2010.08.10. 361-oji kelionės diena.
Kam į darbus kam į kelionę. Starbucks. Autobusas. Peterborough. Tėvelis. Monopolis.
Keliamės mums neįprastai anksti. Septintą. Gyvenome dar Niujorko laiku tad mums dar viskas buvo penkiomis valandomis anksčiau... Bet kadangi draugiukams reikia į darbus tai mes iš paskos. Jie į darbus, o mes į autobusą.
Pasirodo autobusas beveik po trijų valandų tad turime daug laiko. Einame į Starbucks atsigerti kavos. Jaučiasi, kad esame netoli nuo Lietuvos, nes už baro dirbusi mergina pasirodė esanti lietuvė. Artėjame prie tėvynės...
Belaukdami autobuso sulošėme keletą partijų UNO.
Pagaliau ir mūsų autobusas. Vos pora valandikių kelio ir mes jau pas tėvelį!
Autobuse numigome posmelį, kad kelelis neprailgtų ir žiūrėk jau Peterborough katedros bokštai tolumoje. Jaučiamės kaip Gedimino bokštą pamatę.
Ir už kelių minučių mes jau tėvelio glėbyje. Visi trys švytim iki ausų :). Tėvelis iškart mūsų kuprines op ant dviračio ir į namus, o musu pėstute Vidutės gerais pažįstamais takais. Ji čia praleido pora vasarų besidrbuodama.
Einame ir negalime atsistebėti. Lietuviškos parduotuvės, lietuviškos kirpyklos, įdarbinio agentūros. Ohoho. Pasistūmėjo lietuvaičiai per tuos metus.
Namuose mūsų jau laukė Vidutės du pusbroliai ir dvi tetos. Oho kokia šeimyna būsime :).
Plepėjome, įsikūrinėjome ateinančioms dviems savaitėms. Tėvelis iškart klausia, kur važiuosime, ką norime pamatyti. Sunku buvo paaiškinti, kad ką jau planavome pamatyti pamatėme ir, kad dabar svarbiausia pabūti su juo. Bet tėvelis nenuleido rankų. Susipažintumėt su Vidos tėveliu tai įsitikintumėt jo aktyvumu ir atkaklumu :). Va iš kur ta Vidutė tokia :).
Vakare visi namiškiai susėdome prie stalo žaisti monopolį. Neblogas užsiėmimas. Ir visai nereikia televizoriaus :).
Miegojome visi trys viename kambaryje, kaip ir norėjome. Kaip tikra šeimyna. Pasiilgome...
2010.08.11. 362-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Blogas. Kerpamės. Į parką. Monopolis.
Miegame iki pietų. Ačiū tėveliui, kad mūsų nežadino anksti.
Pusryčiams įsitaisome prie įstiklintos terasos, kurioje įsitaisę saulėje geriame kavikę. Vėsoka mums čia Anglijoje, visomis progomis ieškome saulutės.
Kad visai neužrambėtume išsiruošėme pasivaikščioti po šalia esantį parką. Bent kokio aktyvumo reikia :).
Kam į darbus kam į kelionę. Starbucks. Autobusas. Peterborough. Tėvelis. Monopolis.
Keliamės mums neįprastai anksti. Septintą. Gyvenome dar Niujorko laiku tad mums dar viskas buvo penkiomis valandomis anksčiau... Bet kadangi draugiukams reikia į darbus tai mes iš paskos. Jie į darbus, o mes į autobusą.
Pasirodo autobusas beveik po trijų valandų tad turime daug laiko. Einame į Starbucks atsigerti kavos. Jaučiasi, kad esame netoli nuo Lietuvos, nes už baro dirbusi mergina pasirodė esanti lietuvė. Artėjame prie tėvynės...
Belaukdami autobuso sulošėme keletą partijų UNO.
Pagaliau ir mūsų autobusas. Vos pora valandikių kelio ir mes jau pas tėvelį!
Autobuse numigome posmelį, kad kelelis neprailgtų ir žiūrėk jau Peterborough katedros bokštai tolumoje. Jaučiamės kaip Gedimino bokštą pamatę.
Ir už kelių minučių mes jau tėvelio glėbyje. Visi trys švytim iki ausų :). Tėvelis iškart mūsų kuprines op ant dviračio ir į namus, o musu pėstute Vidutės gerais pažįstamais takais. Ji čia praleido pora vasarų besidrbuodama.
Einame ir negalime atsistebėti. Lietuviškos parduotuvės, lietuviškos kirpyklos, įdarbinio agentūros. Ohoho. Pasistūmėjo lietuvaičiai per tuos metus.
Namuose mūsų jau laukė Vidutės du pusbroliai ir dvi tetos. Oho kokia šeimyna būsime :).
Plepėjome, įsikūrinėjome ateinančioms dviems savaitėms. Tėvelis iškart klausia, kur važiuosime, ką norime pamatyti. Sunku buvo paaiškinti, kad ką jau planavome pamatyti pamatėme ir, kad dabar svarbiausia pabūti su juo. Bet tėvelis nenuleido rankų. Susipažintumėt su Vidos tėveliu tai įsitikintumėt jo aktyvumu ir atkaklumu :). Va iš kur ta Vidutė tokia :).
Vakare visi namiškiai susėdome prie stalo žaisti monopolį. Neblogas užsiėmimas. Ir visai nereikia televizoriaus :).
Miegojome visi trys viename kambaryje, kaip ir norėjome. Kaip tikra šeimyna. Pasiilgome...
2010.08.11. 362-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Blogas. Kerpamės. Į parką. Monopolis.
Miegame iki pietų. Ačiū tėveliui, kad mūsų nežadino anksti.
Pusryčiams įsitaisome prie įstiklintos terasos, kurioje įsitaisę saulėje geriame kavikę. Vėsoka mums čia Anglijoje, visomis progomis ieškome saulutės.
Kad visai neužrambėtume išsiruošėme pasivaikščioti po šalia esantį parką. Bent kokio aktyvumo reikia :).
Ir tai mūsų visas dienos aktyvumas. Nuo šiandien pradedam rašyti savo blogo Amerikos dalį, nemažai reikia pasivyti tad tikriausiai ateinančios savaitės daugiausia tam ir bus skirtos.
Kad paįvairinti gyvenimą Vidutė apkirpo Gintą. Vytas, Vidutės tėtis, turėjo skutimo mašinėlę tad kirpti jį šįkart buvo lengviau. Ate ate Ginto plaukučiams...
Kad paįvairinti gyvenimą Vidutė apkirpo Gintą. Vytas, Vidutės tėtis, turėjo skutimo mašinėlę tad kirpti jį šįkart buvo lengviau. Ate ate Ginto plaukučiams...
Ežiuku apkirptam ir lengviau ir pigiau gyventi :).
Vakare tradiciškai visi po darbų susėdame pažaisti monopolį. Paplepam abie dienos džiaugsmus ir vargus, atsigeriam lietuviško alučio.
Ir toliau tęsiame savo kelionę. Tik nebe reaalybėje, o tekstuose, nuotraukose...
2010.08.12. 363-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Monopolis. Jurga ir Arūnas. Monopolis.
Rytais keliamės apie vienuoliktą. Vis dar naudojam tą patį pasiteisinimą dėl laiko skirtumo. Kažin kiek laiko jį galėsime naudoti? :)
Ir taip kol išjudam tai ateina pietūs. Pirmiausia perskaitom laikraščius, pašmirinėjam prie interneto ir tada kimbam rašyti savo nuotykius.
Šiandien laukiam Jurgos su Arūnu iš Londono. Turi atvažiuoti vėlai vakare.
Tradiciškai sužaidėme monopolio partiją ir žiūrime, kad jau vėluojame pasitikti draugų.
Draugau jau mūsų laukė. Gėdelė mums :).
Mums beeinant keliu namo kur buvęs kur nebuvęs Vidos tėvelis Vytas sustoja su savo vairuojamu autobusu ir mus įsisodinęs parvežė namo. Išvis lepina mus. Net žingsnio negalime žengti :).
Namuose draugams paruošėme lietuvišką stalą su lietuvišku alumi. Ir vėl bendravimai.
O fone galime pažaisti ir monopolį :).
Turėdami mažokai vietos, bet patys būdami kompaktiški puikiai tilpome dviejose mažutėse lovelėse. Bele miegoti :).
2010.08.13. 364-oji kelionės diena.
Į žvejybą. Į parduotuves. Žuvys ir pirkiniai. Išlydime draugus.
Kadangi draugai miega su mumis tai ne fasonas miegoti ilgai. Keliamės, daromės pusryčius.
Šiandien berniukai varo žuvauti, o merginos vėl į parduotuves ir pasivaikščioti po Peterborough.
Vyrukai su dviračiais išvažiavo pažuvauti, o merginos pirmiausia pas draugę, su kuria Jurga gyveno čia Anglijoje. Papletkavojusios čia, jos patraukė į miestą. Miesto parduotuvės joms jau iki skausmo pažįstamos, bet mados naujos tai gal kažką pavyks rasti? Beveik nieko. Nusipirkusios po smulkų rūbelį merginos pasivaikščiojo miestu, užsuko į McDonaldą užkąsti. Svarbiausia, kad kartu :).
Žvejai labai lengvai rado Vyto nupasakotą ežeriuką. Tik, kad bėda, Ginto dviračio padanga subliuško. Kažin gal čia nuo jo ataugančio svorio... :). Vienaip ar kitaip jie pasiekė žveybos vietą ir netgi užsimetė meškeres. Ir netgi po kurio laiko Arūnas ištraukia pirmąją žuvį. Negi vėl viskas veda prie to, kad Arūnas prigaudys žuvų, o Gintas nei vienos?... Bet čia tikriausiai jau apvaizda pagailėjo mūsų keliauninko ir jis netrukus taip pat ištraukė nelbogą kuoją. Lygu lygu. Pradėjo lyti. Abu stovėjo po lietum susitraukę kaip viščiukai kol vėl išlindo saulė. Gal dar ką nors pagausime? Deja. Vyrai pamatę, kad ateina naujas lietaus debesis susipakavo meškeres ir patraukė namo. Pėstute stumdami dviračius. Arūnas nepaliko draugo nelaimėje..
Vos spėjo grįšti po stogu kai pradėjo lyti lietus. Dar gerai, kad Vytas iš dviračių palikimo vietos atvažiavo pasiimti ir parvežė vyrukus namo.
Netrukus grįžo ir merginos. Žuvis jau išdarinėta, laikas kepti. Vidutė pasisiūlė :) šitam darbui.
Suvalgę tas dvi varganas žuveles išėjome link traukinių stoties. Turėjome dar daugokai laiko tad nuėjome paslampinėti po parką.
Vakare tradiciškai visi po darbų susėdame pažaisti monopolį. Paplepam abie dienos džiaugsmus ir vargus, atsigeriam lietuviško alučio.
Ir toliau tęsiame savo kelionę. Tik nebe reaalybėje, o tekstuose, nuotraukose...
2010.08.12. 363-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Monopolis. Jurga ir Arūnas. Monopolis.
Rytais keliamės apie vienuoliktą. Vis dar naudojam tą patį pasiteisinimą dėl laiko skirtumo. Kažin kiek laiko jį galėsime naudoti? :)
Ir taip kol išjudam tai ateina pietūs. Pirmiausia perskaitom laikraščius, pašmirinėjam prie interneto ir tada kimbam rašyti savo nuotykius.
Šiandien laukiam Jurgos su Arūnu iš Londono. Turi atvažiuoti vėlai vakare.
Tradiciškai sužaidėme monopolio partiją ir žiūrime, kad jau vėluojame pasitikti draugų.
Draugau jau mūsų laukė. Gėdelė mums :).
Mums beeinant keliu namo kur buvęs kur nebuvęs Vidos tėvelis Vytas sustoja su savo vairuojamu autobusu ir mus įsisodinęs parvežė namo. Išvis lepina mus. Net žingsnio negalime žengti :).
Namuose draugams paruošėme lietuvišką stalą su lietuvišku alumi. Ir vėl bendravimai.
O fone galime pažaisti ir monopolį :).
Turėdami mažokai vietos, bet patys būdami kompaktiški puikiai tilpome dviejose mažutėse lovelėse. Bele miegoti :).
2010.08.13. 364-oji kelionės diena.
Į žvejybą. Į parduotuves. Žuvys ir pirkiniai. Išlydime draugus.
Kadangi draugai miega su mumis tai ne fasonas miegoti ilgai. Keliamės, daromės pusryčius.
Šiandien berniukai varo žuvauti, o merginos vėl į parduotuves ir pasivaikščioti po Peterborough.
Vyrukai su dviračiais išvažiavo pažuvauti, o merginos pirmiausia pas draugę, su kuria Jurga gyveno čia Anglijoje. Papletkavojusios čia, jos patraukė į miestą. Miesto parduotuvės joms jau iki skausmo pažįstamos, bet mados naujos tai gal kažką pavyks rasti? Beveik nieko. Nusipirkusios po smulkų rūbelį merginos pasivaikščiojo miestu, užsuko į McDonaldą užkąsti. Svarbiausia, kad kartu :).
Žvejai labai lengvai rado Vyto nupasakotą ežeriuką. Tik, kad bėda, Ginto dviračio padanga subliuško. Kažin gal čia nuo jo ataugančio svorio... :). Vienaip ar kitaip jie pasiekė žveybos vietą ir netgi užsimetė meškeres. Ir netgi po kurio laiko Arūnas ištraukia pirmąją žuvį. Negi vėl viskas veda prie to, kad Arūnas prigaudys žuvų, o Gintas nei vienos?... Bet čia tikriausiai jau apvaizda pagailėjo mūsų keliauninko ir jis netrukus taip pat ištraukė nelbogą kuoją. Lygu lygu. Pradėjo lyti. Abu stovėjo po lietum susitraukę kaip viščiukai kol vėl išlindo saulė. Gal dar ką nors pagausime? Deja. Vyrai pamatę, kad ateina naujas lietaus debesis susipakavo meškeres ir patraukė namo. Pėstute stumdami dviračius. Arūnas nepaliko draugo nelaimėje..
Vos spėjo grįšti po stogu kai pradėjo lyti lietus. Dar gerai, kad Vytas iš dviračių palikimo vietos atvažiavo pasiimti ir parvežė vyrukus namo.
Netrukus grįžo ir merginos. Žuvis jau išdarinėta, laikas kepti. Vidutė pasisiūlė :) šitam darbui.
Suvalgę tas dvi varganas žuveles išėjome link traukinių stoties. Turėjome dar daugokai laiko tad nuėjome paslampinėti po parką.
Pasivaikščioję išalkom tad nuėjome į merginų vadinamą "čikinyką" pavalgyti. Suraitėme dvi neblogas picas.
Arūnas dar nebuvo matęs Peterboroughsenamiesčio tad pravedėme keletu gatvelių. Gaila, kad jau priėjimas prie katedros buvo uždarytas. Teks grįšti :).
Arūnas dar nebuvo matęs Peterboroughsenamiesčio tad pravedėme keletu gatvelių. Gaila, kad jau priėjimas prie katedros buvo uždarytas. Teks grįšti :).
Nori nenori ateina laikas skirtis. Bent jau kuriam laikui. Laikas greitai bėga ir netrukus vėl būsime kartu.
Nuliūdę pėdinome namo...
2010.08.14. 365-oji kelionės diena.
Šiandien nieko daugiau nebuvome numatę tik įsibėgėti rašant blogą. Rašymas apie kanjonų kraštą suvalgo daug laiko. O nuotraukų tūkstančiai, sunku išsirinkti geriausias....
2010.08.15. 366-oji kelionės diena.
Metai. Blusų turgus. Blogas. Alutis su tėveliu.
Šiandien ypatinga diena. Lygiai prieš metus mus draugai išlydėjo nuo devinto forto, tėtukas Valiukas nuvežė mus iki Joniškio... Viskas atrodo buvo taip neseniai... Bet kai pagalvojame, kiek per tą laiko pamatėme, kiek nuotraukų nupyškinome, netgi kiek mašinų prisipirkome.. Visko daug ir tik vieni metai. Tikimės išsaugoti susikaupusius įspūdžius dar ilgai ilgai.
Sutvirtinti įspūdžius itin padeda mūsų internetinis puslapiukas. Kol parašome tekstus, kol surūšiuojame nuotraukas. Prisiminimai pasilieka amžiams :).
Šiandien pasidarėme dar vieną atrakciją. Nuėjome į blusų turgų. Gintas apskritai pirmą kartą tokiame buvo. O jau kiek kompaktų ir knygų, visi už kelis pipsikus. Iš dalies galima daryti išvadą, kad ko daugiausia blusų turguje to nereiktų apskritai pirkti, gal net geriau išsinuomoti ar pan. Knygas keičia Kindle'ai, kompaktus Itunes parduotuvės. Visko aišku negalima pakeisti, bet dalies tai tikrai. Ir gamtą išsaugotume :).
Turguje nusipirkome tik atikvarines svarstykles lauktuvių Ginto mamytei bei pigaus šokolado. Bet pasiknisus giliau ar esant poreikiui kokių elektroninių dalykų tai čia galima rasti visai gerų dalykų vos už kelis svarus.
Šiandien tėtukui nereikėjo į darbą tad vakare susėdome prie alaus. Norime kuo daugiau laiko praleisti su tėtuku. Paplepėti, pasidžiaugti...
2010.08.16. 367-oji kelionės diena.
Toliau blogas. Į žvejybą. Monopolis.
Nieko nenustebinsime pasakę, kad toliau rašėme blogą, bet jau pasistūmėjome iki vakarų pakrantės tad pradeda matytis vaisiai.
Vakare Vytas vistik norėdamas mus ištraukti iš namų suorganizavo žvejybą. Vidutei tai visai neįdomu, bet Gintas su malonumu sutiko. Nuvažiavome trise - Vytas, Edvardas ir Gintas.
Pirmiausia nusipirkome vieną licenciją, kad bent jau baudos nereiktų mokėti, susiradome tvenkinį žemėlapiuose ir pirmyn. Edvardas vairavo. Kaip mums atrodė privairavome pakankamai arti ežero, kad iki jo nueiti, bet teko dar papėdinti tikriausiai apie porą mylių.
Tvenkinys buvo karjere, kuris pasirodo gilus kaip šulinys. Dugninės meškerės švinas atrodo skęsta amžinybę... Ar čia gylis buvo kaltas, ar čia vyrų profesionalumas, bet jie nesulaukė nei vieno "kliovo"... Ką darysi. Reikia dabar bent jau namo grįšti. Nuo tvenkinio nusprendėme kirsti kampą ir paklampoti per keletą upeliukų. Botai būtų labai tikę. Vytas su Gintu greitai prisėmė savo sportbačius, o Edvardas nusprendė pereiti upelį kitoje vietoje ir namo grįšti sausas. Uošvio ir žento tandemas liko tvirtas iki galo, nors ir su šlapiom kojom :).
Vidutė su šypsena pasitiko savo vyrus. Tikriausiai nelabai ir tikėjosi, kad kažką parneš. O dabar abu marš į vonią praustis :).
Atsigaivinę visi sėdome sužaisti monopolio partiją. Nusprendėme, kad reikia žaisti ilguosius variantus tad dabar partija jau trunka mažiausiai pora valandų...
2010.08.17. 368-oji kelionės diena.
Blogas. Blogas. Blogas.
Visa diena buvo pašvęsta mūsų tinklapiui. Nors ir lėtai bet stumiamės į priekį. Pradeda ir patikti. Įsitaisome sau ant lovos, prisinešame sausainių, šokoladų ir rašom sau.
Per dieną pora kartų sočiai pavalgome. Jau jaučiame kaip pradeda grįšti formos :).
2010.08.18. 369-oji kelionės diena.
Katedra. Čikinykas. Blogas. Monopolis. Kur šuniukas?
Ateina jau ir mums noras kur nors išeiti tik, kad per rašymus neatrandame laiko. Bet šiandienai jau buvome užsisakę turą po Peterborough katedrą.
2010.08.14. 365-oji kelionės diena.
Šiandien nieko daugiau nebuvome numatę tik įsibėgėti rašant blogą. Rašymas apie kanjonų kraštą suvalgo daug laiko. O nuotraukų tūkstančiai, sunku išsirinkti geriausias....
2010.08.15. 366-oji kelionės diena.
Metai. Blusų turgus. Blogas. Alutis su tėveliu.
Šiandien ypatinga diena. Lygiai prieš metus mus draugai išlydėjo nuo devinto forto, tėtukas Valiukas nuvežė mus iki Joniškio... Viskas atrodo buvo taip neseniai... Bet kai pagalvojame, kiek per tą laiko pamatėme, kiek nuotraukų nupyškinome, netgi kiek mašinų prisipirkome.. Visko daug ir tik vieni metai. Tikimės išsaugoti susikaupusius įspūdžius dar ilgai ilgai.
Sutvirtinti įspūdžius itin padeda mūsų internetinis puslapiukas. Kol parašome tekstus, kol surūšiuojame nuotraukas. Prisiminimai pasilieka amžiams :).
Šiandien pasidarėme dar vieną atrakciją. Nuėjome į blusų turgų. Gintas apskritai pirmą kartą tokiame buvo. O jau kiek kompaktų ir knygų, visi už kelis pipsikus. Iš dalies galima daryti išvadą, kad ko daugiausia blusų turguje to nereiktų apskritai pirkti, gal net geriau išsinuomoti ar pan. Knygas keičia Kindle'ai, kompaktus Itunes parduotuvės. Visko aišku negalima pakeisti, bet dalies tai tikrai. Ir gamtą išsaugotume :).
Turguje nusipirkome tik atikvarines svarstykles lauktuvių Ginto mamytei bei pigaus šokolado. Bet pasiknisus giliau ar esant poreikiui kokių elektroninių dalykų tai čia galima rasti visai gerų dalykų vos už kelis svarus.
Šiandien tėtukui nereikėjo į darbą tad vakare susėdome prie alaus. Norime kuo daugiau laiko praleisti su tėtuku. Paplepėti, pasidžiaugti...
2010.08.16. 367-oji kelionės diena.
Toliau blogas. Į žvejybą. Monopolis.
Nieko nenustebinsime pasakę, kad toliau rašėme blogą, bet jau pasistūmėjome iki vakarų pakrantės tad pradeda matytis vaisiai.
Vakare Vytas vistik norėdamas mus ištraukti iš namų suorganizavo žvejybą. Vidutei tai visai neįdomu, bet Gintas su malonumu sutiko. Nuvažiavome trise - Vytas, Edvardas ir Gintas.
Pirmiausia nusipirkome vieną licenciją, kad bent jau baudos nereiktų mokėti, susiradome tvenkinį žemėlapiuose ir pirmyn. Edvardas vairavo. Kaip mums atrodė privairavome pakankamai arti ežero, kad iki jo nueiti, bet teko dar papėdinti tikriausiai apie porą mylių.
Tvenkinys buvo karjere, kuris pasirodo gilus kaip šulinys. Dugninės meškerės švinas atrodo skęsta amžinybę... Ar čia gylis buvo kaltas, ar čia vyrų profesionalumas, bet jie nesulaukė nei vieno "kliovo"... Ką darysi. Reikia dabar bent jau namo grįšti. Nuo tvenkinio nusprendėme kirsti kampą ir paklampoti per keletą upeliukų. Botai būtų labai tikę. Vytas su Gintu greitai prisėmė savo sportbačius, o Edvardas nusprendė pereiti upelį kitoje vietoje ir namo grįšti sausas. Uošvio ir žento tandemas liko tvirtas iki galo, nors ir su šlapiom kojom :).
Vidutė su šypsena pasitiko savo vyrus. Tikriausiai nelabai ir tikėjosi, kad kažką parneš. O dabar abu marš į vonią praustis :).
Atsigaivinę visi sėdome sužaisti monopolio partiją. Nusprendėme, kad reikia žaisti ilguosius variantus tad dabar partija jau trunka mažiausiai pora valandų...
2010.08.17. 368-oji kelionės diena.
Blogas. Blogas. Blogas.
Visa diena buvo pašvęsta mūsų tinklapiui. Nors ir lėtai bet stumiamės į priekį. Pradeda ir patikti. Įsitaisome sau ant lovos, prisinešame sausainių, šokoladų ir rašom sau.
Per dieną pora kartų sočiai pavalgome. Jau jaučiame kaip pradeda grįšti formos :).
2010.08.18. 369-oji kelionės diena.
Katedra. Čikinykas. Blogas. Monopolis. Kur šuniukas?
Ateina jau ir mums noras kur nors išeiti tik, kad per rašymus neatrandame laiko. Bet šiandienai jau buvome užsisakę turą po Peterborough katedrą.
Katedra tikrai labai graži. Kaip mums pasakė gidas ji Fuji kompanijos išrinkta penktu numeriu pagal fotogeniškumą. Neblogai. O mums apskritai jau buvo ilgesys tokių senų objektų. Autralijoje, Zelandijoje, JAV seniausi pastatai siekė vos pora šimtų metų (išskyrus Mesa Verde indėnų palikimą) tad mums ekskursija po tokį objektą buvo labai prie širdies.
Gidas prieš pradedant turą paklausė, kas yra ne vietiniai. Mandagiai pažiūrėjęs į kanadiečių ir amerikonų pakeltas rankas jis tepasakė, kad su jais problemų nebus. Mūsų jis nepamatė. Ale pasakė juoką, kad praeitą savaitę jo ture buvo lietuviai ir nusistebėjo, ar ką nors jie išvis suprato. Matome neblogos nuomonės jis apie lietuvius :). Mes neišsiduosime, kad nesuprantame. Kalbėsime sklandžia anglų kalba arba visai nekalbėsime :).
Gidas prieš pradedant turą paklausė, kas yra ne vietiniai. Mandagiai pažiūrėjęs į kanadiečių ir amerikonų pakeltas rankas jis tepasakė, kad su jais problemų nebus. Mūsų jis nepamatė. Ale pasakė juoką, kad praeitą savaitę jo ture buvo lietuviai ir nusistebėjo, ar ką nors jie išvis suprato. Matome neblogos nuomonės jis apie lietuvius :). Mes neišsiduosime, kad nesuprantame. Kalbėsime sklandžia anglų kalba arba visai nekalbėsime :).
Pirmiausia praėjome pačia katedra iki altoriaus. Šiek tiek istorijos apie tai, kaip čia buvo palaidota nukirsdinta karalienė, kada darytos paskutinės rekonstrukcijos, koks vyraujantis stilius. Toliau jau lipome į balkonus (gal jie ir kažkaip kitaip vadinasi). Ten dar daug iškasenų arba šiaip užsilikusių daiktų iš praėjusių katedros rekonstrukcijų.
Iš balkonų galėjome matyti visą katedros vidų. Gidas pasakojo apie smulkesnes architektūros detales, kaip jos išliko, kas jos ebuvo pakeista, kuriuo periodu ir pan.
Po balkonų visi pakilome ant katedros stogo, nuo kurio atsibėrė viso Peterborough vaizdas. Beveik galėjome matyti savo namus.
Po balkonų visi pakilome ant katedros stogo, nuo kurio atsibėrė viso Peterborough vaizdas. Beveik galėjome matyti savo namus.
Ant stogo nebuvo šilta tad visi patraukėme atgalios. Paskutiniai mums rodomi dalykai - varpinė ir statybinis keltuvas, naudotas pirmosios katedros statybai. Sunku patikėti, kad kai kurioms jo detalėms apie tūkstantį metų. Nieko sau. Ir dar veiktų tikriausiai.
Tiek to turo, padėkojome gidui ir patraukėme savo keliais. Buvo geras oras tad stabtelėjome aikštėje šiek tiek pakvėpuoti grynu oru. Buvo trečiadieni ir čia virė gyvenimas. Vieni kostiumuoti, kiti ratuoti, kiti su vežimėliais... Vyksta gyvenimas, kurį smagu stebėti.
Po tokio vaikščiojimo išalkome. Pakeliui vėl užėjome į čikinyką sukirsti vištos kulšelių ir kebabą. Tik niekas nesakykit Vidos tėveliui, jis mums neleidžia eiti į tokias "brudnas" vietas.
Pagastroliavome ir gana. Laikas vėl kibti į darbus. Toliau rašome savo nuotykius.
Vytas šiandien mum buvo žadėjęs parvešti šuniuką iš lietuvaitės, kuri kartais jį duoda kelioms dienosm pagloboti. Mes sutikome išskėstomis rankomis. Bet tik ne šiandien. Šiandien šeimininkė negali. Bet rytoj Vytas pažadėjo parvešti.
2010.08.19. 370-oji kelionės diena.
Blogas. Musulmoniška virtuvė. Šuniukas.
Šiandien nemažai pasistūmėjome su tinklapio pildymu. Jau aprašėme pusę JAV ir jau žinojome, kad antroji pusė eisis šiek tiek lengviau. Viskas pagal planą.
Vytas vėl buvo mūsų gyvenimo vadybininkas ir suorganizavo pas savo draugą pakistanietį mums ekskursiją. Misteris Rafik'as turi virtuvę, kurioje ruošia maistą visai musulmoniškai bendruomenei Peterborough. Jų šventėms, mečetės lankymams, jubiliejams ir pan. Norėtume pažiūrėti.
Nusipirkome lauktuvių mango dėžutę ir sutartu laiku patraukėme ekskursijon. Su misteriu Fariku Vidutė jau buvo pažįstama iš anksčiau tad ji pristatė savo išrinktąjį. Virtuvėje jie triūsė trise - tėvas, sūnus ir dar vienas pagalbininkas iš Pakistano, visai nekalbantis angliškai.
Mestikėjomės didelių puodų, bet ne tokių. Kubilai. Ir ne vienas. Būna, kad net septyni iš karto verda. Keliems žmonėms tai skirta? Dažniausiai apie 150-čiai, o kartais net ir 450-čiai, tada sukuriamos visos viryklės, užkaičiami visi puodai.
Vytas šiandien mum buvo žadėjęs parvešti šuniuką iš lietuvaitės, kuri kartais jį duoda kelioms dienosm pagloboti. Mes sutikome išskėstomis rankomis. Bet tik ne šiandien. Šiandien šeimininkė negali. Bet rytoj Vytas pažadėjo parvešti.
2010.08.19. 370-oji kelionės diena.
Blogas. Musulmoniška virtuvė. Šuniukas.
Šiandien nemažai pasistūmėjome su tinklapio pildymu. Jau aprašėme pusę JAV ir jau žinojome, kad antroji pusė eisis šiek tiek lengviau. Viskas pagal planą.
Vytas vėl buvo mūsų gyvenimo vadybininkas ir suorganizavo pas savo draugą pakistanietį mums ekskursiją. Misteris Rafik'as turi virtuvę, kurioje ruošia maistą visai musulmoniškai bendruomenei Peterborough. Jų šventėms, mečetės lankymams, jubiliejams ir pan. Norėtume pažiūrėti.
Nusipirkome lauktuvių mango dėžutę ir sutartu laiku patraukėme ekskursijon. Su misteriu Fariku Vidutė jau buvo pažįstama iš anksčiau tad ji pristatė savo išrinktąjį. Virtuvėje jie triūsė trise - tėvas, sūnus ir dar vienas pagalbininkas iš Pakistano, visai nekalbantis angliškai.
Mestikėjomės didelių puodų, bet ne tokių. Kubilai. Ir ne vienas. Būna, kad net septyni iš karto verda. Keliems žmonėms tai skirta? Dažniausiai apie 150-čiai, o kartais net ir 450-čiai, tada sukuriamos visos viryklės, užkaičiami visi puodai.
Dažniausiai ruošia avienos šonkauliukus, vištienos kulšeles. Receptai labai paprasti, bet mes netgi paprastų nesugebame atsiminti. Mums tik akys buvo išsprogusios, kokiais kiekiais viskas dedama į puodus.
Visi su mumis buvo labai draugiški. Šnekėjomės apie šeimas, apie mūsų kelionę, apie jų verslo pradžią. Šeimininkas mums pasirodė labai išlaikytas ir tvirtų pažiūrų žmogus.
Mandagiai atsiklausėme, ar galime fotografuoti ir filmuoti. Netgi nufilmavome trumpą fimuką apie šią didžiulę virtuvę (rasite mūsų video skyrelyje).
Kol mes kalbėjome jie mums paruošė kebabo lazdeles. Patys jie nevalgo mėsos kaip supratome iki kol saulė nenusileidžia. Šiuo metu ramadano periodas. Bet mums buvo labai labai skanu.
Dar kurį laiką pabuvome ir patraukėme namo. Mandagiai buvome pakviesti dar užeiti, jeigu norėsime pažiūrėti kaip jie ruošia kokį kitą patiekalą. Pažiūrėsime. Jeigu turėsime laiko būtinai užeisime.
Kaip ir žadėjo Vytas šiandien parvežė mums draugą. Jorkšyro terjerytė vardu Šeila.
Kol mes kalbėjome jie mums paruošė kebabo lazdeles. Patys jie nevalgo mėsos kaip supratome iki kol saulė nenusileidžia. Šiuo metu ramadano periodas. Bet mums buvo labai labai skanu.
Dar kurį laiką pabuvome ir patraukėme namo. Mandagiai buvome pakviesti dar užeiti, jeigu norėsime pažiūrėti kaip jie ruošia kokį kitą patiekalą. Pažiūrėsime. Jeigu turėsime laiko būtinai užeisime.
Kaip ir žadėjo Vytas šiandien parvežė mums draugą. Jorkšyro terjerytė vardu Šeila.
Vidutė praktiškai dingo. Visas laikas praleistas su šuniuku. Bet kad ir kiek dūkome su Šeila jos tikrasis šeimininkas buvo Vytas. Kur jis ten ir ji. Labai pripratusi prie jo. Netgi nesibaimina važiuoti dviračiu kuprinėje jam ant nugaros. Draugeliai.
Taigi parašydavom blogą, padūkdavom su Šeila, vėl parašydavom.
Diena praleista ne tik prie blogo ir monopolio stalo :).
Taigi parašydavom blogą, padūkdavom su Šeila, vėl parašydavom.
Diena praleista ne tik prie blogo ir monopolio stalo :).
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą