Иваново - город Невест!

Paskutiniąją dieną Sankt Peterburge nusipirkome turistinį turą autobusu mieste. Tai patartume kiekvienam, jeigu tik yra tokia galimybė, naujai atvysktant į nepažįstamą miestą. „City tour“ padeda susidaryti priminį įspūdį apie miesto lankytiniausias vietas ir padeda sutaupyti laiko nelankant širdžiai nemielų objektų.

Taigi darkart apvažiavę jau per kelias dienas matytus objektus ir pamatę dar keletą grožybių atsisveikinome su Piteriu.

Anksti ryte susikrovę lagaminus patraukėme link Maskvos, kur turėjome priduoti dokumentus Mongolijos vizai gauti. Reikia pastebėti, jog kelias iki Maskvos nuo Piterio tikrai geresnis. Eismas intensyvesnis, bet bent jau automobilis ne taip kenčia... Maskva iškart pasitiko automobilių spūstimis bei smogu. Jau nuo pirmųjų įspūdžių pritarėme peterburgiečiams, jog Maskva nėra mielas ir svetingas miestas. Iki centro neprivažiavome, bet širdyje jau įsirašėme neigiamus jausmus šiam miestui.. Tikimės, jog tai tik pirminis stereotipas..

Priduodant dokumentus kaip visada atsiranda papildomų išlaidų.. Suma sumarum dviems asmenims vizos kainavo 600lt, kas buvo daugiau nei mes planavome. Bet svarbiausia, jog vizas padarys ir padarys laiku!

Ilgai nenorėjome likti Maskvoje, nes žinojome, jog penktadieniais maskviečiai iškart po darbų patraukia į savo „dačias“. Nesuspėjome. Papuolėme į tokį kamštį, jog ~ 30km važiavome virš dviejų valandų! Vargšas Ilja – nuo pat keturių ryto pradėjęs vairuoti su mumis kartu savo gimtajį Ivanovą pasiekė tik 22h. Ilja – tu kietas kaip dešra!:)

Prie pat durų jau mūsų laukė Iljos močiutė su karštais blynais! O rusai tikrai blynus kepti moka! Laaabai skanu.

Čia prasidėjo mūsų lieknėjimo metas. Pusryčiams karštos bandelės su kopūstais, kiaušiniais ir pan., pietums barščiai su koldūnais o vakarienei dar riebios kopūstienės su bulvėmis. Net neminėsime balandėlių, košių, kotletų ir kitų rusiškų skanumynų:).

"Lieknėjimui" be abejo įtakos turėjo ir Iljos gimtadienis, kurį atšventėme su dideliu būriu giminaičių. Labai greitai susidraugavome, gavome daug dovanų (Спасибо вам всем Друзья из Иваново!). Beveik kiekvieną vakarą buvome lankomi arba patys ėjome į svečius. Tvirtinome draugystę!:)

Nuostabiausia ką galėjome gauti tai rusiška pirtis. Ją turi kita Iljos močiutė (lietuvė iš Šiaulių nuviliota į Rusiją:)). Smagu su ja buvo paplepėti lietuviškai. Dalis įspūdžių galbūt matosi nuotraukose, bet tikrąjį malonumą galima patirti tik čia būnant. Tai ne tik karštis.. tai visa kaimiška aplinka, beržinės vantos, šaltas vanduo iš kibiro...ech... jau pasiilgome..


Pats Ivanovas ilgai buvo (kartais dar ir dabar vadinamas) nuotakų miestu. Tai atsitiko dar ~ 1960, kai mieste buvo pastatyta arti dešimties tekstilės fabrikų, į kuriuos dirbti buvo siunčiamos-kviečiamos merginos iš visos buvusios Tarybų Sąjungos. Kaip sutikti rusai pasakojo mieste buvo daugiau nei 70% moterų! Geri laikai turėjo būti tuo metu į miestą užsukusiems vyrukams:)
Miestas paliko tvarkingo bei jaukaus miesto įspūdį. Jame per 420t gyventojų, o šurmulio kaip nebūta. Gražu netgi naktį - jau seniai bematėme šokančius spalvotus fontanus. Tiesa sovietinės atributikos mieste tikrai netrūksta..
Kolkas keliaujame taip kaip ir norėjome - neskubėdami, stengdamiesi iš aplinkos pasisemti kažko kas pakylėja, nustebina, sušildo... Nesistengiame pamatyti kuo daugiau, bet tai ką pamatome pilnai pasiimame su savimi...