną. Ne tik baigtųsi kelionė, bet dar ir skoloje neblogoje liktume :).
Buvo dar pusvalandis likęs iki DMV (amerikietiškoji regitra) uždarymo tad nulėkėme pabandyti dar šiandien viską susitvarkyti su registracija. Bet kai pamatėme eilę prie durų tai apsigalvojome. Iš Džeisono buvome girdėję, kad prie DMV reikia praleisti bent kelias valandas. Tad šiandien daugiau nieko nepešėme.
Iki namų grįžome laimingai. Mašiniukas negęsta, viskas tvarkoje. Buvome laimingi jau turėdami savo ratus kelionei aplink JAV.
Ta proga su mašiniuku dar nuvažiavome į La Salsa suvalgyti po buritą. Niami.
Džeisonas irgi džiaugėsi su mumis. Tikriausiai ir dėl to, kad netrukus išvažiuosime :). Jau ir taip užsibuvome :).
2010.05.21. 280- oji kelionės diena.
Ankstyvas rytas. Service engine soon. Draudimas. Servisiukas. Universal city. Pramogaujam. Beverly Hills.
Šiandien nusprendėme nuvešti mašiniuką patikrinimui. Dėl viso pikto. Pasinaudosime Amiro, kurį sutikome beieškodami automobilio, pasiūlymu pasitikrinti auto pas jį.
Papusryčiavome ir išvažiavome. Lėkėme greitkeliu ir džiaugėmės, kad visai neblogai riedam.
Ir štai išsukę iš greitkelio pajutome, kad mašiniuko variklis užgęso. Be abejo dingsta ir vairo stiprintuvas... Šiaip ne taip pavažiavome į pakelę. Degė „service engine soon“ lemputė. Nežinojome, ką ji reiškia, bet nieko gero nežadėjo... Šaltas prakaitas nubėgo. Po keletos bandymo mašiniuka užsikūrė ir pradėjome važiuoti. Prie sankryžų, ant lėtesnių apsukų, variklis pupsėdavo. Nepatinka tai mums.
Šiaip ne taip nuvažiavome iki Amiro aikštelės. Jo paties ten nebuvo, bet jo kolega pasakė, kad tai tikriausiai susiję su kuro padavimu. Jeigu tik tiek tai gal nieko blogo. Svarbu, kad pats variklis laikytų... Vyrukas nurodė jų serviso adresą ir pasakė, kad ten diagnostiką atliks nemokamai. Liuks. Lekiam ten.
Servise mums pasakė, kad šiandien nieko nebepadarys ir pasakė atvažiuoti pirmadienį. Pirmadienį tai pirmadienį. O dabar lekiam į Universal city! Internetu jau buvome nusipirkę bilietus tad beliko ten nuvažiuoti. Internetu perkant bilietus gauni nemokamą antro apsilankymo bilietą tad galėjome čia atvažiuoti dvi dienas iš eilės.
Universal city pasirinkome vietoje disneilendo ir tikėkimės nesigailėsime. Pirmieji žingsniai parodė, kad nuobodu čia nebus.
Daug nepasakosime, kaip ir kas ten veikia tik pasakysime, kad mums labai patiko. Iš arti pamatai vietas, kur buvo kurtas Jurasic Park, Mumija, Nusivylusios namų šeimininkės, kur dar dabar kuriamas King Kongas. Išlaikyta Pasaulių karo viena iš filmavimo aikštelių.
Labai neprasti pojūčiai Šreko 4D filmuke, Terminatoriuje, Siaubo kambaryje, Water world pasirodymas.
Jėgų jėga. Nerealu. Va čia tai holivudas. Bet vistiek nespėjome visko apeiti tad džiaugėmės, kad turime bilietą antrai dienai.
Grįžtant namo užsukome į Beverly Hills‘ą pasižiūrėti, kaip ir kur gyvena Holivudo žvaigždės.
Pasižiūrėti tikrai yra į ką. Akys atsigauna. Po daugelio apsišiušklinusių namų, kuriuos matydavome priemiesčiuose beieškant automobilio, čia buvo tikra pasaka. Gražūs, prižiūrėti namai, alėjomis susodintos palmės, žaliuojančios pievelės. Liuks.
Po visos dienos nusivylimų ir džiaugsmų visai saldžiai užmigome :).
2010.05.22. 281- oji kelionės diena.
Truputį apsiperkam. Atgal į Universal city. Išsipramogaujam. Dar kartą į Beverly Hills. Couchsurferiai. Pas Džeisono draugus. Vakarėlis.
Šiandien jau reikėjo pradėti ruoštis kelionei. Ta proga nuvažiavome į prekybos centrą Target, kuriame pirkomės lėkštes, čiužinuką, papildomą miegmaišį ir panašius dalykus. Atrodo nieko daug nepirkome, bet po tokių parduotuvių kažkaip pinigai aptirpsta :).
Po apsipirkimo nulėkėme atgal į Universal city. Jau buvome žinovai šios vietos tad konkrečiai žinojome, ko norime. Vėl lakstėme kalneliais, važinėjome su Simpsonais. Simpsonų atrakcionas mums tikriausiai labiausiai patiko. Stipriai rekomenduojame (nueikite kokį savaitgalį :)).
Tarpuose tarp atrakcionų pažaisdavome UNO, pastebėdavome praeivius. Netgi pamatėme lietuvių turistų grupelę, einančią paskui Novaturo lentelę.
Išsidūkę galutinai dar pasivaiščiojome tarp miestelio kavinaičių ir atsisveikinome su Universal city. Susitiksime prie žydrųjų ekranų :).
Džeisonas šiandien turėjo vykti pas draugus į jų universiteto baigimo vakarėlį. Kadangi Mathew su savo mašina buvo išvažiavęs tad mes mielai pasisiūlėme jį nuvešti. Beveik pasigailėjome, kai sužinojome, kad jo draugai apie valandą kelio nuo miesto. O mūsų mašiniukas šiuo metu juk sirguliuoja :). Bet kaip nors. Norėjome kažkaip atsidėkoti už praleistą laiką pas jį.
Šiandien dar turėjo atvykti keletas couchsurferių. Sulaukėme jų ir visi sėdome į mūsų mašiniuką. Važiuosime į vakarėlį visi :).
Kai couchsurferiai pamatė, jog mūsų autobusiukas – party van (užsidega sexy lemputės salone) tai akys išsprogo. Tikriausiai jau dabar būtume jiem pardavę su pelnu :).
Vakarėlis toks kaip matydavome per filmus. Atidarytas namas, ateina beveik kas nori, geri ką nori, kieme vyksta visokiausi šėliojimai, visi visiems šypsosi :).
Keisčiausia tai, kad 12h buvo paskelbta pabaiga ir visi paprašyti išvykti. Įdomu, kaip pas mus draugai sureguotų jeigu paprašytume jų išeiti vidurnaktį? :)
Grįžtant šėliojome toliau. Vidutė su viena mergička išlindusios per stoglangį žadino miestą, Gintas junginėjo švieseles, visi gėrė alų. Liuks. Išrinkome mašiniukui vardą. Gardena. Pavadinome mikrorajono, kuriame pirkome, vardu.
Grįžę į Santa Monicą dar nuvažiavome iki prieplaukos. Iki jos vedė kelias, einantis pro mūsų namus. Tas kelias tikriausiai bus visiems žinomas – tai įžymusis Route 66. Gyvenome vos už kelių metrų nuo jo. O Santa Monicos prieplauka buvo šio kelio pabaiga. Simboliška, kad mūsų kelionė per JAV prasidės būtent šiame taške.
Pasivaiščiojome prieplauka, merginos „nusikabino“ keletą juodukų, mes paplepėjome ir jau buvo metas namo.
2010.05.23. 282- oji kelionės diena.
Skalbiamės. Dar keletas pirkinių. Meksikietiškas restoranas. LOST.
Šią dieną praleidome ramiai. Nuvažiavome į skalbyklą, išsiskalbėme viską ką turėjome. Dar truputį pavažinėjome po parduotuves keletos daiktų kelionei. Nusipirkome viryklę maistukui. Juk kažkaip reiks pavalgyti :).
Taip kažkaip kažko per daug nenuveikus atėjo ir vakaras. Su Džeisonu nuėjome į dar vieną meksikietišką restoraną. Skani mum ta Meksika :). Tuo pačiu norėjome bent iš dalies atsidėkoti Džeisonui už laiką, praleistą pas jį. Pavaišinome meksikietiška vakariene.
O visų svarbiausias tos dienos įvykis – LOST. Šiandien turėjome galimybę pamatyti paskutinę LOST seriją. Nelabai galjome patikėti, kad tai jau mūsų serialo pabaiga... Bet ašaros ašaroms... Bus dar tų serialų :). Bet labai smagu žiūrėti pirminę transliaciją.
Reikia jums pamatyti, kiek reklamos pumpuojama serialo metu. Net neperdedant galime pasakyti, kad reklama būna kas 5-7 mintues. Bet trumpesnės nei pas mus. Gal bendras laikas ir toks pats, bet dažnumas JAV naudai :). Lietuvoje per reklamą gali nuveikti kokį reikaliuką, o čia nelabai ką ir spėsi. Gal toks ir tikslas? Nenorėdamas pražiopsoti nei dalelės savo mėgiamo serialo esi priverstas sėdėti prie televizoriaus visą laiką. Efektyvu reklamos užsakovams :).
Po viso vakaro, praleisto prie televizoriaus (dar buvo daug LOST‘o komentarų, aktorių interviu ir pan...), mintis toliau gilinome alučiu ir kokteiliukais. Dar gerokai teks pamąstyti kaip čia kas tame seriale pasibaigė...
2010.05.24. 283- oji kelionės diena.
Į servisą. Nevykusi dienos pradžia. DMV. Mašiniukas tvarkoje. Tvarkomės. Ruošiamės kelionei.
Paskutiniąją dieną prieš išvažiuojant reikėjo susitvarkyti mašiniuko problemą, priregistruoti mašiniuką ir gerai nusiteikti kelionei.
Kažkaip rytas prasidėjo nevisai tinkamai. Pirmiausia mums servise pasakė, kad vistik nebus mokamų dalykų ir reika pakloti šiek tiek pinigiukų. Bent jau susitarėme, kad apžiūrės nemokamai.
Važiuojant į DMV įsėdome ne į tą autobusą… Kol grįžome į savo kelią praėjo nemažai laiko.
Reikėjo pasisakmbinti Amir’ui dėl mūsų automobilio apžiūros, bet niekur neradome telefono papildymo. Visų gatvėje stovinčių aparatų buvo sulūžę arba rageliai arba išvis neveikė…
Na, bet bent jau mašiniuko registracija praėjo sklandžiai. Nusprendėme, kad visus reikalus reikia tvarkyti ne anksčiau 11h ryto.
Susimokėję automobilio mokesčius grįžome prie savo mašinuko. Sužinojome, kad buvo problemos su prietaisiuku, reguliuojančiu kuro padavimą (ne karbiuratorius). Reikia pakeisti. Niekas čia nesigilina, ar dar jį galima sutvarkyti, ar ne. Na ką gi, keičiame. Tuo pačiu mums pakeis tepalus, sureguliuos stabdžius. Viskas bus paruošta kelionei.
Kol tvarkė Gardeną mes laiką leidome McDonalde. Čia mes visada laukiami svečiai :).
Grįžę Gardenoje padarėme šiokių tokių pertvarkų. Už vairuotojo ir keleivio esančias sėdynes apsukome kita puse, kad išsitiesus galimei sėdynei gautųsi lova. Ir visai neblogai gavosi. Ir dar vietos lieka mūsų kuprinėms. Liuks. Mūsų laivas pasiruošęs kelionei. Pasiruošę ir mes. Jau pasiilgome kelionių automobiliu, kelio vingių, saulėlydžių galinio vaizdo veidrodėlyje… Ir tai kokiems 2 mėnesiams! Aplink visą JAV! Lekiam!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą