Atsikėlėme anksčiau, kad kuo greičiau nuvažiuoti į servisiuką priduoti mašiniuką. Nuvažiavę ten nieko gero neišgirdome - servisas turi darbų visai kitai savaitei. Sako už 12 mylių rasime Chevrolet centrą. Su šituo centru mes žinome, kokie reikalai. Nuskausmins mus labai...
Bet truputį pasvarstę vistik nusprendėme važiuoti į Chevrolet. Bus ramiau. Galbūt.
Chevrolet centre sako, kad už patikrinimą paims 80 dolerių. Šiek tiek mažiau nei Las Vegase, bet vistik brangoka... Bet sako, jeigu reikės papildomo remonto jie tai įskaičiuos į remonto išlaidas. Darom.
Sėdėjome svečiams paruoštame kamabriuke, gėrėme kavą, žiūrėjome per kompiuterį filmus.
Po gerų dviejų valandų pasakė diagnozę - kuro pompa, blogai įdėta. Reikia keisti. Taip ir galvojome, kad čia tie "peckeliai" bus pridirbę. Gintas dar paklausė, ar tikrai būtina keisti pompą, juk blogai užmauta buvo tik šlangutė, bet jie nelabai supratę sako "reikia keisti". Čia niekas nieko neremontuoja, visi viską keičia...
Sėdėjome toliau. Kaip kokie tėveliai laukėme savo gydomo kūdikio :). Nebloga diena, serviso priimamajame. Gintą serviso mergina dar nuvežė iki banko, kad galėtume nusiimti pinigiukų. Bent jau kažkiek prasiblaškė.
Bet pagaliau sulaukėme. Sėdome į savo mašiniuką ir pirmiausia patraukėme į auto detalių parduotuvę, iš kurios pirkome pirmąją pompą. Šiame mietelyje buvo to paties tinklo parduotuvė. Sakysime, kad bloga. Apie "peckelius" nutylėsime :). Ir mums pasisekė - be jokių klausimų priėmė atgal pagal pirkimo čekį. Bent jau dalį pinigų atgavome...
O dabar laikas į Washingtoną. Juk Barakas jau laukia mūsų. Ne valia versti prezidentą laukti :). Iki Washingtono apie pora valandų kelio. Neskubantiems. Tai reiškia, kad mums :).
Jau buvo nemokamas parkavimas tad mes prisiparkavę patraukėme bent pora valandikių pasivaiščioti.
Pradėję nuo obelisko patraukėme Lincoln memorial, stovinčio alėjos gale. Į tą pusę, kur stovi Jungtinių Valstijų kapitolijus šiandien nebeisime. Užteks mums jo fotiko ekrane.
Parkas populiari laiko praleidimo vieta. Tiek turistams tiek vietiniams. Vieni bando vėją pagauti ant burlentės, kiti gulėdami gaudo paskutinius saulės spinduliukus, treti nepavargstamai pozuoja fotoobjektyvui... O mes slampinėjome. Dideli fontanai, baseinai šiek tiek priminė rusišką valstybinių monumentų pompastiką. Memorialai tam ir tam karui...
Linkolno memorialas nors ir didžiulis, bet traukia ne savo pompastika, bet vardu ir susidariusia atmosfera. Ir pats Linkolnas sėdėdamas lyg ir kviečia visus nusiraminti, susimąstyti...
Šiek tiek pabuvome ir mes kartu su Abraomu. Gavome šiek tiek jo išminties ir nuėjome toliau. Kitas išmintingas žmogus mūsų laukia. Barakas jau tikriausiai sėdi prie stalo ir galvoja, kur čia tie mano draugiukai. Eime pas jį.
Baltieji rūmai pasirodo buvo priešais mūsų priparkuotą mašiniuką. Buvo jau sutemę ir Baltieji jau buvo gražiai apšviesti. Sustojome prie valstybinės Kalėdų eglės. Apsauga nieko nepraleidžia... Tai ką čia tas Barakas? Įsivaizdina. Truputį vėluojam ir matai užsidarė savo vartus... :). Na mes irgi nepripažinsim jokių jo vėlavimų. Taškas.
O dabar jau laikas ieškotis nakvynės. Buvome pasižymėję keletą šiek tiek tolėliau nuo centro Walmartų. Bet čia sostinė, gal Walmartas nepriims keliautojų?
Privažiavę Walmartą iškart susistabdėme apsaugos mašiną ir gavę iš jų teigiamą atsakymą įsikūrėme nakvynei.
2010.07.27. 347-oji kelionės diena.
Washingtonas. Natural history muziejus. Domisi automobiliu. Link Niujorko. Baltimorė. New Jersey. Walmartas.
Šiandien norėjome nueiti į keletą Washingtono muziejų, kurie čia yra nemokami, ir dar iki vakaro nuvažiuoti iki Niujorko. Dideli uždaviniai vienai dienai.
Grįžome jau mums žinomu keliu ir mašiniuką pririparkavome beveik toje pačioje vietoje. Pirmiausia patraukėme į Natural history muziejų. Apibėgsime jį ir tada į sekantį.
Praėję keletą salių supratome, kad nieko taip greitai nebus. Laikas eina kaip pašėlęs, o norisi ir tą ir tą pamatyti, prie to filmo prisėsti, tą paskaityti. Užtrukome geras tris valandas. Bet mums patiko. Kai jau pamatėme, kad nespėsime per valandą visko apeiti nusprendėme nebeskubėti. Pažiūrėti buvo ką.
Užtrukę šitame muziejuje ilgiau nei planavome nusprendėme daugiau į kitus nebeiti. Reikia perstatyti automobilį, vėl susirasti parkavimo vietą. Užtruksime per ilgai. Iki Niujorko dar toli. O į Washingtono kultūros klodus reiks grįšti kitą kartą.
Pasiėmėme Gardeną, dar kartą pamojavome Barakui ir išvažiavome iš miesto. Mūsų nuostabai bevažiuojant sulaukėme skambučio. Teiraujasi, ar parduodame savo automobilį. Nuo vakar jau buvome užkabinę ant langų skelbimus. Kaina skambintojo neišgąsdino, bet sužinojęs, kad mes Washingtono pakraštyje jis su mumis nepanoro susitikti. Jis gyveno viena valanda nuo Washingtono... Bet skambutis mus pačius gerai nuteikė. Bus dar tų skambučių.
Pakeliui link Niujorko nebenorėjome daugiau niekur sukti, bet pamatę, kad Baltimorė visai visai pakeliui užsukome į ją. Kažkokiu būdu sekę mums žinomu keliu sugebėjome kažkur nuklysti. Ir ne kažkur, o į nevisiškai pageidautinus rajonus. Atrodė kaip iš filmų. Tiek žmonės, tiek ir namai. Viskas kaip po karo, durys vos kybo ant vyrių, žmonės vos paeina po kažko vartojimo...
Net baisu buvo fotografuoti. Kad tik neužgestume. O gal dar įdomiau būtų? :)
Kiek paklaidžioję vėl išvažiavome į savo kelią ir patraukėme iš miesto. Vietomis vis dar pasitaikydavo baisokų kvartaliukų, bet jau visu greičiu lėkėme pirmyn.
Pakeliui buvo dar vienas didelis miestas - Filadelfija. Į ją nesuksime, bet greitkeliu pravažiuosime. Reikėjo jau greičiau važiuoti, nes dar geras gabalas iki Niujorko. Filadelfiją pamatėme tik iš tolo, bet paliko geresnį įspūdį nei Baltimorė.
Ne per toliausiai jau ir Niujorkas, bet supratome, kad jo šiandien taip ir nepasieksime. Mūsų nusižiūrėti Walmartai buvo New Jersey pusėje. Po ilgo važiavimo buvome išalkę tad nusprendėme pabandyti kažką kitą nei McDonaldas. Bandome Burger King. Ir nenusivylėme. Skanu buvo. Ir šiaip hamburgeriams nesame išrankūs :).
Kaip ir sakėme šiandien nepasiekėme Niujorko. Buvome jo kitame krante. Pravažiuojant tik pamatėme Manheteno salą iš toli. Bet to užteko, kad smalsumas išaugtų iki maksimumo.
Apsinakvojome Walmarte, kuris dirbo ne visą parą. Pasiklausėme, ar čia galime praleisti naktį ir įsikūrėme labiausiai kamerų pasiekiamoje vietoje.
Ei! Mes jau savo galutiniame tiksle! Iš čia tik namo. Keistas jausmas krūtinėje. Lyg jau būtume apvažiavę pasaulį... Dar šiek tiek liko. Dar pavarom.
Bet truputį pasvarstę vistik nusprendėme važiuoti į Chevrolet. Bus ramiau. Galbūt.
Chevrolet centre sako, kad už patikrinimą paims 80 dolerių. Šiek tiek mažiau nei Las Vegase, bet vistik brangoka... Bet sako, jeigu reikės papildomo remonto jie tai įskaičiuos į remonto išlaidas. Darom.
Sėdėjome svečiams paruoštame kamabriuke, gėrėme kavą, žiūrėjome per kompiuterį filmus.
Po gerų dviejų valandų pasakė diagnozę - kuro pompa, blogai įdėta. Reikia keisti. Taip ir galvojome, kad čia tie "peckeliai" bus pridirbę. Gintas dar paklausė, ar tikrai būtina keisti pompą, juk blogai užmauta buvo tik šlangutė, bet jie nelabai supratę sako "reikia keisti". Čia niekas nieko neremontuoja, visi viską keičia...
Sėdėjome toliau. Kaip kokie tėveliai laukėme savo gydomo kūdikio :). Nebloga diena, serviso priimamajame. Gintą serviso mergina dar nuvežė iki banko, kad galėtume nusiimti pinigiukų. Bent jau kažkiek prasiblaškė.
Bet pagaliau sulaukėme. Sėdome į savo mašiniuką ir pirmiausia patraukėme į auto detalių parduotuvę, iš kurios pirkome pirmąją pompą. Šiame mietelyje buvo to paties tinklo parduotuvė. Sakysime, kad bloga. Apie "peckelius" nutylėsime :). Ir mums pasisekė - be jokių klausimų priėmė atgal pagal pirkimo čekį. Bent jau dalį pinigų atgavome...
O dabar laikas į Washingtoną. Juk Barakas jau laukia mūsų. Ne valia versti prezidentą laukti :). Iki Washingtono apie pora valandų kelio. Neskubantiems. Tai reiškia, kad mums :).
Jau buvo nemokamas parkavimas tad mes prisiparkavę patraukėme bent pora valandikių pasivaiščioti.
Pradėję nuo obelisko patraukėme Lincoln memorial, stovinčio alėjos gale. Į tą pusę, kur stovi Jungtinių Valstijų kapitolijus šiandien nebeisime. Užteks mums jo fotiko ekrane.
Parkas populiari laiko praleidimo vieta. Tiek turistams tiek vietiniams. Vieni bando vėją pagauti ant burlentės, kiti gulėdami gaudo paskutinius saulės spinduliukus, treti nepavargstamai pozuoja fotoobjektyvui... O mes slampinėjome. Dideli fontanai, baseinai šiek tiek priminė rusišką valstybinių monumentų pompastiką. Memorialai tam ir tam karui...
Linkolno memorialas nors ir didžiulis, bet traukia ne savo pompastika, bet vardu ir susidariusia atmosfera. Ir pats Linkolnas sėdėdamas lyg ir kviečia visus nusiraminti, susimąstyti...
Šiek tiek pabuvome ir mes kartu su Abraomu. Gavome šiek tiek jo išminties ir nuėjome toliau. Kitas išmintingas žmogus mūsų laukia. Barakas jau tikriausiai sėdi prie stalo ir galvoja, kur čia tie mano draugiukai. Eime pas jį.
Baltieji rūmai pasirodo buvo priešais mūsų priparkuotą mašiniuką. Buvo jau sutemę ir Baltieji jau buvo gražiai apšviesti. Sustojome prie valstybinės Kalėdų eglės. Apsauga nieko nepraleidžia... Tai ką čia tas Barakas? Įsivaizdina. Truputį vėluojam ir matai užsidarė savo vartus... :). Na mes irgi nepripažinsim jokių jo vėlavimų. Taškas.
O dabar jau laikas ieškotis nakvynės. Buvome pasižymėję keletą šiek tiek tolėliau nuo centro Walmartų. Bet čia sostinė, gal Walmartas nepriims keliautojų?
Privažiavę Walmartą iškart susistabdėme apsaugos mašiną ir gavę iš jų teigiamą atsakymą įsikūrėme nakvynei.
2010.07.27. 347-oji kelionės diena.
Washingtonas. Natural history muziejus. Domisi automobiliu. Link Niujorko. Baltimorė. New Jersey. Walmartas.
Šiandien norėjome nueiti į keletą Washingtono muziejų, kurie čia yra nemokami, ir dar iki vakaro nuvažiuoti iki Niujorko. Dideli uždaviniai vienai dienai.
Grįžome jau mums žinomu keliu ir mašiniuką pririparkavome beveik toje pačioje vietoje. Pirmiausia patraukėme į Natural history muziejų. Apibėgsime jį ir tada į sekantį.
Praėję keletą salių supratome, kad nieko taip greitai nebus. Laikas eina kaip pašėlęs, o norisi ir tą ir tą pamatyti, prie to filmo prisėsti, tą paskaityti. Užtrukome geras tris valandas. Bet mums patiko. Kai jau pamatėme, kad nespėsime per valandą visko apeiti nusprendėme nebeskubėti. Pažiūrėti buvo ką.
Užtrukę šitame muziejuje ilgiau nei planavome nusprendėme daugiau į kitus nebeiti. Reikia perstatyti automobilį, vėl susirasti parkavimo vietą. Užtruksime per ilgai. Iki Niujorko dar toli. O į Washingtono kultūros klodus reiks grįšti kitą kartą.
Pasiėmėme Gardeną, dar kartą pamojavome Barakui ir išvažiavome iš miesto. Mūsų nuostabai bevažiuojant sulaukėme skambučio. Teiraujasi, ar parduodame savo automobilį. Nuo vakar jau buvome užkabinę ant langų skelbimus. Kaina skambintojo neišgąsdino, bet sužinojęs, kad mes Washingtono pakraštyje jis su mumis nepanoro susitikti. Jis gyveno viena valanda nuo Washingtono... Bet skambutis mus pačius gerai nuteikė. Bus dar tų skambučių.
Pakeliui link Niujorko nebenorėjome daugiau niekur sukti, bet pamatę, kad Baltimorė visai visai pakeliui užsukome į ją. Kažkokiu būdu sekę mums žinomu keliu sugebėjome kažkur nuklysti. Ir ne kažkur, o į nevisiškai pageidautinus rajonus. Atrodė kaip iš filmų. Tiek žmonės, tiek ir namai. Viskas kaip po karo, durys vos kybo ant vyrių, žmonės vos paeina po kažko vartojimo...
Net baisu buvo fotografuoti. Kad tik neužgestume. O gal dar įdomiau būtų? :)
Kiek paklaidžioję vėl išvažiavome į savo kelią ir patraukėme iš miesto. Vietomis vis dar pasitaikydavo baisokų kvartaliukų, bet jau visu greičiu lėkėme pirmyn.
Pakeliui buvo dar vienas didelis miestas - Filadelfija. Į ją nesuksime, bet greitkeliu pravažiuosime. Reikėjo jau greičiau važiuoti, nes dar geras gabalas iki Niujorko. Filadelfiją pamatėme tik iš tolo, bet paliko geresnį įspūdį nei Baltimorė.
Ne per toliausiai jau ir Niujorkas, bet supratome, kad jo šiandien taip ir nepasieksime. Mūsų nusižiūrėti Walmartai buvo New Jersey pusėje. Po ilgo važiavimo buvome išalkę tad nusprendėme pabandyti kažką kitą nei McDonaldas. Bandome Burger King. Ir nenusivylėme. Skanu buvo. Ir šiaip hamburgeriams nesame išrankūs :).
Kaip ir sakėme šiandien nepasiekėme Niujorko. Buvome jo kitame krante. Pravažiuojant tik pamatėme Manheteno salą iš toli. Bet to užteko, kad smalsumas išaugtų iki maksimumo.
Apsinakvojome Walmarte, kuris dirbo ne visą parą. Pasiklausėme, ar čia galime praleisti naktį ir įsikūrėme labiausiai kamerų pasiekiamoje vietoje.
Ei! Mes jau savo galutiniame tiksle! Iš čia tik namo. Keistas jausmas krūtinėje. Lyg jau būtume apvažiavę pasaulį... Dar šiek tiek liko. Dar pavarom.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą