2010 m. sausio 15 d., penktadienis

Singapūras

2010.01.11. 150-oji kelionės diena.
Pakeliui į Singapūrą. Pasienis. Viešbutuko paieškos. Singapore flyer. Sriubos. Paskutinė vakarienė su mamytėmis.
Ankstyvą rytą mes jau autobusų stotyje. Nusipirkome bilietus, bet teko dar palaukti gerą valandikę. Užvalgėme skanių blynų ir laikas labai greitai prabėgo.
Deja, atvažiavo kitoks autobusas nei mums buvo žadėta. Norėjome patogesnio mūsų mamytėms, bet atvažiavo gan senas “trandalietas”.
Šiaip ne tai jis dardėjo greitkeliu, o jį lenkė visi kas netingėjo… Bet svarbiausia, kad bent jau reikiama kryptimi keliaujam.
Dar turėjome savo maistuko ir ilgėliau keliaujant vis jį išsitraukiam. Oi tas skanusis lietuviškas maistukas. Ačiū mamytėms, kurios mums ne tik supjaustydavo, bet ir beveik į burną įdėdavo :). Buvom lepinami :).
Pasienyje didelių trikdžių nebuvo. Gal kiek nerimavome dėl Ginto, nes jam juk vis pakyla temperatūra netinkamu metu. Bet šįkart pasienyje patikros nebuvo ir mes ramiai įvažiavome į mūsų jubiliejinę dešimtąją kelionės šalį – Singapūrą.
Autobusas išleido tokioje vietoje, kurios nežinojo net pats vairuotojas :). Tad nieko nelaukę susistabdėme taksi ir patraukėme į viešbutuko paieškas. Singapūras iškart nustebino modernumu. Nors buvome ne centre, bet jau matėme, kad tai visai kitokia šalis nei mūsų prieš tai matytos.
Skyrėsi ir viešbučiai. Bent jau kainomis :). Pirmajame, kurį buvome nusižiūrėję nebebuvo šeimyninio kambario tad mes palikę mamikes saugoti lagaminų patraukėme į paieškas. Perėjome gerą tuziną, bet mums patinkančio neradome. Nenorėjome bet kokiame apsistoti, nes tai buvo mūsų paskutinis vakaras kartu su mamytėmis… O geresnių viešbučių kainos truputį kandžiojosi…
Pagaliau suradome mums patinkantį. Įsikūrėme kolkas geriausiame mūsų kelionės viešbutuke.
Nieko per daug nelaukę patraukėme į miestą. Patraukėme link apžvalgos rato, vadinamo Singapore flyer.
Su kiekvienu žingsniu Singapūras ir toliau stebino. Dar nebuvome matę, kur būtų taip gražiai derantys sena su nauju, architektūra ir gamta, dangoraižiai ir seni maži namukai. Daug buvome girdėję nuomonių apie šią šalį – valstybę, kad čia per daug dirbtina, kad čia vien išpuikę bankininkai, bet iš tikrųjų pamanėme, kad jeigu visi miestai būtų tokie tai ir pasaulis būtų mielesnis. Nepabėgsime nuo civilizacijos progreso ir lai jis būna tokia linkme kokią mes pamatėme čia, Singapūre. Be abejo, bepigu kai tokios gamtinės sąlygos, bet pasidžiaukime tuo, kaip gamtos grožį išėjo priderinti prie miesto šurmulio.
Apžvalgos ratas didžiausias pasaulyje (dar vieną “iausią” įsirašėme į savo sąrašą :)). Pasikelti juo tikrai nepigu, bet verta. Vėl pataikėme saulėlydžio metu. Galėjome pamatyti miestą dar besileidžiančios saulės fone ir jau sužibus nakties žiburiams. Nerealiai įspūdinga.

Iš aukštai galėjome įsitikinti kaip branginamas kiekvienas žemės lopinėlis. Netgi futbolo aikštė taupant vietą buvo įrengta ant vandens.

Apsisukimas tetruko pusę valandos. Norėjome dar ilgiau, bet niekas nebeleido :). Pasivaikščiodami patraukėme viešbutuko link. Pakeliui užėjome į vadinamąjį Food Stall, kuriame galima pasirinkti maisto iš pačių įvairiausių virtuvių. Nuo europietiškos iki japoniškos... Pasinaudojom vakarykščiu patyrimu ir pasiėmėme Tom Yam sriubos ir keletą kitų patiekalų. Laaabai skanu. Aštroka, bet tai gerai - šalina toksinus :).
Vakare visi susėdome viešbutuke prie stalo ir dalindamiesi įspūdžiais reziumavom šią kelionę kartu. Džiugu buvo, kad mamytėms patiko. Mes taip pat buvome patenkinti būdami po mamyčių sparneliu. Norėjosi ilgiau, bet kiek yra tiek ir turi būti gerai :).

2010.01.12. 151-oji kelionės diena.
Sentosa sala. Akvariumas. Delfinų pasirodymai. Oro uostas. Ašaros. Nauja nakvynės vieta. Vakaras be mamyčių...
Ankstyvą rytą su mamytėmis išsiruošėme į Singapūro akvariumą, kuris įsikūręs netoliese (čia viskas netoliese) esančioje saloje.Tereikėjo su metro pavažiuoti keletą stotelių ir persėdus į autobusą per tiltą persikelti į salą.
Sentosa sala vienas iš labiausiai prižiūrėtų miesto rajonų. Čia galima rasti ir puikius kurortus, paplūdimius ir vilas. Mes išsirinkome akvariumą :).
Prie pat įėjimo pasitinka milžiniški vėžliai. Panašiai kaip pas mus Klaipėdoje ruoniai. Nors ir nebuvo pigu, bet jau nuo pirmų žingsnių nesigailėjome atėję. Muziejus buvo nedidelis, bet labai įdomiai padarytas. Beveik viskas interaktyvu. Galima paliesti, pamaitinti, nusipaveiksluoti. Viename iš baseinų beplaukiojančios rajos buvo tokios smalsios, kad visada praplaukdamos stabteldavo prie žmonių, kad šie galėtų paglostyti. Kaip vandens šuniukai :).

Tikriausiai įdomiausia vieta – stiklinis tunelis. Atrodo, kad vaikštai tarp ryklių, milžiniškų žuvų, gražių koralų. Mudu jau vaidinome patyrusius ir karts nuo karto pasakydavome kokios nors žuvies pavadinimą :).

Muziejus mažesnis nei Klaipėdos, tad netrukome jį apeiti. Į bilieto kainą įeina ir rožinių delfinų pasirodymas. Viskas vyksta baseine po atviru dangumi. Bepigu jiems tokiame klimate...

Pasirodymas neprilygo Klaipėdos delfinariumo delfinų pasirodymui. Didžiausi linkėjimai jums klaipėdiečiai! Bet nepaisant to kiekvieną kartą pamačius delfinus aplanko jauduliukas. Jų akys tokios...tokios...
Po jūrų muziejaus patraukėme link namų. Kepini saulė tai kuo greičiau smukome į vakar išbandytą valgyklėlę. Visi pasiėmėme išbandytų patiekalų. Reikia mamytėms pasistiprinti prieš kelionę.
Transportas Singapūre labai patgus. Iki oro uosto galima važiuoti metro, galima išsikviesti taksi, galima vykti autobusu. Pastarąjį variantą ir pasirinkome. Taip ir pigiu ir daugiau pamatysime nei važiuodami metro. Per beveik valandikę pasiekėme biudžetinių avialinijų terminalą (kas vyksite žinokite, kad reikia dar persėsti į terminalus jungiantį autobusą – pasilikite daugiau laiko).
Kol mamytės reguliavo savo lagaminų svorį Gintas susipažino su indų kilmės malaiziečiu, taip pat belaukiančiu lėktuvo. Besipasakodami įsišnekėjo, kad mes keliaujame aplink pasaulį ir, kad neužilgo kelsimės į Australiją. Mūsų maloniai nuostabai vyriškis buvo laivininkystės kompanijos vadovas. Liuks. Labai tikėtina, kad pravers ši maloni pažintis, nes tarp Pietryčių Azijos ir Australijos keleivinių laivų nebėra ir mums reikės rasti kitą kelią į naują žemyną...
Neveltui sakoma, kad išvykti lengviau nei būti paliktam. Šįkart, kitaip nei mums išvykstant iš Lietuvos, mes išlydėjome į kelionę ir mojavome rankomis. Suspaudė širdeles...
Su liūdesiu grįžome atgal į miestą ir vis žvilgčiodami į laikrodį sakydavom vienas kitam kur dabar gali būti mūsų keliauninkės.
Tikriausiai tam, kad dar pagyvinti atsiminimus, užsukome ir į tą pačią valgyklėlę pavalgyti. Juk dar taip nesenai čia kartu siurbėm sriubas :).
Mamytėms išvykus vėl reikėjo persiorentuoti į kitą ritmą. Pirmiausia reikėjo susirasti kur nakvoti. Paėjėję ne per toliausiai nuo mūsų buvusio viešbutuko užėjome į vienus nakvynės namus. Baisu... Einame toliau. Ir iš antro karto pataikėme. Nakvojome keletą kartų pigiau kukliame keletos kvadratinių metrų kambarėlyje :). Mažam kambarėly...
Ramiai nuėjome miegoti iš mamyčių gavome žinutę, jog jos sėkmingai pasiekė Bankoką. Tikros šaunuolės! Ir pačios vienos galėtų keliauti aplink pasaulį :).


2010.01.13. 152-oji kelionės diena.
Pamiegam :). Pasivaikštom mieste. Ugniagesių muziejus. Esplanade. Merchants of Bolywood.
Pagaliau išsimiegojom!!! Nors ne tiek ilgai kiek galvojome, kad miegosime. Tikriausiai jau ir patys buvome įsivažiavę į tą ritmą, kad akys pačios atsimerkė :).
Gerai išsiilsėję apie piet pautraukėme į miestą pasižvalgyti. Ėjome į Chinatown‘ą. Chinatown‘as taip pat tvarkingesnis nei mūsų matyti kituose miestuose. Sunku patikėti, kad net ir kiniečiai tvarkingai moka gyventi. Juokaujame :).
Pakeliui užėjome į ugniagesių muziejų. Nebuvome planavę, bet atrodė neblogai, o dar ir nemokamai. Liuks. Muziejus, kaip ir mūsų matytasis Jūsų muziejus, turi daug interaktyvių dalykiukų, daug video medžiagos, daug tvarkingų eksponatų. Ir kondicionierių. Visada malonu iš tvankaus karščio įnerti į vėsią patalapą :). Mažas, bet įdomus muziejukas.

Buvome pirmieji lankytojai iš Lietuvos (bent jau taip sakė budintis ugniagesys) tad mus pakvietė pasirašyti knygoje. Įsiamžinome.
Ir toliau džiaugėmės kiekvienu kampeliu šiame mieste. Tai nebuvo tikroji Azija, bet tokio tvarkingo ir išpuoselėto miesto dar nebuvome matę.

Chinatown‘ą su miesto centru jungia mažos gatvelės, kuriose dabar įsikūrusios smulkesnės, nišines paslaugas teikiančios kompanijos (turto valdymas, reitingo agentūros, namų dekoro...).

Visiškai šalia prasideda ir dangoraižių rajonas. Galima sakyti, kad jie susilieję. Šalia dangoraižio žiūrėk stovi kiniečių šventykla ar senvovinis namas su vidniu kiemu, kuriame dabar įkurta kavinukė. Priėjus pakrantę iš dešinės milžiniški dangoraižiai, o po kaire puse mažų senoviškų namukų eilė.

Galbūt kai kuriems tai atrodys „kičas“, bet ar rinktumėtės tai ar tai, kas čia buvo prieš 30 metų – surūgęs upės vanduo, šiukšlinos pakrantės, išstipusios žuvys ir besiveisiančios bakterijos? Nei kiek neperdedame. Taip ir buvo. Miestas buvo visiškai praradęs savo vaizdą ir jį apleidinėjo tiek ir investuotojai tiek ir gyventojai. Tik po dešimtmetį trukusios valymo ir restauravimo programos pavyko miestą prikelti naujam gyvenimui. Be abejo kai ką tam paaukojant..
Ginto, kaip finansinino, širdis suvirpėdavo matant kaip bankininkai nusileidę iš dangoraižių su klientais sėdi aptarinėdami reiklus parkeliuose ar vaikštinėja senamiesčio gatvelėse. Nieko tas Gintas nepasikeitė. Finasta visada jo širdyje :).
Tos dienos tikslas buvo pasiekti Esplanade – teatrą prie vandens, kuriame šįvakar turėjo būti šokėjų pasirodymas „The Merchants of Bollywood“. Vidutė labai norėjo pamatyti šį pasirodymą. O dar tokio grožio teatre.

Vidutė nuėjo į teatrą, o Gintas tuo tarpu vaikščiojo pakrante. Šįkart Vidutės buvo laikas pamatyti kažką brangiau kainuojančio (Gintas Kinijoje važiavo pažiūrėti Jangdzės užtvankos). Tiesą sakant Gintui ir tie šokiai nebuvo taip jau prie širdies :).
Upės žiotyse, prie kurių ir yra įsikūręs Esplanade, stovi ir miesto simbolis – liūtas žuvies kūnu. Išvertus Singapūro vardą ir yra Liūto miestas.
Žiotyse taip pat statomas trijų dalių dangoraižis, kurio pačiame viršuje ant stogų jau statomas milžiniškas laivas.

Tikriausiai tai viena iš upę užtvenksiančio projekto dalių. Miestas nori užtvenki upę ir naudoti jos vandenį miesto reikmėms (dabar jis per daug sūrus dėl potvynių ir atoslūgių).
Vidutei porą valandų kaip mat prabėgo bežiūrint Bollywoodiškus šokius, o Gintui bevaikščiojant pakrante.
Ką pamatėm ir ką išgirdom aptarėme toje pačioje valgyklėlėje. Kaip jau esame minėję visada norime valgyti toje pačioje vietoje.
Tą vakarą jau pradėjome ruoštis mūsų blogo papildymui. Buvo ilgas laiko tarpas neaprašyts tad reikėjo viską sudėlioti į vietas, atsirinkti nuotraukas ir pan. Gan didelis darbas :).

2010.01.14. 153-oji kelionės diena.
Vėl pamiegam :). Vėl vaikštom mieste. Azijos civilizacijų muziejus. Indų šventyklos. Avatar. Blogas.
Džiaugėmės dar viena galimybe pamiegoti :). Miegas žmogų puošia :).
Šiandien vėl nusprendėme nueiti į miestą ir dar kartą pasivaikščioti gatvelėmis bei aplankyti Azijos civilizacijų muziejų. Apie jį buvome girdėję gerų atsiliepimų.
Einant iki jo rinkomės kitą maršrutą nei prieš tai buvusieji. Ir vistiek mums patiko. Vėl visur žalia, graži architektūra, pasitempę žmonės..
NUOTRAKA su kazkuriuo vaizdu?
Azijos civilizacijų muziejus tikrai įspūdingas. Tikriausiai Singapūras negalėdamas pasigirti labai gilia istorija bando pritraukti turistus surinkdamas kiek įmanoma daugiau informacijos apie aplinkines civilizacijas.

Muziejus mums patiko. Pakankamai didelis, kad pavargtume :). Po muziejaus patraukėme dar kartą miesto centru, Chinatown‘u. Čia norėjome pamatyti seniausią Singapūro indišką šventyklą. Gaila, kad ji buvo remontuojama, tad paties grožio – fasado nepamatėme.
Norėdami atsilalaiduoti nusprendėme nueiti į kiną. Jau seniai norėjome pamatyti Kamerono „Avatar“. Iš artimųjų buvome girdėję gerus atsiliepimus.
Kino kaina čia panaši kaip Lietuvoje. O dar 3D!

Kol laukėme seanco rašinėjome blogą, bet jau matėme, kad tikriausiai reiks tam reikalui dar pasilikti Singapūre vieną dienelę ir viską neskubant sukelti į vietas..
Filmas nerealus! Su tais akiniais pasineri lyg į pasaką, kuri vyksta tau tiesiai prieš akis. Nerealiai gražu. Kameronas ne tik Titanikus moka kurti :).
Dar ilgai aptarinėjome šį filmą. Vakare ne tik rašinėjome blogą, bet ir tęsėme laivo į Australiją paieškas. Labai tikimės, kad pavyks :).

2010.01.15. 154-oji kelionės diena.
Blogas blogas blogas. Pasivaikstome. Skanioji valgyklėlė. Ruošiamės Indonezijai.
Ir vėl miegame! Bet pabudę iškart kibome į darbus ir pildėme blogą. Laoso, Tailando, Malaizijos, Singapūro, mamyčių vaizdai vėl bėgo prieš akis…
Toli pasivaikščioti nėjome. Apsukome mažą ratuką, kad galvos pailsėtų nuo kompiuterio ir pavalgėme skaniųjų sriubų mūsų valgyklėlėje.
Vakare dar pasitikslinome keltų į Indoneziją grafikus ir nuėjome pailsėti prieš ilgesnį kelią.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą