Dūkstam su šuniuku. Rašom. Į Bournemouth.
Nuo pat ryto šuniuku. Kadangi Vytas dirbo naktį tai Šeila miegojo pas mus. Nuo pat ryto buvo aplaižytas veidas :). Reiškiasi metas keltis.
Diena su blogu neprailgo. Šuniukas nors ir atima daug laiko nuo mūsų darbelio, bet džiaugsmas, kurį jis suteikia neįkainojamas. Kaip vijurkas. Visur. Bet visas dėmesys mums baigiasi kai grįšta Vytas. Mes esame pamiršti ir viskas skirta jam. Jo numylėtinė :).
Nepamirštam ir savojo blogo. Nors šuniukas šalia, bet pasistūmėjome neblogai. Jau esame prie Floridos, o tai reiškia, kad prisiminimai jau šviežūs ir greitai aprašomi.
Šiandien porai dienų išvažiuojame pas Vidutės puseserę į Anglijos apačią, Bournemouth miestą. Iki jo apie 300 km tad mes išsiruošėme iškart sulaukę Vidutės tetos Danutės ir nurūkome pas giminaičius į Anglijos apačią. Edvardas, Vidutės pusbrolis, jo mama Danutė ir mes su Vidute.
Važiuojam ir vis negalime atsistebėti. Čia viskas taip kompaktiška. Automobiliai, degalinės, keliai, namai... Net kartais sunku patikėti. Ir tuo pačiu viskas taip žalia. Anglai nuo seno garsėjo savo sodininkystės tradicijomis, bet čia ne tik tai. Saikingumas ir nepompastiškumas.
Vidutės puseserė Sigutė, jos vyras Saulius mus labai šiltai pasitiko. Vaikučiai jau miegojo, tad su jais susipažinsime rytoj.
Buvo kelios minutės iki dešimtos ir netrukus turėjo prasidėti paplūdimyje fejerverkai. Visi su Sigute priešakyje nuskubėjome tenais. Deja, tikriausiai dėl didelio rūko ir lietaus fejerverkų šiandien nebuvo...
Visi kartu suvalgėme skanią vakarienę. Ačiū Sigutei už jos vargą :)
Šiai dienai bus gana. Rytoj pabendrausime.
2010.08.21. 372-oji kelionės diena.
Po miestą. Prie uolų. Kepsniai. Vyrams jūra iki kelių.
Ryte mus pažadino ankstyvi vaikučiai. Danielė ir Dominykas. Dar kurį laiką pamiegojome, bet supratome, kad jau laikas keltis.
Lietuviški pusryčiai. Ei! Ar mes tikrai Alnglijoje? Jau beveik dvi savaitės valgome lietuvišką maistą, geriame lietuvišką maistą. Eina sau, kaip smagu.
Pabendravę prie pusryčių stalo patraukėme į miestą pasidairyti.
Sigutė su Sauliumi gyveno Bournemouth priemiestyje Boscombe. Visi patraukėme į jį pasižvalgyti. Sigutė buvo mūsų vedlys.
Buvo šeštadienis ir mieste buvo mažas turgelis. Nusipirkome vaisių, praėjome alėja, apsukome keletą ratų.
Pakankamai pasivaiščioję patraukėme link pajūrio. Šį savaitgalį vyksta Oro festivalis, kurio metu turėtų pasirodyti įvairiausi lėktuvai. Aišku, jeigu nesutrukdys oras, kuris šiuo metu tikrai nekoks. Purškia lengvas lietus, debesys žemai...
Pajūryje, kaip ir galvojome nieko nebuvo, tad mes patraukėme link namų. Netrukus turėjo grįšti Saulius iš darbo.
Saulius grįžęs ir vėl kibo į darbus. Jis norėjo mums paruošti kiaulienos kepsnį vyno padaže. Mes truputuką užkandome ir susiruošėme link Old Harry rocks. Sigutė mums minėjo, kad verta jas pamatyti. Ir iš jos fotografijų supratome, kad bus labai gražu. Užkandžiaujant dar spėjome susipažinti su dar viena Vidutės pusesere Rūta. Labai linksma mergina. Pabendravome ir sutarėme susitikti rytoj.
Patraukėme link uolų. Iki jų reikėjo keltis su keltu. Neilgai trukus jau buvome kitame krante. Prisiparkavę aikštelėje patraukėme takeliu link uolų. Pakeliui dar užėjome išvaizdų bariuką, bet jame nepasilikome :).
Ir tikrai nepasigailėjome, kad čia važiavome. Uolos buvo įspūdingos. Kad ir kiek matytume uolų pasaulyje, bet beveik visur jos skirtingos.
Ir tai dar nebuvo pabaiga. Ėjome toliau. Uolos įgavo vis įdomesnes formas. Vau. O kai sužinojome, kad Sigutė ir Saulius vaikščiojo jų apačioje, kur turėjo bristi per atoslūgius-potvynius, tai visiškai jais susižavėjome. Šaunuoliai.
Dar už vieno vingio uolos jau buvo ir atviroje jūroje. Truputuką primena australietišką Great Ocea Road.
Horizonte pamatėme ateinančius debesis ir visi patraukėme atgalios. Dar nespėjus pasiekti automobilio šiek tiek buvome šlapi. Bet čia tik grybų lietus, esame netgi pasiilgę tokio :).
Namuose mūsų jau laukė nereali vakarienė. Sauliui didelis Valio! Kiauliena vyno padaže jam labai pavyko :). Gal dėl labai skanau maisto, o gal šiaip greit pajutę simpatiją Saulius su Gintu tęsė bendravimą ne tik prie kepsniuko. Trejos devynerios dar labiau tvirtino jų draugystę :).
Vakarop, kai jau dauguma buvo iškritę prieš televizorių vyrukai patraukė pajūrin. Ale pabraidyti :). Vyrams jūra iki kelių :). Ir jiems pasisekė ne tik pabraidyti, bet ir pamatyti fejerverkus. Šįvakar oras buvo geresnis ir jie vieninteliai iš mūsų galėjo pasigirti pamatę šventės fejerverkus.
Grįžę vyrukai rankų nenuleido. Nuėjo į virtuvę ir draugystę tvirtino skaniu lietuvišku (ir ne tik) alumi. Esame pasiilgę paprasto lietuviško pabendravimo :).
Bet galop, taip ir nežinia, ar dėl alaus stygiaus, ar dėl miego poreikio, vyrukai nuėjo gulti.
2010.08.22. 373-oji kelionės diena.
Oro šventė. Bandymas 1. Bandymas 2. Atgal į Peterborough. Sutiktuvės.
Kitą rytą vyrai neįtikėtina, bet visai gerai jautėsi. Draugystė reiškiasi tinkamai sutvirtinta :).
Kaip ir žadėjo atvyko puseserė Rūta. Kiek pabendravę visi kartu, mes - Vidutė, Gintas, Rūta ir Sigutė patraukėme pajūrin pažiūrėti, ar vyksta koks veiksmas. Išėjome su lietumi, bet netrukus netgi trumpam išlindo saulė. Gal dabar jau pamatysime akrobatinius triukus. Bet deja.. Bet užtat pabendravome su puseserėmis. Juk ne taip ir dažnai susitinkame.
Teko grįšti atgal namo. Luktelsime dar kažkiek ir gal vėl bandysime savo laimę. Sigutė vėl rūpinosi mus visais ir greitai jau visi valgėme koldūnus. Ojojojoi kaip greitai svoris grįšta...
Po koldūnų praėjus kokiai valandikei patraukėme atgal prie pajūrio. Šįkart beveik visi, išskyrus Saulių, kuris liko namuose su vaikiukais.
Ir šįkart jau mums pasisekė. Štai ir akrobatiniai triukai danguje. Neblogai vyrukai pasivartė, užskaitome, tikriausiai ir mūsų Jurgis Kairys tai įvertintų.
Jau norėjome eiti namo po šio pasirodymo kai pasirodė ir naikintuvai. Skrenda labai garsiai :). Bet pamatyti buvo įdomu, kad ir kokie pacifistai esame tapę :).
Visiems labai patiko.
Buvo metas namo. Grįžę iki Sigutės namukų susikrovėme daiktus ir su sėdę į mašiniuką pajudėjome link Peterborough. Ačiū Jums, Sigute ir Sauliau, už Jūsų svetingumą!
Namo parlėkėme su vėjeliu. Lyg žinodami, kas mūsų laukia. O ten, Vidos bendravardė teta Vida su sūnumi Audriumi mums suruošė sutiktuves. Balandėliai! Šito maisto nebuvome ragavę jau daugiau nei metus. Nors ir nesijautėme alkani, bet kirtome iš peties. O Vidutės mama Vytui jau buvo atsiuntusi siuntinį su lietuvišku brendžiu tad vakaras gavosi labai pavykęs ir nuotaikingas.
Džiaugėmės ir tuo, kad Šeila vis dar buvo namukuose. Vytas ją nuveš šeimininkei kiek vėliau :)
Monopolio tą vakarą nebežaidėme. Kas nuėjo pailsėti, o kas dar savo nuotykius aprašinėti...
Nuo pat ryto šuniuku. Kadangi Vytas dirbo naktį tai Šeila miegojo pas mus. Nuo pat ryto buvo aplaižytas veidas :). Reiškiasi metas keltis.
Diena su blogu neprailgo. Šuniukas nors ir atima daug laiko nuo mūsų darbelio, bet džiaugsmas, kurį jis suteikia neįkainojamas. Kaip vijurkas. Visur. Bet visas dėmesys mums baigiasi kai grįšta Vytas. Mes esame pamiršti ir viskas skirta jam. Jo numylėtinė :).
Nepamirštam ir savojo blogo. Nors šuniukas šalia, bet pasistūmėjome neblogai. Jau esame prie Floridos, o tai reiškia, kad prisiminimai jau šviežūs ir greitai aprašomi.
Šiandien porai dienų išvažiuojame pas Vidutės puseserę į Anglijos apačią, Bournemouth miestą. Iki jo apie 300 km tad mes išsiruošėme iškart sulaukę Vidutės tetos Danutės ir nurūkome pas giminaičius į Anglijos apačią. Edvardas, Vidutės pusbrolis, jo mama Danutė ir mes su Vidute.
Važiuojam ir vis negalime atsistebėti. Čia viskas taip kompaktiška. Automobiliai, degalinės, keliai, namai... Net kartais sunku patikėti. Ir tuo pačiu viskas taip žalia. Anglai nuo seno garsėjo savo sodininkystės tradicijomis, bet čia ne tik tai. Saikingumas ir nepompastiškumas.
Vidutės puseserė Sigutė, jos vyras Saulius mus labai šiltai pasitiko. Vaikučiai jau miegojo, tad su jais susipažinsime rytoj.
Buvo kelios minutės iki dešimtos ir netrukus turėjo prasidėti paplūdimyje fejerverkai. Visi su Sigute priešakyje nuskubėjome tenais. Deja, tikriausiai dėl didelio rūko ir lietaus fejerverkų šiandien nebuvo...
Visi kartu suvalgėme skanią vakarienę. Ačiū Sigutei už jos vargą :)
Šiai dienai bus gana. Rytoj pabendrausime.
2010.08.21. 372-oji kelionės diena.
Po miestą. Prie uolų. Kepsniai. Vyrams jūra iki kelių.
Ryte mus pažadino ankstyvi vaikučiai. Danielė ir Dominykas. Dar kurį laiką pamiegojome, bet supratome, kad jau laikas keltis.
Lietuviški pusryčiai. Ei! Ar mes tikrai Alnglijoje? Jau beveik dvi savaitės valgome lietuvišką maistą, geriame lietuvišką maistą. Eina sau, kaip smagu.
Pabendravę prie pusryčių stalo patraukėme į miestą pasidairyti.
Sigutė su Sauliumi gyveno Bournemouth priemiestyje Boscombe. Visi patraukėme į jį pasižvalgyti. Sigutė buvo mūsų vedlys.
Buvo šeštadienis ir mieste buvo mažas turgelis. Nusipirkome vaisių, praėjome alėja, apsukome keletą ratų.
Pakankamai pasivaiščioję patraukėme link pajūrio. Šį savaitgalį vyksta Oro festivalis, kurio metu turėtų pasirodyti įvairiausi lėktuvai. Aišku, jeigu nesutrukdys oras, kuris šiuo metu tikrai nekoks. Purškia lengvas lietus, debesys žemai...
Pajūryje, kaip ir galvojome nieko nebuvo, tad mes patraukėme link namų. Netrukus turėjo grįšti Saulius iš darbo.
Saulius grįžęs ir vėl kibo į darbus. Jis norėjo mums paruošti kiaulienos kepsnį vyno padaže. Mes truputuką užkandome ir susiruošėme link Old Harry rocks. Sigutė mums minėjo, kad verta jas pamatyti. Ir iš jos fotografijų supratome, kad bus labai gražu. Užkandžiaujant dar spėjome susipažinti su dar viena Vidutės pusesere Rūta. Labai linksma mergina. Pabendravome ir sutarėme susitikti rytoj.
Patraukėme link uolų. Iki jų reikėjo keltis su keltu. Neilgai trukus jau buvome kitame krante. Prisiparkavę aikštelėje patraukėme takeliu link uolų. Pakeliui dar užėjome išvaizdų bariuką, bet jame nepasilikome :).
Ir tikrai nepasigailėjome, kad čia važiavome. Uolos buvo įspūdingos. Kad ir kiek matytume uolų pasaulyje, bet beveik visur jos skirtingos.
Ir tai dar nebuvo pabaiga. Ėjome toliau. Uolos įgavo vis įdomesnes formas. Vau. O kai sužinojome, kad Sigutė ir Saulius vaikščiojo jų apačioje, kur turėjo bristi per atoslūgius-potvynius, tai visiškai jais susižavėjome. Šaunuoliai.
Dar už vieno vingio uolos jau buvo ir atviroje jūroje. Truputuką primena australietišką Great Ocea Road.
Horizonte pamatėme ateinančius debesis ir visi patraukėme atgalios. Dar nespėjus pasiekti automobilio šiek tiek buvome šlapi. Bet čia tik grybų lietus, esame netgi pasiilgę tokio :).
Namuose mūsų jau laukė nereali vakarienė. Sauliui didelis Valio! Kiauliena vyno padaže jam labai pavyko :). Gal dėl labai skanau maisto, o gal šiaip greit pajutę simpatiją Saulius su Gintu tęsė bendravimą ne tik prie kepsniuko. Trejos devynerios dar labiau tvirtino jų draugystę :).
Vakarop, kai jau dauguma buvo iškritę prieš televizorių vyrukai patraukė pajūrin. Ale pabraidyti :). Vyrams jūra iki kelių :). Ir jiems pasisekė ne tik pabraidyti, bet ir pamatyti fejerverkus. Šįvakar oras buvo geresnis ir jie vieninteliai iš mūsų galėjo pasigirti pamatę šventės fejerverkus.
Grįžę vyrukai rankų nenuleido. Nuėjo į virtuvę ir draugystę tvirtino skaniu lietuvišku (ir ne tik) alumi. Esame pasiilgę paprasto lietuviško pabendravimo :).
Bet galop, taip ir nežinia, ar dėl alaus stygiaus, ar dėl miego poreikio, vyrukai nuėjo gulti.
2010.08.22. 373-oji kelionės diena.
Oro šventė. Bandymas 1. Bandymas 2. Atgal į Peterborough. Sutiktuvės.
Kitą rytą vyrai neįtikėtina, bet visai gerai jautėsi. Draugystė reiškiasi tinkamai sutvirtinta :).
Kaip ir žadėjo atvyko puseserė Rūta. Kiek pabendravę visi kartu, mes - Vidutė, Gintas, Rūta ir Sigutė patraukėme pajūrin pažiūrėti, ar vyksta koks veiksmas. Išėjome su lietumi, bet netrukus netgi trumpam išlindo saulė. Gal dabar jau pamatysime akrobatinius triukus. Bet deja.. Bet užtat pabendravome su puseserėmis. Juk ne taip ir dažnai susitinkame.
Teko grįšti atgal namo. Luktelsime dar kažkiek ir gal vėl bandysime savo laimę. Sigutė vėl rūpinosi mus visais ir greitai jau visi valgėme koldūnus. Ojojojoi kaip greitai svoris grįšta...
Po koldūnų praėjus kokiai valandikei patraukėme atgal prie pajūrio. Šįkart beveik visi, išskyrus Saulių, kuris liko namuose su vaikiukais.
Ir šįkart jau mums pasisekė. Štai ir akrobatiniai triukai danguje. Neblogai vyrukai pasivartė, užskaitome, tikriausiai ir mūsų Jurgis Kairys tai įvertintų.
Jau norėjome eiti namo po šio pasirodymo kai pasirodė ir naikintuvai. Skrenda labai garsiai :). Bet pamatyti buvo įdomu, kad ir kokie pacifistai esame tapę :).
Visiems labai patiko.
Buvo metas namo. Grįžę iki Sigutės namukų susikrovėme daiktus ir su sėdę į mašiniuką pajudėjome link Peterborough. Ačiū Jums, Sigute ir Sauliau, už Jūsų svetingumą!
Namo parlėkėme su vėjeliu. Lyg žinodami, kas mūsų laukia. O ten, Vidos bendravardė teta Vida su sūnumi Audriumi mums suruošė sutiktuves. Balandėliai! Šito maisto nebuvome ragavę jau daugiau nei metus. Nors ir nesijautėme alkani, bet kirtome iš peties. O Vidutės mama Vytui jau buvo atsiuntusi siuntinį su lietuvišku brendžiu tad vakaras gavosi labai pavykęs ir nuotaikingas.
Džiaugėmės ir tuo, kad Šeila vis dar buvo namukuose. Vytas ją nuveš šeimininkei kiek vėliau :)
Monopolio tą vakarą nebežaidėme. Kas nuėjo pailsėti, o kas dar savo nuotykius aprašinėti...
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą