2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Mes jau namuose!

Jeigu skaitai šį laišką vadinasi jau gali mums paskambinti į lietuvišką telefoną. Jeigu neskaitai šio laiško tai žiūri kažkur pro šoną arba šiaip žvairuoji. Vienu žodžiu norime pasakyti, kad nuo šiandien esame Lietuvoje ir vėl galime būti drauge.
Tiek tų žinių. Kelionė baigėsi, gyvenimas tęsiasi. Seni nauji namai. Pasiilgome Jūsų visų. Susitikime. Susitikę ir vėl susitikime. Juk tai daryti dabar šitaip lengva...


2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Trumpam atgal į Peterborough...

2010.08.23. 374-oji kelionės diena.
Rašom. Iljos gimtadienis. Į parką. Su tėveliu pasivažinėti.
Diena prie mūsų tinklapio. Kibome į darbus iš peties. Dar daugokai liko, o jau beveik namo reikia važiuoti. Bet pagal grafiką turėtume spėti kaip tik kaip tik :).
Kaip gi galime nepaminėti mūsų mielojo Iljos. Juk jam šiandien sukanka trisdešimt! Dar kartą iš visos širdies sveikiname tave su didingu ir garbingu jubiliejumi!
Berašant visą dieną norisi ir pailsėti. Geriausia tam vieta - parkas. O dvigubai smagiau ten eiti su Šeila. Nežinia, ar mes ją vedėmės, ar ji mus :). Varė iš visų jėgų :)

Akys atsigauna. Ir kvėpuoti pradedame kitaip. Siela nurimsta. O dar palakstėme su šuniuku. Liuksas. Abu jaučiame, kad trūksta to aktyvumo, prie kurio esame pripratę per pastaruosius metus. Grįžus reiks ko nors imtis :)
Jau vėlai naktį, mums dar berašant blogą grįžo Vytas ir pakvietė su juo prasivažinėti. Jis dirba vairuotoju ir nuo fabrikų parveža darbuotojus namo. Šįkart važiuoja parvešti nuo Amazon skirstymo centro. Mes noriai sutikome. Pasiėmėme Šeilutę, kuri buvo laimingiausia iš visų galėdama važiuoti, ir išvažiavome.
Amazon visai netoli, susirinkome darbuotojus, kuriuos Šeila aršiai aplojo, ir pajudėjome atgal į Peterborough. Darbininkai laimingi turėdami tokį vairuotoją kaip Vytas. Jam priklauso juos parvešti tik iki pagrindinės gatvės, bet jis pasiklausęs kiekvieno, kur jam reikia, juos pristatydavo iki pat jų gatvės. Geras žmogus tas mūsų tėvelis :).

2010.08.24. 375-oji kelionės diena.
Baigiam blogą. Parkas. Astsiveikinimo monopolis.
Mūsų paskutinė diena Peterborough ir paskutinė diena mūsų kelionėje. Rytoj jau būsime Lietuvoje. Negalime patikėti...
Tuo pačiu ir blogo pabaigtuvės. Aišku dar grįžę į Lietuvą norime padaryti apibendrinimą, bet kelionės nuotykiai nuo šiandienos jau bus visi patalpinti mūsų puslapiuke. Dar kartą viską išgyvenome nuotraukomis, tekstais. Džiaugiamės tuo ką patyrėme...
Paskutiniai patalpinimai mūsų puslapiuke, paskutiniai štrichai. Aišku nepamirštame ir savo šuniuko. Siuntame su ja sodelyje pirmai progai pasitaikius :).

Jau visai vakarop vėl nuėjome į parką. Aišku su Šeilute. Paskutinę kelionės dieną reikia išsaugoti skaidrias galvas. Pakvėpavome grynu oru ir patraukėme atgalios. Saulėlydis lyg ir tikrai sakė, kad tai kelionės pabaiga.

Šiandien norėjome atsisveikinti su namiškiais ir ta proga suruošėme paskutinį monopolio pažaidimą. Pripjaustėme lietuviškų užkandžių, kurių mums buvo pridėjusi Vidutės mamytė, nupirkome lituviško alaus, užsakėme didelę picą.
Visi susirinkę pasakėme palinkėjimus ir kibome į picą. Skani žaltys :).
Po picos kibome ir į žaidimą. Žaidėme, kad net dulkės rūko ir ne tiek svarbu, kas nugalėjo, svarbiausia kartu smagiai praleistas laikas. Esame labai dėkingi namiškiams už jų svetingumą, rūpestį. Ačiū Jums visiems!
Ir štai rašome paskutinius žodžius ir keliame tekstą į puslapiuką. Užkelių minučių grįžta tėvelis. Atsisveikiname ir Edvardas su savo mašiniuku mus pavežės iki oro uosto. Paskutinė mūsų kelionė. Iki gimtosios Lietuvos žemelės liko vos 7 valandos..

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Svečiuose pas Vidutės gimines. Bournemouth.

2010.08.20. 371-oji kelionės diena.
Dūkstam su šuniuku. Rašom. Į Bournemouth.
Nuo pat ryto šuniuku. Kadangi Vytas dirbo naktį tai Šeila miegojo pas mus. Nuo pat ryto buvo aplaižytas veidas :). Reiškiasi metas keltis.
Diena su blogu neprailgo. Šuniukas nors ir atima daug laiko nuo mūsų darbelio, bet džiaugsmas, kurį jis suteikia neįkainojamas. Kaip vijurkas. Visur. Bet visas dėmesys mums baigiasi kai grįšta Vytas. Mes esame pamiršti ir viskas skirta jam. Jo numylėtinė :).
Nepamirštam ir savojo blogo. Nors šuniukas šalia, bet pasistūmėjome neblogai. Jau esame prie Floridos, o tai reiškia, kad prisiminimai jau šviežūs ir greitai aprašomi.
Šiandien porai dienų išvažiuojame pas Vidutės puseserę į Anglijos apačią, Bournemouth miestą. Iki jo apie 300 km tad mes išsiruošėme iškart sulaukę Vidutės tetos Danutės ir nurūkome pas giminaičius į Anglijos apačią. Edvardas, Vidutės pusbrolis, jo mama Danutė ir mes su Vidute.
Važiuojam ir vis negalime atsistebėti. Čia viskas taip kompaktiška. Automobiliai, degalinės, keliai, namai... Net kartais sunku patikėti. Ir tuo pačiu viskas taip žalia. Anglai nuo seno garsėjo savo sodininkystės tradicijomis, bet čia ne tik tai. Saikingumas ir nepompastiškumas.
Vidutės puseserė Sigutė, jos vyras Saulius mus labai šiltai pasitiko. Vaikučiai jau miegojo, tad su jais susipažinsime rytoj.
Buvo kelios minutės iki dešimtos ir netrukus turėjo prasidėti paplūdimyje fejerverkai. Visi su Sigute priešakyje nuskubėjome tenais. Deja, tikriausiai dėl didelio rūko ir lietaus fejerverkų šiandien nebuvo...
Visi kartu suvalgėme skanią vakarienę. Ačiū Sigutei už jos vargą :)
Šiai dienai bus gana. Rytoj pabendrausime.

2010.08.21. 372-oji kelionės diena.
Po miestą. Prie uolų. Kepsniai. Vyrams jūra iki kelių.
Ryte mus pažadino ankstyvi vaikučiai. Danielė ir Dominykas. Dar kurį laiką pamiegojome, bet supratome, kad jau laikas keltis.
Lietuviški pusryčiai. Ei! Ar mes tikrai Alnglijoje? Jau beveik dvi savaitės valgome lietuvišką maistą, geriame lietuvišką maistą. Eina sau, kaip smagu.
Pabendravę prie pusryčių stalo patraukėme į miestą pasidairyti.
Sigutė su Sauliumi gyveno Bournemouth priemiestyje Boscombe. Visi patraukėme į jį pasižvalgyti. Sigutė buvo mūsų vedlys.
Buvo šeštadienis ir mieste buvo mažas turgelis. Nusipirkome vaisių, praėjome alėja, apsukome keletą ratų.

Pakankamai pasivaiščioję patraukėme link pajūrio. Šį savaitgalį vyksta Oro festivalis, kurio metu turėtų pasirodyti įvairiausi lėktuvai. Aišku, jeigu nesutrukdys oras, kuris šiuo metu tikrai nekoks. Purškia lengvas lietus, debesys žemai...
Pajūryje, kaip ir galvojome nieko nebuvo, tad mes patraukėme link namų. Netrukus turėjo grįšti Saulius iš darbo.
Saulius grįžęs ir vėl kibo į darbus. Jis norėjo mums paruošti kiaulienos kepsnį vyno padaže. Mes truputuką užkandome ir susiruošėme link Old Harry rocks. Sigutė mums minėjo, kad verta jas pamatyti. Ir iš jos fotografijų supratome, kad bus labai gražu. Užkandžiaujant dar spėjome susipažinti su dar viena Vidutės pusesere Rūta. Labai linksma mergina. Pabendravome ir sutarėme susitikti rytoj.
Patraukėme link uolų. Iki jų reikėjo keltis su keltu. Neilgai trukus jau buvome kitame krante. Prisiparkavę aikštelėje patraukėme takeliu link uolų. Pakeliui dar užėjome išvaizdų bariuką, bet jame nepasilikome :).

Ir tikrai nepasigailėjome, kad čia važiavome. Uolos buvo įspūdingos. Kad ir kiek matytume uolų pasaulyje, bet beveik visur jos skirtingos.

Ir tai dar nebuvo pabaiga. Ėjome toliau. Uolos įgavo vis įdomesnes formas. Vau. O kai sužinojome, kad Sigutė ir Saulius vaikščiojo jų apačioje, kur turėjo bristi per atoslūgius-potvynius, tai visiškai jais susižavėjome. Šaunuoliai.
Dar už vieno vingio uolos jau buvo ir atviroje jūroje. Truputuką primena australietišką Great Ocea Road.
Horizonte pamatėme ateinančius debesis ir visi patraukėme atgalios. Dar nespėjus pasiekti automobilio šiek tiek buvome šlapi. Bet čia tik grybų lietus, esame netgi pasiilgę tokio :).
Namuose mūsų jau laukė nereali vakarienė. Sauliui didelis Valio! Kiauliena vyno padaže jam labai pavyko :). Gal dėl labai skanau maisto, o gal šiaip greit pajutę simpatiją Saulius su Gintu tęsė bendravimą ne tik prie kepsniuko. Trejos devynerios dar labiau tvirtino jų draugystę :).
Vakarop, kai jau dauguma buvo iškritę prieš televizorių vyrukai patraukė pajūrin. Ale pabraidyti :). Vyrams jūra iki kelių :). Ir jiems pasisekė ne tik pabraidyti, bet ir pamatyti fejerverkus. Šįvakar oras buvo geresnis ir jie vieninteliai iš mūsų galėjo pasigirti pamatę šventės fejerverkus.
Grįžę vyrukai rankų nenuleido. Nuėjo į virtuvę ir draugystę tvirtino skaniu lietuvišku (ir ne tik) alumi. Esame pasiilgę paprasto lietuviško pabendravimo :).
Bet galop, taip ir nežinia, ar dėl alaus stygiaus, ar dėl miego poreikio, vyrukai nuėjo gulti.

2010.08.22. 373-oji kelionės diena.
Oro šventė. Bandymas 1. Bandymas 2. Atgal į Peterborough. Sutiktuvės.
Kitą rytą vyrai neįtikėtina, bet visai gerai jautėsi. Draugystė reiškiasi tinkamai sutvirtinta :).
Kaip ir žadėjo atvyko puseserė Rūta. Kiek pabendravę visi kartu, mes - Vidutė, Gintas, Rūta ir Sigutė patraukėme pajūrin pažiūrėti, ar vyksta koks veiksmas. Išėjome su lietumi, bet netrukus netgi trumpam išlindo saulė. Gal dabar jau pamatysime akrobatinius triukus. Bet deja.. Bet užtat pabendravome su puseserėmis. Juk ne taip ir dažnai susitinkame.

Teko grįšti atgal namo. Luktelsime dar kažkiek ir gal vėl bandysime savo laimę. Sigutė vėl rūpinosi mus visais ir greitai jau visi valgėme koldūnus. Ojojojoi kaip greitai svoris grįšta...
Po koldūnų praėjus kokiai valandikei patraukėme atgal prie pajūrio. Šįkart beveik visi, išskyrus Saulių, kuris liko namuose su vaikiukais.
Ir šįkart jau mums pasisekė. Štai ir akrobatiniai triukai danguje. Neblogai vyrukai pasivartė, užskaitome, tikriausiai ir mūsų Jurgis Kairys tai įvertintų.

Jau norėjome eiti namo po šio pasirodymo kai pasirodė ir naikintuvai. Skrenda labai garsiai :). Bet pamatyti buvo įdomu, kad ir kokie pacifistai esame tapę :).
Visiems labai patiko.

Buvo metas namo. Grįžę iki Sigutės namukų susikrovėme daiktus ir su sėdę į mašiniuką pajudėjome link Peterborough. Ačiū Jums, Sigute ir Sauliau, už Jūsų svetingumą!
Namo parlėkėme su vėjeliu. Lyg žinodami, kas mūsų laukia. O ten, Vidos bendravardė teta Vida su sūnumi Audriumi mums suruošė sutiktuves. Balandėliai! Šito maisto nebuvome ragavę jau daugiau nei metus. Nors ir nesijautėme alkani, bet kirtome iš peties. O Vidutės mama Vytui jau buvo atsiuntusi siuntinį su lietuvišku brendžiu tad vakaras gavosi labai pavykęs ir nuotaikingas.

Džiaugėmės ir tuo, kad Šeila vis dar buvo namukuose. Vytas ją nuveš šeimininkei kiek vėliau :)
Monopolio tą vakarą nebežaidėme. Kas nuėjo pailsėti, o kas dar savo nuotykius aprašinėti...

2010 m. rugpjūčio 10 d., antradienis

Svečiuose pas Vidutės tėvelį. Peterborough.

2010.08.10. 361-oji kelionės diena.
Kam į darbus kam į kelionę. Starbucks. Autobusas. Peterborough. Tėvelis. Monopolis.
Keliamės mums neįprastai anksti. Septintą. Gyvenome dar Niujorko laiku tad mums dar viskas buvo penkiomis valandomis anksčiau... Bet kadangi draugiukams reikia į darbus tai mes iš paskos. Jie į darbus, o mes į autobusą.
Pasirodo autobusas beveik po trijų valandų tad turime daug laiko. Einame į Starbucks atsigerti kavos. Jaučiasi, kad esame netoli nuo Lietuvos, nes už baro dirbusi mergina pasirodė esanti lietuvė. Artėjame prie tėvynės...
Belaukdami autobuso sulošėme keletą partijų UNO.
Pagaliau ir mūsų autobusas. Vos pora valandikių kelio ir mes jau pas tėvelį!
Autobuse numigome posmelį, kad kelelis neprailgtų ir žiūrėk jau Peterborough katedros bokštai tolumoje. Jaučiamės kaip Gedimino bokštą pamatę.
Ir už kelių minučių mes jau tėvelio glėbyje. Visi trys švytim iki ausų :). Tėvelis iškart mūsų kuprines op ant dviračio ir į namus, o musu pėstute Vidutės gerais pažįstamais takais. Ji čia praleido pora vasarų besidrbuodama.
Einame ir negalime atsistebėti. Lietuviškos parduotuvės, lietuviškos kirpyklos, įdarbinio agentūros. Ohoho. Pasistūmėjo lietuvaičiai per tuos metus.
Namuose mūsų jau laukė Vidutės du pusbroliai ir dvi tetos. Oho kokia šeimyna būsime :).
Plepėjome, įsikūrinėjome ateinančioms dviems savaitėms. Tėvelis iškart klausia, kur važiuosime, ką norime pamatyti. Sunku buvo paaiškinti, kad ką jau planavome pamatyti pamatėme ir, kad dabar svarbiausia pabūti su juo. Bet tėvelis nenuleido rankų. Susipažintumėt su Vidos tėveliu tai įsitikintumėt jo aktyvumu ir atkaklumu :). Va iš kur ta Vidutė tokia :).
Vakare visi namiškiai susėdome prie stalo žaisti monopolį. Neblogas užsiėmimas. Ir visai nereikia televizoriaus :).
Miegojome visi trys viename kambaryje, kaip ir norėjome. Kaip tikra šeimyna. Pasiilgome...

2010.08.11. 362-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Blogas. Kerpamės. Į parką. Monopolis.
Miegame iki pietų. Ačiū tėveliui, kad mūsų nežadino anksti.
Pusryčiams įsitaisome prie įstiklintos terasos, kurioje įsitaisę saulėje geriame kavikę. Vėsoka mums čia Anglijoje, visomis progomis ieškome saulutės.
Kad visai neužrambėtume išsiruošėme pasivaikščioti po šalia esantį parką. Bent kokio aktyvumo reikia :).

Ir tai mūsų visas dienos aktyvumas. Nuo šiandien pradedam rašyti savo blogo Amerikos dalį, nemažai reikia pasivyti tad tikriausiai ateinančios savaitės daugiausia tam ir bus skirtos.
Kad paįvairinti gyvenimą Vidutė apkirpo Gintą. Vytas, Vidutės tėtis, turėjo skutimo mašinėlę tad kirpti jį šįkart buvo lengviau. Ate ate Ginto plaukučiams...

Ežiuku apkirptam ir lengviau ir pigiau gyventi :).
Vakare tradiciškai visi po darbų susėdame pažaisti monopolį. Paplepam abie dienos džiaugsmus ir vargus, atsigeriam lietuviško alučio.
Ir toliau tęsiame savo kelionę. Tik nebe reaalybėje, o tekstuose, nuotraukose...

2010.08.12. 363-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Monopolis. Jurga ir Arūnas. Monopolis.
Rytais keliamės apie vienuoliktą. Vis dar naudojam tą patį pasiteisinimą dėl laiko skirtumo. Kažin kiek laiko jį galėsime naudoti? :)
Ir taip kol išjudam tai ateina pietūs. Pirmiausia perskaitom laikraščius, pašmirinėjam prie interneto ir tada kimbam rašyti savo nuotykius.
Šiandien laukiam Jurgos su Arūnu iš Londono. Turi atvažiuoti vėlai vakare.
Tradiciškai sužaidėme monopolio partiją ir žiūrime, kad jau vėluojame pasitikti draugų.
Draugau jau mūsų laukė. Gėdelė mums :).
Mums beeinant keliu namo kur buvęs kur nebuvęs Vidos tėvelis Vytas sustoja su savo vairuojamu autobusu ir mus įsisodinęs parvežė namo. Išvis lepina mus. Net žingsnio negalime žengti :).
Namuose draugams paruošėme lietuvišką stalą su lietuvišku alumi. Ir vėl bendravimai.
O fone galime pažaisti ir monopolį :).
Turėdami mažokai vietos, bet patys būdami kompaktiški puikiai tilpome dviejose mažutėse lovelėse. Bele miegoti :).

2010.08.13. 364-oji kelionės diena.
Į žvejybą. Į parduotuves. Žuvys ir pirkiniai. Išlydime draugus.
Kadangi draugai miega su mumis tai ne fasonas miegoti ilgai. Keliamės, daromės pusryčius.
Šiandien berniukai varo žuvauti, o merginos vėl į parduotuves ir pasivaikščioti po Peterborough.
Vyrukai su dviračiais išvažiavo pažuvauti, o merginos pirmiausia pas draugę, su kuria Jurga gyveno čia Anglijoje. Papletkavojusios čia, jos patraukė į miestą. Miesto parduotuvės joms jau iki skausmo pažįstamos, bet mados naujos tai gal kažką pavyks rasti? Beveik nieko. Nusipirkusios po smulkų rūbelį merginos pasivaikščiojo miestu, užsuko į McDonaldą užkąsti. Svarbiausia, kad kartu :).
Žvejai labai lengvai rado Vyto nupasakotą ežeriuką. Tik, kad bėda, Ginto dviračio padanga subliuško. Kažin gal čia nuo jo ataugančio svorio... :). Vienaip ar kitaip jie pasiekė žveybos vietą ir netgi užsimetė meškeres. Ir netgi po kurio laiko Arūnas ištraukia pirmąją žuvį. Negi vėl viskas veda prie to, kad Arūnas prigaudys žuvų, o Gintas nei vienos?... Bet čia tikriausiai jau apvaizda pagailėjo mūsų keliauninko ir jis netrukus taip pat ištraukė nelbogą kuoją. Lygu lygu. Pradėjo lyti. Abu stovėjo po lietum susitraukę kaip viščiukai kol vėl išlindo saulė. Gal dar ką nors pagausime? Deja. Vyrai pamatę, kad ateina naujas lietaus debesis susipakavo meškeres ir patraukė namo. Pėstute stumdami dviračius. Arūnas nepaliko draugo nelaimėje..
Vos spėjo grįšti po stogu kai pradėjo lyti lietus. Dar gerai, kad Vytas iš dviračių palikimo vietos atvažiavo pasiimti ir parvežė vyrukus namo.
Netrukus grįžo ir merginos. Žuvis jau išdarinėta, laikas kepti. Vidutė pasisiūlė :) šitam darbui.
Suvalgę tas dvi varganas žuveles išėjome link traukinių stoties. Turėjome dar daugokai laiko tad nuėjome paslampinėti po parką.

Pasivaikščioję išalkom tad nuėjome į merginų vadinamą "čikinyką" pavalgyti. Suraitėme dvi neblogas picas.
Arūnas dar nebuvo matęs Peterboroughsenamiesčio tad pravedėme keletu gatvelių. Gaila, kad jau priėjimas prie katedros buvo uždarytas. Teks grįšti :).

Nori nenori ateina laikas skirtis. Bent jau kuriam laikui. Laikas greitai bėga ir netrukus vėl būsime kartu.

Nuliūdę pėdinome namo...

2010.08.14. 365-oji kelionės diena.
Šiandien nieko daugiau nebuvome numatę tik įsibėgėti rašant blogą. Rašymas apie kanjonų kraštą suvalgo daug laiko. O nuotraukų tūkstančiai, sunku išsirinkti geriausias....

2010.08.15. 366-oji kelionės diena.
Metai. Blusų turgus. Blogas. Alutis su tėveliu.
Šiandien ypatinga diena. Lygiai prieš metus mus draugai išlydėjo nuo devinto forto, tėtukas Valiukas nuvežė mus iki Joniškio... Viskas atrodo buvo taip neseniai... Bet kai pagalvojame, kiek per tą laiko pamatėme, kiek nuotraukų nupyškinome, netgi kiek mašinų prisipirkome.. Visko daug ir tik vieni metai. Tikimės išsaugoti susikaupusius įspūdžius dar ilgai ilgai.
Sutvirtinti įspūdžius itin padeda mūsų internetinis puslapiukas. Kol parašome tekstus, kol surūšiuojame nuotraukas. Prisiminimai pasilieka amžiams :).
Šiandien pasidarėme dar vieną atrakciją. Nuėjome į blusų turgų. Gintas apskritai pirmą kartą tokiame buvo. O jau kiek kompaktų ir knygų, visi už kelis pipsikus. Iš dalies galima daryti išvadą, kad ko daugiausia blusų turguje to nereiktų apskritai pirkti, gal net geriau išsinuomoti ar pan. Knygas keičia Kindle'ai, kompaktus Itunes parduotuvės. Visko aišku negalima pakeisti, bet dalies tai tikrai. Ir gamtą išsaugotume :).
Turguje nusipirkome tik atikvarines svarstykles lauktuvių Ginto mamytei bei pigaus šokolado. Bet pasiknisus giliau ar esant poreikiui kokių elektroninių dalykų tai čia galima rasti visai gerų dalykų vos už kelis svarus.
Šiandien tėtukui nereikėjo į darbą tad vakare susėdome prie alaus. Norime kuo daugiau laiko praleisti su tėtuku. Paplepėti, pasidžiaugti...

2010.08.16. 367-oji kelionės diena.
Toliau blogas. Į žvejybą. Monopolis.
Nieko nenustebinsime pasakę, kad toliau rašėme blogą, bet jau pasistūmėjome iki vakarų pakrantės tad pradeda matytis vaisiai.
Vakare Vytas vistik norėdamas mus ištraukti iš namų suorganizavo žvejybą. Vidutei tai visai neįdomu, bet Gintas su malonumu sutiko. Nuvažiavome trise - Vytas, Edvardas ir Gintas.
Pirmiausia nusipirkome vieną licenciją, kad bent jau baudos nereiktų mokėti, susiradome tvenkinį žemėlapiuose ir pirmyn. Edvardas vairavo. Kaip mums atrodė privairavome pakankamai arti ežero, kad iki jo nueiti, bet teko dar papėdinti tikriausiai apie porą mylių.
Tvenkinys buvo karjere, kuris pasirodo gilus kaip šulinys. Dugninės meškerės švinas atrodo skęsta amžinybę... Ar čia gylis buvo kaltas, ar čia vyrų profesionalumas, bet jie nesulaukė nei vieno "kliovo"... Ką darysi. Reikia dabar bent jau namo grįšti. Nuo tvenkinio nusprendėme kirsti kampą ir paklampoti per keletą upeliukų. Botai būtų labai tikę. Vytas su Gintu greitai prisėmė savo sportbačius, o Edvardas nusprendė pereiti upelį kitoje vietoje ir namo grįšti sausas. Uošvio ir žento tandemas liko tvirtas iki galo, nors ir su šlapiom kojom :).
Vidutė su šypsena pasitiko savo vyrus. Tikriausiai nelabai ir tikėjosi, kad kažką parneš. O dabar abu marš į vonią praustis :).
Atsigaivinę visi sėdome sužaisti monopolio partiją. Nusprendėme, kad reikia žaisti ilguosius variantus tad dabar partija jau trunka mažiausiai pora valandų...

2010.08.17. 368-oji kelionės diena.
Blogas. Blogas. Blogas.
Visa diena buvo pašvęsta mūsų tinklapiui. Nors ir lėtai bet stumiamės į priekį. Pradeda ir patikti. Įsitaisome sau ant lovos, prisinešame sausainių, šokoladų ir rašom sau.
Per dieną pora kartų sočiai pavalgome. Jau jaučiame kaip pradeda grįšti formos :).

2010.08.18. 369-oji kelionės diena.
Katedra. Čikinykas. Blogas. Monopolis. Kur šuniukas?
Ateina jau ir mums noras kur nors išeiti tik, kad per rašymus neatrandame laiko. Bet šiandienai jau buvome užsisakę turą po Peterborough katedrą.

Katedra tikrai labai graži. Kaip mums pasakė gidas ji Fuji kompanijos išrinkta penktu numeriu pagal fotogeniškumą. Neblogai. O mums apskritai jau buvo ilgesys tokių senų objektų. Autralijoje, Zelandijoje, JAV seniausi pastatai siekė vos pora šimtų metų (išskyrus Mesa Verde indėnų palikimą) tad mums ekskursija po tokį objektą buvo labai prie širdies.
Gidas prieš pradedant turą paklausė, kas yra ne vietiniai. Mandagiai pažiūrėjęs į kanadiečių ir amerikonų pakeltas rankas jis tepasakė, kad su jais problemų nebus. Mūsų jis nepamatė. Ale pasakė juoką, kad praeitą savaitę jo ture buvo lietuviai ir nusistebėjo, ar ką nors jie išvis suprato. Matome neblogos nuomonės jis apie lietuvius :). Mes neišsiduosime, kad nesuprantame. Kalbėsime sklandžia anglų kalba arba visai nekalbėsime :).

Pirmiausia praėjome pačia katedra iki altoriaus. Šiek tiek istorijos apie tai, kaip čia buvo palaidota nukirsdinta karalienė, kada darytos paskutinės rekonstrukcijos, koks vyraujantis stilius. Toliau jau lipome į balkonus (gal jie ir kažkaip kitaip vadinasi). Ten dar daug iškasenų arba šiaip užsilikusių daiktų iš praėjusių katedros rekonstrukcijų.

Iš balkonų galėjome matyti visą katedros vidų. Gidas pasakojo apie smulkesnes architektūros detales, kaip jos išliko, kas jos ebuvo pakeista, kuriuo periodu ir pan.
Po balkonų visi pakilome ant katedros stogo, nuo kurio atsibėrė viso Peterborough vaizdas. Beveik galėjome matyti savo namus.

Ant stogo nebuvo šilta tad visi patraukėme atgalios. Paskutiniai mums rodomi dalykai - varpinė ir statybinis keltuvas, naudotas pirmosios katedros statybai. Sunku patikėti, kad kai kurioms jo detalėms apie tūkstantį metų. Nieko sau. Ir dar veiktų tikriausiai.

Tiek to turo, padėkojome gidui ir patraukėme savo keliais. Buvo geras oras tad stabtelėjome aikštėje šiek tiek pakvėpuoti grynu oru. Buvo trečiadieni ir čia virė gyvenimas. Vieni kostiumuoti, kiti ratuoti, kiti su vežimėliais... Vyksta gyvenimas, kurį smagu stebėti.

Po tokio vaikščiojimo išalkome. Pakeliui vėl užėjome į čikinyką sukirsti vištos kulšelių ir kebabą. Tik niekas nesakykit Vidos tėveliui, jis mums neleidžia eiti į tokias "brudnas" vietas.

Pagastroliavome ir gana. Laikas vėl kibti į darbus. Toliau rašome savo nuotykius.
Vytas šiandien mum buvo žadėjęs parvešti šuniuką iš lietuvaitės, kuri kartais jį duoda kelioms dienosm pagloboti. Mes sutikome išskėstomis rankomis. Bet tik ne šiandien. Šiandien šeimininkė negali. Bet rytoj Vytas pažadėjo parvešti.

2010.08.19. 370-oji kelionės diena.
Blogas. Musulmoniška virtuvė. Šuniukas.
Šiandien nemažai pasistūmėjome su tinklapio pildymu. Jau aprašėme pusę JAV ir jau žinojome, kad antroji pusė eisis šiek tiek lengviau. Viskas pagal planą.
Vytas vėl buvo mūsų gyvenimo vadybininkas ir suorganizavo pas savo draugą pakistanietį mums ekskursiją. Misteris Rafik'as turi virtuvę, kurioje ruošia maistą visai musulmoniškai bendruomenei Peterborough. Jų šventėms, mečetės lankymams, jubiliejams ir pan. Norėtume pažiūrėti.
Nusipirkome lauktuvių mango dėžutę ir sutartu laiku patraukėme ekskursijon. Su misteriu Fariku Vidutė jau buvo pažįstama iš anksčiau tad ji pristatė savo išrinktąjį. Virtuvėje jie triūsė trise - tėvas, sūnus ir dar vienas pagalbininkas iš Pakistano, visai nekalbantis angliškai.
Mestikėjomės didelių puodų, bet ne tokių. Kubilai. Ir ne vienas. Būna, kad net septyni iš karto verda. Keliems žmonėms tai skirta? Dažniausiai apie 150-čiai, o kartais net ir 450-čiai, tada sukuriamos visos viryklės, užkaičiami visi puodai.

Dažniausiai ruošia avienos šonkauliukus, vištienos kulšeles. Receptai labai paprasti, bet mes netgi paprastų nesugebame atsiminti. Mums tik akys buvo išsprogusios, kokiais kiekiais viskas dedama į puodus.

Visi su mumis buvo labai draugiški. Šnekėjomės apie šeimas, apie mūsų kelionę, apie jų verslo pradžią. Šeimininkas mums pasirodė labai išlaikytas ir tvirtų pažiūrų žmogus.

Mandagiai atsiklausėme, ar galime fotografuoti ir filmuoti. Netgi nufilmavome trumpą fimuką apie šią didžiulę virtuvę (rasite mūsų video skyrelyje).
Kol mes kalbėjome jie mums paruošė kebabo lazdeles. Patys jie nevalgo mėsos kaip supratome iki kol saulė nenusileidžia. Šiuo metu ramadano periodas. Bet mums buvo labai labai skanu.
Dar kurį laiką pabuvome ir patraukėme namo. Mandagiai buvome pakviesti dar užeiti, jeigu norėsime pažiūrėti kaip jie ruošia kokį kitą patiekalą. Pažiūrėsime. Jeigu turėsime laiko būtinai užeisime.
Kaip ir žadėjo Vytas šiandien parvežė mums draugą. Jorkšyro terjerytė vardu Šeila.

Vidutė praktiškai dingo. Visas laikas praleistas su šuniuku. Bet kad ir kiek dūkome su Šeila jos tikrasis šeimininkas buvo Vytas. Kur jis ten ir ji. Labai pripratusi prie jo. Netgi nesibaimina važiuoti dviračiu kuprinėje jam ant nugaros. Draugeliai.
Taigi parašydavom blogą, padūkdavom su Šeila, vėl parašydavom.
Diena praleista ne tik prie blogo ir monopolio stalo :).

2010 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis

Svečiuose pas Jurgą ir Arūną. Londonas.

2010.08.07. 358-oji kelionės diena.
Briuselis. Londonas. Heathrow oro uostas. Europietiškumas. Pas Arūną. Pret a manger. Pas Arūną su Jurga. Brendžiukas.
Nusileidome Briusleyje beveik pačiu laiku. Netgi pagal mus šiek tiek anksčiau grafiko, bet gal mes apsirinkame...
Gal dėl to, kad pasiilgę, o gal iš tikrųjų jau leidžiantis mums europietiška žemė pasirodė kitokia. Laukai susiskirstę į mažesnius plotukus, miestukų formos kitokios, mažesni keliai... Čiataip iš viršaus, pažiūrėsime kaip viskas atrodys nusileidus.
Lagaminų nereikėjo atsiimti tad patraukėme tiesiai prie vartų. Netgi laukimo salės daug smulkesnės nei JAV. Bet reika paminėti, kad JAVmes buvome vienuose iš didžiausių pasaulio oro uostų tad gal šis mūsų pastebėjimas neturėtų būti užskaitomas.
Į lėktuvą tai tikrai smulkesnį sėdome :). Bet čia tikriausiai dėl mažo atstumo.
Sėdėjome atskirose vietose. Kažkaip įdomiai mus priregistravo dar Niujorke. Bet skrydžio tik valandėlė tad kaip nors ištversime.
Gintas iškart nulūžo, o Vidutė dairėsi per langą. Ji jau buvo šiek tiek numigusi praeitame lėktuve tad reikėjo išlyginti santykį :).
Nusileidome Heathrow oro uoste. Esame girdėję apie čia dažnai dingstančius lagaminus, bet su mūsiškiais viskas buvo tvarkoje tad galėjome ramiai traukti į Londoną.
Iš japonų porelės šiek tiek pigiau nusipirkome metro korteles ir mes jau Londono metro. Daug tylesnis nei Niujorko, bet ne tai svarbiausia. Mums svarbu buvo kas yra už lango.
Viskas daug švariau. Kas yra buvęs Londone nepasakys, kad tai pats švariausias jų matyts miestas tad galite įsivaizduoti, kaip yra Amerikoje... Viskas daug kompaktiškiau. Nuo metro stotelių iki automobilių, žmonių, namų. Vistik tai anglija, kurioje ir taip vietos trūksta :). Bet taip tikriausiai stebėsimės ir Lietuvoje. Europietiškas kompaktiškumas :).
Važiavome pas savo draugus Jurgą su Arūnu. Pasisvečiuosime pas juos keletą dienų. Gaila, kad jie šiandien turi dirbti.
Nuvažiavome iki Arūno darbo pasiimti raktų nuo jų namų. Kurį laiką nieko nesakydami stebėjome Arūną dirbantį. Juk tai tikrai jis! Jau kai išvydom savo draugiuką ir jį apkabinom lyg ir baigėsi dar vienas kelionės etapas. Juk jau pamatėme draugus atvažiuodami iki jų iš kitos planetos pusės :).
Arūnas dirba labai fainoje kavinukėje Pret-A-Manger. Sumuštiniai, bet europietišku stiliumi :). Atrodo šviežiau ir natūraliau. Arūnas mus pavaišino ir kava, ir sumuštiniais. Nu tas lietuviškas svetingumas :).
Pasiėmę raktus patraukėme link draugų namų.
Kažkaip netaip supratę Arūno nupaišytą planą nuėjome truputį ne tuo keliu. Bet tik šiek tiek paklaidžioję su aplinkinių pagalba greitai grįžome į teisingą kelią. Ir vos už kelių minučių nieko nelaukę kritome į lovą pasnausti kol grįš iš darbų draugai.
Pabudome jau nuo Arūno balso. Miegant laikas praėjo neįtikėtinai greitai. Buvo grįžę ir draugų kambariokai. Susipažinome, šnekučiavomės, pliotkinom. Laukėm Jurgelės.
Ir štai mūsų princesė grįžo! Apkabinimai, riksmai, šūksniai. Atsimenate Eglę, pas kurią svečiavomės Mineapolyje? Tai Jurga ir Eglė ir yra sesės. Nu tai kalbos neužtils iki paryčių... :)
Brendis mums tik dar labiau atrišo liežuvius :). Arūnas su Gintu plepėjo apie fotoaparatus. Arūnas pamokino keleto "prijomų". Jis patapęs jau visišku fotografijos fanatiku. Reikia kažkaip atvesti į teisingąjį žvejybos kelią :).
Naktis atėjo nepastebimai. Mes nenorėjome miegoti vieni atskirame kambaryje tad susikraustėme visi į vieną kambarį ir iki užmiegant plepėjome toliau :).

2010.08.08. 359-oji kelionės diena.
Į miestą. Paulius. Slampinėjam. Arūnas. Gulinėjam. Algis. Alus namuose.
Šiandien Jurgai buvo laisva diena tad galėsime praleisti laiką kartu. Tai reiškiasi praplepėti :). Su Jurgele tai labai lengvai sekasi :).
arūnas dirbo tad mes trise patraukėme į centrą. Susiskambinome su Pauliumi, dar vienu mūsų draugu, dirbančiu čia Londone ir tada jau keturiese ėjome pasivaikščioti Temzės pakrante. Plepėjome ir žiūrėjome, kas vyksta aplink. Vieni piešia, kiti šoka, kiti vaidina. Visi kažkaip bando suktis dėl to pinigėlio.

Slampinėjome be didelio tikslo. Didžiausias tikslas buvo praleisti laiką su draugais.
Prisėdome parkelyje priešais London Eye. Čia lauksime Arūno.

Diena nieko neveikiant praeina dar greičiau. Žiūrėk jau pavakarys. Einam Arūno pasitikti ir tuo pačiu išlydėti Pauliaus. Pauliau, susimatysime Lietuvoje!
Arūnas atvažiavo su pilnu maišu vaišių. Niami niami.
Dabar jau laukėme Algio, Ginto pusbrolio. Pažinojome jį pakankamai gerai, kad galėtume pasakyti, jog jis vėluos mažiausiai valandą. Taip ir buvo. Lygiai valandą :). Kai kas nesikeičia :).
Momentais net sunku patikėti, kad jau esame su draugais. Nors ir ne namuose, bet jausmas jau panašus. Juolab, kad ir praeivių, lietuviškai kalbančių, irgi netrūko.
Jau temo ir Big Benas sužibo visai kitomis spalvomis. Buvome buvę keletą kartų Londone tad labai daug ką pamatyti nenorėjome. Tai vadinasi vakaras su draugais :)

Vaikščiojome pakrantėmis, atsigėrėme aluči, pasižiūrėjome dar kartą į Beną ir patraukėme namo. Algis taip pat su mumis tad plepalai tikrai nesiliaus visą naktį.
Kaip sakėm taip ir buvo. Kai Algis yra Gintas nemiega visą naktį. Gerai, kad alus vyrams baigėsi tai greit link miego patraukė.
Pirma naktis per metus kai miegojome atskirai. Gintas Su Algiu, o Vidutė su draugiukais. Ir negalime sakyti, kad blogai miegojome :)

2010.08.09. 360-oji kelionės diena.
Į parduotuves ir į muziejus. Pirkiniai ir alus. Expandables premjera. Atsisveikinam su algiu. Jurgos vakarienė.
Kad ir vyrukai buvo vėliau nuėję gulti, bet patys pirmieji pakilo ir dar pažadino mergikes. Papusryčiavome ir apsitarėme dieną. Vyrukai lekia į Natural history muziejų, o mergikės į parduotuves. Susitinkam vakare.
Visiems buvo aišku, kad ne tiek dairysimės aplink, o pletkinsimės. Jurgai su Vidute visada tas gerai pavykdavo, o Gintui su Algiu irgi žodžių netrūksta, bet kai jų paklausi apie ką šnekėjote tai nieko konkretaus negali pasakyti. Abu broliukai šūdmaliukai :)
Bet šįkart tikrai buvo apie ką pasikalbėti. Gintas šiek tiek buvo pakeliavęs, Algis kątik jachta atplaukęs iki Anglijos, o dar apie Finastą, į kurią Gintas norėtų grįžęs eiti dirbti, o apie mergas dar kiek pokallbių.... Vienu žodžiu visai dienai.
Nuvažiavę į Natural History muziejų vyrukai suprato, kad čia jau yra buvę. Tai prabėgo keletą salių ir išėjo į lauką pasivaikščioti.

Algis, ale ilgiau buvęs Londone, buvo vedlys. Vedžiojo po mažesnes gražesnes gatveles kol galop atsidūrėme Leicester Square. Čia prisėdome sulaukti Roko, draugo iš Lietuvos, kuris dabar jau įklimpęs į Angliją. Bet jis irgi kaip Algis. Vėlavo ne valanda, o apskritai pasakė, kad uogienes verda ir nežinia kada bus. Nu dzin, einam baran alaus. Kaip tik happy hours.
Pakeliui pamatėme besibūriuojančius žmones prie kino teatro. Pasirodo vyko The Expandables Londono premjera.

Galėjome palaukti kokios nors atvažiuojančios žvaigždės, bet kai abu esame viens kitam žvaigždė tai nutarėme, kad alus svarbiau.
Prisėdome ir tęsėme pokalbius rimtomis temomis. Rimtesnių tiesiog nebūna. Tiesiog apie nieką :). Abu po mėnesio paklausti apie ką kalbėjome nepasakytume :).

Bet tokie pokalbiai mums geriausi. Neapkrauna smegenų...
Gintui jau prasidėjo įspėjamosios žinutės, kad vėluoja vakarienei tad jau buvo metas skirtis. Algis pas Roką, Gintas atgal pas Vidutę ir draugiukus.
Per tą laiką Vidutė su Jurgele autobusu (vyrukai prabangesni - važiavo metro :)) nuvažiavo iki jų tikslo - Primark'o parduotuvės. Pasikuisti.
Pasikuisti čia tikrai yra kur. Geros kainos, didelis pasirinkimas, bet ir žmonių milijonas. Eilės ne tik prie kasų, bet ir prie matavimosi kabinų. Net nesinori matuotis... Tad mes nusprendėme apipirkti vyrukus. Kojinėmis ir šlipsais. Pigūs, gražūs. O sau šįkart nieko. Jurgelė tik pirštinaites ir viskas...
Turėjome dar laiko tad pavaikštinėjome po tą patį rajoną. Pletkinome apie Eglės būsimas vestuves. Girl things :).
Išalkusios nuėjome užkąsti ne kur kitur, o į Pret-A-Manger. Čia Arūnas nedirbo, bet likome ištikimos jo pasirinkimui :).
Parduotuvių metas baigėsi, nebenorėjome eiti į brangiąsias tad patraukėme namo. Kalbėtis galime ir namuose.
Nuėjome į lietuvaičių parduotuvę nupirkti vyrukams alučio.

Lietuviškas Švyturys parduotuvėlėje kainuoja 1,59 svaro. Galite palyginti su kaina Lietuvoje.
Dar keletos produktų nuėjome į prekybos centriuką ir nuėjome namo. Vyrukams ruošti vakarienę.
Su Gintu buvome sutarę namuose visi būti šeštą. Žinant jį ir Algį galima buvo spėti, kad vėluos. Taip ir buvo. Atsiuntė SMS, kad vėluos. Iš mūsų taip pat gavo įspėjamąją žinutę, kad vėlavimų netoleruojame.
Galop visi buvome vėl drauge ir valgėme labai labai skanią Jurgos pataisytą vakarienę. Pas tas Vanagaites būnant galima visiškai išpindėti :).
Su draugais sutarėme, kad jie atvažiuos į Peterborough, kur gyvena Vidutės tėvelis ir kur mes rytoj važiuojame. Ten pratęsime savo draugystes.