2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Hue

2009.11.23. 101-oji kelionės diena.
Išvažiuojame į Hue. Įsikuriame viešbutuke. Pasivaikščiojame po senamiestuką. Užsisakom turus. Nusiperkam bilietus į Laosą.
Tą dieną išvykome į Hue, atgal link šiaurės. Būdami Hoi An‘e galutinai priėmėme sprendimą nevažiuoti toliau link Vietnamo pietų, kur norėjome padrybsoti paplūdimiuose. Orų prognozės ir toliau nežadėjo nieko gero. Visame Vietname apsiniaukę arba lietus... Tad geriausias pasirinkimas žvalgytis po istorines vertybes. Tam pukiausiai tiko Hue. Hue – dar viena iš buvusių Vietnamo sostinių. Šiuo metu neabejotina kultūros, meno sostinė. Ypatinga ir tuo, kad netoli nuo jos dreikėsi siena, kažkada atskyrusi šiaurės ir pietų Vietnamo dalis. Čia galima pamatyti karo liekanas.. požeminius tunelius...
Tik išlipome iš autobuso ir gavome pasiūlymą apsistoti. Pasiderėję iki mums reikiamos kainos greitai tenai ir įsikūrėme.
Niek nelaukę nuėjome pasivaikšioti po Hue gatveles. Jos gražios, bet ne tokios įspūdingos kaip mūsų matytos Hoi An‘e. Nusprenėme užsisakyti du turus – vieną po miestą bei jo apylinkes ir į karo zoną pažiūrėti karo liekanų (buvome sugėdinti mamos, kad jeigu būdami Vietname nepamatysime to tai reiškia nebūsime buvę visai :)). Pasižvalgę geresnių kainų geriausias „išsimušėme“ mūsų viešbutuke.
Daugiau kažko ir nebenuveikėme. Tiesa, pasiruošėme siuntinį rytojui išsiųsti į Lietuvą.

2009.11.24. 102-oji kelionės diena.
Turas po Hue ir jo apylinkes. Citadelė. Imperatorių rūmai. Thien Mu pagoda. Imperatorių kapavietės. Siuntinys. Pomidorų sriuba.
Tą dieną pradėjome anksti. Na, bent jau mums atrodė, kad anksti. Keltis turėjome 7h. Kaip senais gerais laikais į darbelius :). Dabar truputį pasikankinom...
Hue miestas įžymus savo senojo miesto citadele, kurioje įsikūrę imperatoriaus rūmai. Nuo jų ir prasidėjo mūsų ekskursija. Citadelė – senojo miesto įtvirtinimai, už kurių kažkada tilpo didžioji dalis miesto. Už šių sienų dar vienos sienos – imperatoriaus rūmų įtvirtinimai. Iki imperatoriaus galima prisikasti tik kaip iki koščėjaus :).


Imperatoriaus rūmai, kaip ir kitos istorinės vietos Vietname, nėra iki galo atrestauruotos ir tai teikia papildomo žavesio. Ne visur pamatysi imperatoriaus sostą, o už kelių žingsnių žaliuojančias nepjautas pievas (galėjo dar ir karves išleisti pasiganyti). Bet matosi, jog restauracija įgauna tempą ir kai kitą kartą čia lankysimės (o būtų įdomu grįžti pažiūrėti) imperatoriaus rūmai bus pasikeitę. Truputį gavome informacijos iš lydinčio gido (tai gan neįprasta mums, nes visur renkamės informaciją patys..) ir nuvažiavome aplankyti Thien Mu („dangaus ledi“ pasak mūsų gido) pagodos. Pagoda graži, bet nėra kažkuo ypatinga.
Po pietų jau važiavome apžiūrėti trijų imperatorių kapaviečių.
Kad nelankyti visų trijų abiems, bet vistiek jas pamatyti nusprendėme dvi iš jų aplankyti eidami po vieną, o į trečiąją eisime kartu.
Imperatorių kapavietės nėra senos, visos 19-20 amžių, bet gražios savo architektūra ir supama aplinka.

Puošnios visos kapavietės, bet labiausiai patiko Tu Duc imperatoriaus kapavietė. Galbūt dėl to, kad buvo gražioje vietoje, apsupta tvenkinukų, magnolijų ir kitų mums egzotiškų augalų.
Kadangi kapavietės už miesto atgal grįžome laiveliu. Smagi pramoga sugalvota turo organozatorių.
Grįžome ir patraukėme tiesiai į paštą. Siuntėme pirmąjį siuntinį mūsų kelionėje. Vietname tai gan pigu. Sumokėjome apie 50 lt už 4 kg. Gal dėl to, kad pasirinkome ilgesnį kelią – laivais, tad siuntinys Lietuvą pasieks tik už dviejų mėnesių. Bet džiaugiamės išsiuntę keletą perskaitytų knygų bei ilgai laukiamų lauktuvių artimiesiems. Kuprinės aptuštėjo. Galėsime uždarbiauti kitų daiktus nešdami :).

2009.11.25. 103-oji kelionės diena.
Khe Sanh bazė. Vinc Moc tuneliai.
Kitą dieną vykdėme tai, kuo sugėdino mūsų mama. Važiavome į karo zoną, kurioje vyko Vietnamo karas. Norėjome savo akimis pamatyti tą vietą, kurioje įvyko tiek daug negero…
Gidas pats kilęs iš šių vietų tad pasakojimus paįvairindavo savo prisiminimais. Tikrai ne kokių akimirkų teko jam išgyventi… Taip pat su mumis važiavo Vietnamo karo veteranas, pats pirmą kartą po karo aplankantis tą vietą, kurioje dalyvavo mūšyje. Netgi buvo sužeistas..
Muziejus įkurtas vienoje pagrindinių buvusių JAV karinių bazių, kurios užėmimas vietnamiečiams reiškė pergalės pradžią… Eksponatai, kas be ko, šlovinantys vietinius herojus, nuotraukos – su bėgančiais amerikiečiais ir pan… Taip tikriausiai ir turi būti laimėjusios pusės muziejuose.

Už muziejaus eksponuojami iš JAV perimti malūnsparniai bei atimti tankai. Kažin kas būtų jeigu šis mūšis vyktų šio meto technologijomis?... Neduok Dieve..
Po mūšio vietos bei muziejaus važiavome pažiūrėti Vinh Moc tunelių. Neįtikėtina vieta. Ir apie ją labai gražiai yra parašę mūsų draugai Kotryna su Ryčiu savo kelionės metu. Siūlome dar kartą paskaityti: http://rktrip.blogspot.com/2009/03/vietnamas-hue-ninh-binh.html

Apima keistas jausmas vaikštinėjant tuneliais, kuriuose buvo apsigyvenęs visas kaimas... Turintiems klaustrofobijos jausmą reikėtų būti atsargiems.
Įdomi diena su kraupiais pasakojimais... Geriau pasaulyje tebūna taika.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą