Briuselis. Londonas. Heathrow oro uostas. Europietiškumas. Pas Arūną. Pret a manger. Pas Arūną su Jurga. Brendžiukas.
Nusileidome Briusleyje beveik pačiu laiku. Netgi pagal mus šiek tiek anksčiau grafiko, bet gal mes apsirinkame...
Gal dėl to, kad pasiilgę, o gal iš tikrųjų jau leidžiantis mums europietiška žemė pasirodė kitokia. Laukai susiskirstę į mažesnius plotukus, miestukų formos kitokios, mažesni keliai... Čiataip iš viršaus, pažiūrėsime kaip viskas atrodys nusileidus.
Lagaminų nereikėjo atsiimti tad patraukėme tiesiai prie vartų. Netgi laukimo salės daug smulkesnės nei JAV. Bet reika paminėti, kad JAVmes buvome vienuose iš didžiausių pasaulio oro uostų tad gal šis mūsų pastebėjimas neturėtų būti užskaitomas.
Į lėktuvą tai tikrai smulkesnį sėdome :). Bet čia tikriausiai dėl mažo atstumo.
Sėdėjome atskirose vietose. Kažkaip įdomiai mus priregistravo dar Niujorke. Bet skrydžio tik valandėlė tad kaip nors ištversime.
Gintas iškart nulūžo, o Vidutė dairėsi per langą. Ji jau buvo šiek tiek numigusi praeitame lėktuve tad reikėjo išlyginti santykį :).
Nusileidome Heathrow oro uoste. Esame girdėję apie čia dažnai dingstančius lagaminus, bet su mūsiškiais viskas buvo tvarkoje tad galėjome ramiai traukti į Londoną.
Iš japonų porelės šiek tiek pigiau nusipirkome metro korteles ir mes jau Londono metro. Daug tylesnis nei Niujorko, bet ne tai svarbiausia. Mums svarbu buvo kas yra už lango.
Viskas daug švariau. Kas yra buvęs Londone nepasakys, kad tai pats švariausias jų matyts miestas tad galite įsivaizduoti, kaip yra Amerikoje... Viskas daug kompaktiškiau. Nuo metro stotelių iki automobilių, žmonių, namų. Vistik tai anglija, kurioje ir taip vietos trūksta :). Bet taip tikriausiai stebėsimės ir Lietuvoje. Europietiškas kompaktiškumas :).
Važiavome pas savo draugus Jurgą su Arūnu. Pasisvečiuosime pas juos keletą dienų. Gaila, kad jie šiandien turi dirbti.
Nuvažiavome iki Arūno darbo pasiimti raktų nuo jų namų. Kurį laiką nieko nesakydami stebėjome Arūną dirbantį. Juk tai tikrai jis! Jau kai išvydom savo draugiuką ir jį apkabinom lyg ir baigėsi dar vienas kelionės etapas. Juk jau pamatėme draugus atvažiuodami iki jų iš kitos planetos pusės :).
Arūnas dirba labai fainoje kavinukėje Pret-A-Manger. Sumuštiniai, bet europietišku stiliumi :). Atrodo šviežiau ir natūraliau. Arūnas mus pavaišino ir kava, ir sumuštiniais. Nu tas lietuviškas svetingumas :).
Pasiėmę raktus patraukėme link draugų namų.
Kažkaip netaip supratę Arūno nupaišytą planą nuėjome truputį ne tuo keliu. Bet tik šiek tiek paklaidžioję su aplinkinių pagalba greitai grįžome į teisingą kelią. Ir vos už kelių minučių nieko nelaukę kritome į lovą pasnausti kol grįš iš darbų draugai.
Pabudome jau nuo Arūno balso. Miegant laikas praėjo neįtikėtinai greitai. Buvo grįžę ir draugų kambariokai. Susipažinome, šnekučiavomės, pliotkinom. Laukėm Jurgelės.
Ir štai mūsų princesė grįžo! Apkabinimai, riksmai, šūksniai. Atsimenate Eglę, pas kurią svečiavomės Mineapolyje? Tai Jurga ir Eglė ir yra sesės. Nu tai kalbos neužtils iki paryčių... :)
Brendis mums tik dar labiau atrišo liežuvius :). Arūnas su Gintu plepėjo apie fotoaparatus. Arūnas pamokino keleto "prijomų". Jis patapęs jau visišku fotografijos fanatiku. Reikia kažkaip atvesti į teisingąjį žvejybos kelią :).
Naktis atėjo nepastebimai. Mes nenorėjome miegoti vieni atskirame kambaryje tad susikraustėme visi į vieną kambarį ir iki užmiegant plepėjome toliau :).
2010.08.08. 359-oji kelionės diena.
Į miestą. Paulius. Slampinėjam. Arūnas. Gulinėjam. Algis. Alus namuose.
Šiandien Jurgai buvo laisva diena tad galėsime praleisti laiką kartu. Tai reiškiasi praplepėti :). Su Jurgele tai labai lengvai sekasi :).
arūnas dirbo tad mes trise patraukėme į centrą. Susiskambinome su Pauliumi, dar vienu mūsų draugu, dirbančiu čia Londone ir tada jau keturiese ėjome pasivaikščioti Temzės pakrante. Plepėjome ir žiūrėjome, kas vyksta aplink. Vieni piešia, kiti šoka, kiti vaidina. Visi kažkaip bando suktis dėl to pinigėlio.
Slampinėjome be didelio tikslo. Didžiausias tikslas buvo praleisti laiką su draugais.
Prisėdome parkelyje priešais London Eye. Čia lauksime Arūno.
Diena nieko neveikiant praeina dar greičiau. Žiūrėk jau pavakarys. Einam Arūno pasitikti ir tuo pačiu išlydėti Pauliaus. Pauliau, susimatysime Lietuvoje!
Arūnas atvažiavo su pilnu maišu vaišių. Niami niami.
Dabar jau laukėme Algio, Ginto pusbrolio. Pažinojome jį pakankamai gerai, kad galėtume pasakyti, jog jis vėluos mažiausiai valandą. Taip ir buvo. Lygiai valandą :). Kai kas nesikeičia :).
Momentais net sunku patikėti, kad jau esame su draugais. Nors ir ne namuose, bet jausmas jau panašus. Juolab, kad ir praeivių, lietuviškai kalbančių, irgi netrūko.
Jau temo ir Big Benas sužibo visai kitomis spalvomis. Buvome buvę keletą kartų Londone tad labai daug ką pamatyti nenorėjome. Tai vadinasi vakaras su draugais :)
Vaikščiojome pakrantėmis, atsigėrėme aluči, pasižiūrėjome dar kartą į Beną ir patraukėme namo. Algis taip pat su mumis tad plepalai tikrai nesiliaus visą naktį.
Kaip sakėm taip ir buvo. Kai Algis yra Gintas nemiega visą naktį. Gerai, kad alus vyrams baigėsi tai greit link miego patraukė.
Pirma naktis per metus kai miegojome atskirai. Gintas Su Algiu, o Vidutė su draugiukais. Ir negalime sakyti, kad blogai miegojome :)
2010.08.09. 360-oji kelionės diena.
Į parduotuves ir į muziejus. Pirkiniai ir alus. Expandables premjera. Atsisveikinam su algiu. Jurgos vakarienė.
Kad ir vyrukai buvo vėliau nuėję gulti, bet patys pirmieji pakilo ir dar pažadino mergikes. Papusryčiavome ir apsitarėme dieną. Vyrukai lekia į Natural history muziejų, o mergikės į parduotuves. Susitinkam vakare.
Visiems buvo aišku, kad ne tiek dairysimės aplink, o pletkinsimės. Jurgai su Vidute visada tas gerai pavykdavo, o Gintui su Algiu irgi žodžių netrūksta, bet kai jų paklausi apie ką šnekėjote tai nieko konkretaus negali pasakyti. Abu broliukai šūdmaliukai :)
Bet šįkart tikrai buvo apie ką pasikalbėti. Gintas šiek tiek buvo pakeliavęs, Algis kątik jachta atplaukęs iki Anglijos, o dar apie Finastą, į kurią Gintas norėtų grįžęs eiti dirbti, o apie mergas dar kiek pokallbių.... Vienu žodžiu visai dienai.
Nuvažiavę į Natural History muziejų vyrukai suprato, kad čia jau yra buvę. Tai prabėgo keletą salių ir išėjo į lauką pasivaikščioti.
Algis, ale ilgiau buvęs Londone, buvo vedlys. Vedžiojo po mažesnes gražesnes gatveles kol galop atsidūrėme Leicester Square. Čia prisėdome sulaukti Roko, draugo iš Lietuvos, kuris dabar jau įklimpęs į Angliją. Bet jis irgi kaip Algis. Vėlavo ne valanda, o apskritai pasakė, kad uogienes verda ir nežinia kada bus. Nu dzin, einam baran alaus. Kaip tik happy hours.
Pakeliui pamatėme besibūriuojančius žmones prie kino teatro. Pasirodo vyko The Expandables Londono premjera.
Galėjome palaukti kokios nors atvažiuojančios žvaigždės, bet kai abu esame viens kitam žvaigždė tai nutarėme, kad alus svarbiau.
Prisėdome ir tęsėme pokalbius rimtomis temomis. Rimtesnių tiesiog nebūna. Tiesiog apie nieką :). Abu po mėnesio paklausti apie ką kalbėjome nepasakytume :).
Bet tokie pokalbiai mums geriausi. Neapkrauna smegenų...
Gintui jau prasidėjo įspėjamosios žinutės, kad vėluoja vakarienei tad jau buvo metas skirtis. Algis pas Roką, Gintas atgal pas Vidutę ir draugiukus.
Per tą laiką Vidutė su Jurgele autobusu (vyrukai prabangesni - važiavo metro :)) nuvažiavo iki jų tikslo - Primark'o parduotuvės. Pasikuisti.
Pasikuisti čia tikrai yra kur. Geros kainos, didelis pasirinkimas, bet ir žmonių milijonas. Eilės ne tik prie kasų, bet ir prie matavimosi kabinų. Net nesinori matuotis... Tad mes nusprendėme apipirkti vyrukus. Kojinėmis ir šlipsais. Pigūs, gražūs. O sau šįkart nieko. Jurgelė tik pirštinaites ir viskas...
Turėjome dar laiko tad pavaikštinėjome po tą patį rajoną. Pletkinome apie Eglės būsimas vestuves. Girl things :).
Išalkusios nuėjome užkąsti ne kur kitur, o į Pret-A-Manger. Čia Arūnas nedirbo, bet likome ištikimos jo pasirinkimui :).
Parduotuvių metas baigėsi, nebenorėjome eiti į brangiąsias tad patraukėme namo. Kalbėtis galime ir namuose.
Nuėjome į lietuvaičių parduotuvę nupirkti vyrukams alučio.
Lietuviškas Švyturys parduotuvėlėje kainuoja 1,59 svaro. Galite palyginti su kaina Lietuvoje.
Dar keletos produktų nuėjome į prekybos centriuką ir nuėjome namo. Vyrukams ruošti vakarienę.
Su Gintu buvome sutarę namuose visi būti šeštą. Žinant jį ir Algį galima buvo spėti, kad vėluos. Taip ir buvo. Atsiuntė SMS, kad vėluos. Iš mūsų taip pat gavo įspėjamąją žinutę, kad vėlavimų netoleruojame.
Galop visi buvome vėl drauge ir valgėme labai labai skanią Jurgos pataisytą vakarienę. Pas tas Vanagaites būnant galima visiškai išpindėti :).
Su draugais sutarėme, kad jie atvažiuos į Peterborough, kur gyvena Vidutės tėvelis ir kur mes rytoj važiuojame. Ten pratęsime savo draugystes.
Nusileidome Briusleyje beveik pačiu laiku. Netgi pagal mus šiek tiek anksčiau grafiko, bet gal mes apsirinkame...
Gal dėl to, kad pasiilgę, o gal iš tikrųjų jau leidžiantis mums europietiška žemė pasirodė kitokia. Laukai susiskirstę į mažesnius plotukus, miestukų formos kitokios, mažesni keliai... Čiataip iš viršaus, pažiūrėsime kaip viskas atrodys nusileidus.
Lagaminų nereikėjo atsiimti tad patraukėme tiesiai prie vartų. Netgi laukimo salės daug smulkesnės nei JAV. Bet reika paminėti, kad JAVmes buvome vienuose iš didžiausių pasaulio oro uostų tad gal šis mūsų pastebėjimas neturėtų būti užskaitomas.
Į lėktuvą tai tikrai smulkesnį sėdome :). Bet čia tikriausiai dėl mažo atstumo.
Sėdėjome atskirose vietose. Kažkaip įdomiai mus priregistravo dar Niujorke. Bet skrydžio tik valandėlė tad kaip nors ištversime.
Gintas iškart nulūžo, o Vidutė dairėsi per langą. Ji jau buvo šiek tiek numigusi praeitame lėktuve tad reikėjo išlyginti santykį :).
Nusileidome Heathrow oro uoste. Esame girdėję apie čia dažnai dingstančius lagaminus, bet su mūsiškiais viskas buvo tvarkoje tad galėjome ramiai traukti į Londoną.
Iš japonų porelės šiek tiek pigiau nusipirkome metro korteles ir mes jau Londono metro. Daug tylesnis nei Niujorko, bet ne tai svarbiausia. Mums svarbu buvo kas yra už lango.
Viskas daug švariau. Kas yra buvęs Londone nepasakys, kad tai pats švariausias jų matyts miestas tad galite įsivaizduoti, kaip yra Amerikoje... Viskas daug kompaktiškiau. Nuo metro stotelių iki automobilių, žmonių, namų. Vistik tai anglija, kurioje ir taip vietos trūksta :). Bet taip tikriausiai stebėsimės ir Lietuvoje. Europietiškas kompaktiškumas :).
Važiavome pas savo draugus Jurgą su Arūnu. Pasisvečiuosime pas juos keletą dienų. Gaila, kad jie šiandien turi dirbti.
Nuvažiavome iki Arūno darbo pasiimti raktų nuo jų namų. Kurį laiką nieko nesakydami stebėjome Arūną dirbantį. Juk tai tikrai jis! Jau kai išvydom savo draugiuką ir jį apkabinom lyg ir baigėsi dar vienas kelionės etapas. Juk jau pamatėme draugus atvažiuodami iki jų iš kitos planetos pusės :).
Arūnas dirba labai fainoje kavinukėje Pret-A-Manger. Sumuštiniai, bet europietišku stiliumi :). Atrodo šviežiau ir natūraliau. Arūnas mus pavaišino ir kava, ir sumuštiniais. Nu tas lietuviškas svetingumas :).
Pasiėmę raktus patraukėme link draugų namų.
Kažkaip netaip supratę Arūno nupaišytą planą nuėjome truputį ne tuo keliu. Bet tik šiek tiek paklaidžioję su aplinkinių pagalba greitai grįžome į teisingą kelią. Ir vos už kelių minučių nieko nelaukę kritome į lovą pasnausti kol grįš iš darbų draugai.
Pabudome jau nuo Arūno balso. Miegant laikas praėjo neįtikėtinai greitai. Buvo grįžę ir draugų kambariokai. Susipažinome, šnekučiavomės, pliotkinom. Laukėm Jurgelės.
Ir štai mūsų princesė grįžo! Apkabinimai, riksmai, šūksniai. Atsimenate Eglę, pas kurią svečiavomės Mineapolyje? Tai Jurga ir Eglė ir yra sesės. Nu tai kalbos neužtils iki paryčių... :)
Brendis mums tik dar labiau atrišo liežuvius :). Arūnas su Gintu plepėjo apie fotoaparatus. Arūnas pamokino keleto "prijomų". Jis patapęs jau visišku fotografijos fanatiku. Reikia kažkaip atvesti į teisingąjį žvejybos kelią :).
Naktis atėjo nepastebimai. Mes nenorėjome miegoti vieni atskirame kambaryje tad susikraustėme visi į vieną kambarį ir iki užmiegant plepėjome toliau :).
2010.08.08. 359-oji kelionės diena.
Į miestą. Paulius. Slampinėjam. Arūnas. Gulinėjam. Algis. Alus namuose.
Šiandien Jurgai buvo laisva diena tad galėsime praleisti laiką kartu. Tai reiškiasi praplepėti :). Su Jurgele tai labai lengvai sekasi :).
arūnas dirbo tad mes trise patraukėme į centrą. Susiskambinome su Pauliumi, dar vienu mūsų draugu, dirbančiu čia Londone ir tada jau keturiese ėjome pasivaikščioti Temzės pakrante. Plepėjome ir žiūrėjome, kas vyksta aplink. Vieni piešia, kiti šoka, kiti vaidina. Visi kažkaip bando suktis dėl to pinigėlio.
Slampinėjome be didelio tikslo. Didžiausias tikslas buvo praleisti laiką su draugais.
Prisėdome parkelyje priešais London Eye. Čia lauksime Arūno.
Diena nieko neveikiant praeina dar greičiau. Žiūrėk jau pavakarys. Einam Arūno pasitikti ir tuo pačiu išlydėti Pauliaus. Pauliau, susimatysime Lietuvoje!
Arūnas atvažiavo su pilnu maišu vaišių. Niami niami.
Dabar jau laukėme Algio, Ginto pusbrolio. Pažinojome jį pakankamai gerai, kad galėtume pasakyti, jog jis vėluos mažiausiai valandą. Taip ir buvo. Lygiai valandą :). Kai kas nesikeičia :).
Momentais net sunku patikėti, kad jau esame su draugais. Nors ir ne namuose, bet jausmas jau panašus. Juolab, kad ir praeivių, lietuviškai kalbančių, irgi netrūko.
Jau temo ir Big Benas sužibo visai kitomis spalvomis. Buvome buvę keletą kartų Londone tad labai daug ką pamatyti nenorėjome. Tai vadinasi vakaras su draugais :)
Vaikščiojome pakrantėmis, atsigėrėme aluči, pasižiūrėjome dar kartą į Beną ir patraukėme namo. Algis taip pat su mumis tad plepalai tikrai nesiliaus visą naktį.
Kaip sakėm taip ir buvo. Kai Algis yra Gintas nemiega visą naktį. Gerai, kad alus vyrams baigėsi tai greit link miego patraukė.
Pirma naktis per metus kai miegojome atskirai. Gintas Su Algiu, o Vidutė su draugiukais. Ir negalime sakyti, kad blogai miegojome :)
2010.08.09. 360-oji kelionės diena.
Į parduotuves ir į muziejus. Pirkiniai ir alus. Expandables premjera. Atsisveikinam su algiu. Jurgos vakarienė.
Kad ir vyrukai buvo vėliau nuėję gulti, bet patys pirmieji pakilo ir dar pažadino mergikes. Papusryčiavome ir apsitarėme dieną. Vyrukai lekia į Natural history muziejų, o mergikės į parduotuves. Susitinkam vakare.
Visiems buvo aišku, kad ne tiek dairysimės aplink, o pletkinsimės. Jurgai su Vidute visada tas gerai pavykdavo, o Gintui su Algiu irgi žodžių netrūksta, bet kai jų paklausi apie ką šnekėjote tai nieko konkretaus negali pasakyti. Abu broliukai šūdmaliukai :)
Bet šįkart tikrai buvo apie ką pasikalbėti. Gintas šiek tiek buvo pakeliavęs, Algis kątik jachta atplaukęs iki Anglijos, o dar apie Finastą, į kurią Gintas norėtų grįžęs eiti dirbti, o apie mergas dar kiek pokallbių.... Vienu žodžiu visai dienai.
Nuvažiavę į Natural History muziejų vyrukai suprato, kad čia jau yra buvę. Tai prabėgo keletą salių ir išėjo į lauką pasivaikščioti.
Algis, ale ilgiau buvęs Londone, buvo vedlys. Vedžiojo po mažesnes gražesnes gatveles kol galop atsidūrėme Leicester Square. Čia prisėdome sulaukti Roko, draugo iš Lietuvos, kuris dabar jau įklimpęs į Angliją. Bet jis irgi kaip Algis. Vėlavo ne valanda, o apskritai pasakė, kad uogienes verda ir nežinia kada bus. Nu dzin, einam baran alaus. Kaip tik happy hours.
Pakeliui pamatėme besibūriuojančius žmones prie kino teatro. Pasirodo vyko The Expandables Londono premjera.
Galėjome palaukti kokios nors atvažiuojančios žvaigždės, bet kai abu esame viens kitam žvaigždė tai nutarėme, kad alus svarbiau.
Prisėdome ir tęsėme pokalbius rimtomis temomis. Rimtesnių tiesiog nebūna. Tiesiog apie nieką :). Abu po mėnesio paklausti apie ką kalbėjome nepasakytume :).
Bet tokie pokalbiai mums geriausi. Neapkrauna smegenų...
Gintui jau prasidėjo įspėjamosios žinutės, kad vėluoja vakarienei tad jau buvo metas skirtis. Algis pas Roką, Gintas atgal pas Vidutę ir draugiukus.
Per tą laiką Vidutė su Jurgele autobusu (vyrukai prabangesni - važiavo metro :)) nuvažiavo iki jų tikslo - Primark'o parduotuvės. Pasikuisti.
Pasikuisti čia tikrai yra kur. Geros kainos, didelis pasirinkimas, bet ir žmonių milijonas. Eilės ne tik prie kasų, bet ir prie matavimosi kabinų. Net nesinori matuotis... Tad mes nusprendėme apipirkti vyrukus. Kojinėmis ir šlipsais. Pigūs, gražūs. O sau šįkart nieko. Jurgelė tik pirštinaites ir viskas...
Turėjome dar laiko tad pavaikštinėjome po tą patį rajoną. Pletkinome apie Eglės būsimas vestuves. Girl things :).
Išalkusios nuėjome užkąsti ne kur kitur, o į Pret-A-Manger. Čia Arūnas nedirbo, bet likome ištikimos jo pasirinkimui :).
Parduotuvių metas baigėsi, nebenorėjome eiti į brangiąsias tad patraukėme namo. Kalbėtis galime ir namuose.
Nuėjome į lietuvaičių parduotuvę nupirkti vyrukams alučio.
Lietuviškas Švyturys parduotuvėlėje kainuoja 1,59 svaro. Galite palyginti su kaina Lietuvoje.
Dar keletos produktų nuėjome į prekybos centriuką ir nuėjome namo. Vyrukams ruošti vakarienę.
Su Gintu buvome sutarę namuose visi būti šeštą. Žinant jį ir Algį galima buvo spėti, kad vėluos. Taip ir buvo. Atsiuntė SMS, kad vėluos. Iš mūsų taip pat gavo įspėjamąją žinutę, kad vėlavimų netoleruojame.
Galop visi buvome vėl drauge ir valgėme labai labai skanią Jurgos pataisytą vakarienę. Pas tas Vanagaites būnant galima visiškai išpindėti :).
Su draugais sutarėme, kad jie atvažiuos į Peterborough, kur gyvena Vidutės tėvelis ir kur mes rytoj važiuojame. Ten pratęsime savo draugystes.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą