2010.06.13. 303-oji kelionės diena.
Švarinamės. Plepalai. Pacific coast. Santa Barbara. Neužsiveda variklis. Walmartas nepriima. San Luis Obispo. Perkam anteną. Žiūrim teliką. Valio.
Iš pat ryto dar naudojomės proga, kad turime visus patogumus. Gintas pusvalandį pasėdėjo tualete, išsimaudėme ir pradėjome vėl ruoštis kelionei. Aišku nepraleidome progos dar pašnekėti su tėveliais. Papasakojome šiek tiek į priekį, ką ketiname veikti. Vienu žodžiu papliurpėm.
Gana kalbų daugiau darbų. Reikia važiuoti. Atsisveikinome su Džeisonu, pas kurį bendrai jau esame praleidę dvi savaites. Jau beveik kambariokais buvome patapę :). Ačiū tau Džeisonai už viską!
Ateinančių dienų mūsų tikslas - vingiuoti vakarų pakrante iki pačios sienos su Kanada. Esame skaitę ir girdėję, ir iš Džeisono gavę rekomendacijų būtinai pravažiuoti šiuo keliu.
Taigi šiandien įveiksime vieną jo dalį. Dar Los Andžele pasukome į pakrantės kelią ir juo nuvingiavome link Santa Barbaros. Pakeliui tokie rajonai kaip Malibu liudijo, kad čia tikrai yra pasiturinčių žmonių. Vilos, baseinai, sodai...
Praleidę Los Andžele dvi savaites supratome, kad jo grožis ir yra vilos, sodai, kino studijos... Vienu žodžiu Celebrities.
Panašiai buvo iki pačios Santa Barbaros. Čia pradėjome žvalgytis gal išbėgs iš krūmų Sisi arba Meisonas, bet jų nebuvo tad patraukėme toliau. Grįšime čia kai turėsime pakankamai pinigų nusipirkti arba bent jau išsinuomoti kokią viliukę :).
Netoli už Santa Barbaros sustojome vienoje aikštelės pasilengvinti ir šiek tiek pramankštinti kojas. Ir čia štai Gardena jau mums iškrėtė šposą. Vedam vedam, o ji nesiveda. Šaltas prakaitas. Bet prakaitas čia niekuo nepadės. Bandom dar. Nieko sau. Iškart užsivedė... Nejuokaukite su mumis taip daugiau, panelyte!
Šiandien nebenorėjome pradėti kelionės Pacific Coast pačia gražiausia atkarpa nuo San Luis Obispo iki San Francisco tad pradėjome ieškotis nakvynės. Ieškotis tai reiškia, kad reikia užsukti į Walmartus, kuriuos esame pasižymėję savo žemėlapyje ir pažiūrėti ar ten leidžiama nakvoti.
Pirmajame, netoli Santa Marijos, jau iš toli pamatėme ženklus, neleidžiančius keliautojams apsinakvoti. Dėl viso pikto nuėjome dar paklausti į Informaciją. Negalima. Pirmas kartas mums kai sutinkam "nesvetingą" Walmartą. Gerai, kad turime pasižymėję dar kelis. Lekiam prie jų.
Truputį nerimavom, jog visi Walmart'ai, esantys pakrantėje, gali neleisti pasisvečiuoti. Bet sekantis Walmart'as, esantis pačiame San Lui Obispo tai paneigė ir mes įsikūrėme prie senučiukų porelės su kemperiu.
Tą vakarą nusipirkome mūsų mašiniuko televizoriui antenikę. Jau baigiame galutinai įsiruošti savo namukus. Gulim ir žiūrim kažkokias muilo operas. Pagavo tik du kanalus ir abu meksikietiškus. Tikriausiai visi amerikietiškieji kanalai kabeliniai ir jau čia senai niekas nežiūri "anteninių" kanalų. Meksikietiški gerai ir dėl to, kad Gintas galės žiūrėti savo futbolą.
Vakare gavę iš kaimynystėje esančių senučiukų vyno atidarytuvą pabandėme Kaliforniško vynuko. Ragaujam ką aplink matom :)
2010.06.14. 304-oji kelionės diena.
Rytas su televizoriumi. Link pakrantės. Vynuogynai. Ruoniai. Hearst castle. Pacific coast road. Rūkai. Kaituotojai. San Franciskas. China town. Meksikonų maistas. Saulėlydis. Walmartas.
Ryte Vidutė pramerkusi akis priešais save, nieko stebėtina, pamatė Gintą jau spoksantį bėgiojančius 22 vyrus. Ir dar sako, kad netrukus bus antrosios rungtynės. Prasideda.
Kol valgėme pusryčius tie 22 vyrai ir straksėjo ekrane. O dar meksikiečių komentatorių emocingi šūksniai, beveik kaip stadijone jautėmės. Bet dar nebaigę žiūrėti antrųjų varžybų pajudėjome toliau. Gintas sakė, kad su tuo rezultatu jau viskas aišku...
Važiuojam link pakrantės. Pakeliui, tarp mažų kalvelių pravažiavome daug vynuogynų. Kaip ir sakėme - ką matome tą ragaujame :)
Privažiavome pakrantę ir oras iškart atvėso. Džeisonas mums buvo minėjęs, kad net vasarą čia oras neįkaista daugiau nei 25 laipsniai. Karštomis dienomis. Gal ir gerai, nes karščio jau buvome prisiragavę.
Pakrantėje netrukus privažiavome ruonių stovyklą. Dramblinių ruonių. Dar nepriėję jau išgirdome kaip jie riaumoja. Dydis nemenkas. Snukis taip pat. Ypač patinų. Kaip ir pas žmones :).
Prieiti prie pat jų neina tai jie sau ir mėgaujasi tuo. Išsivertę miega arba kirkinasi. Patinai viens kitam savo bicepsus rodo :). Vos prieš keliasdešimt metų jų buvo visai nedaug likę, dabar gamtos apsaugos pagalba vėl atkuriama jų populiacija.
Savo LP gide skaitėme apie netoliese esančią pilį, kuri ale viena gražiausių JAV. Hearst castle. Ok, važiuojame pažiūrėti. Įtariame, kad bus neblogai mokama tad teks pasitenkinti tolimesniu vaizdu. Bet pasirodo jie dar gudresni. Įėjimas tokioje vietoje, iš kurios tos pilies dar ir nepamatysi. Nenorėjome mokėti už įėjimą į pilį. Pilių turime Europoje, ten jų ir prisižiūrėsime.
Negaištame laiko ir važiuojame gražiuoju Pacific Coast. Nors ir buvo giedra diena, bet vietomis užeidavo toks rūkas, kad neidavo matyti net krante esančių uolų viršūnių. Vietomis vėl nušvisdavo. Važiuojame rūkų metu ir turime su tuo susitaikyti.
Karts nuo karto sustodavome regyklose, kad galėtume pagaudyti geresnių kadrų, kad vėjas truputį prapūstų senstančius smegenis. Kartais stodavome pažiūrėti erelių (čia mums bendrinis pavadinimas sakalų, vanagų, erelių...). Kartais pasitaikydavo tikrai įspūdingų egzempiorių. Ne visada spėdavome pagauti geresnį kadrą.
Saulė galop visai išsklaidė rūką ir jau galėjome važiuoti plačiais vingiais pro langus žiopsodami į Ramųjį vandenyną. Nerealiai gražu. Primena Australijos Great Ocean Road. Būtume menininkai tai gal net įkvėptų kam nors...
Kelias ne tik gražus, bet ir rojus aktyvaus poilsio mėgėjams. Vietomis privažiuodavome kaituotojų (jėgos aitvarų) palūdimius, kurie vartydavosi ora begaudydami vėją. Aišku mūsų Algiukas visiems nušluostytų nosis, ane Algi? :)
Nors ir nebuvo sezonas, bet nuolat žvalgėmės banginių. Jų migravimo metu juos galima pamatyti plika akimi važiuojant šia pakrante. Bet, kaip minėjome, šiuo metu ne tas metas, tai teko pasitenkinti kitais vaizdais. Banginius bandysime pasivyti šiaurinėje JAV dalyje.
Kur buvęs kur nebuvęs štai ir San Franciskas. Labai norėjome pamatyti žymųjį Golden Gate tiltą, kuris ir dabar yra antras JAV tarp "suspension bridges" pagal pagrindinės dalies ilgį. Pirmasis yra Niujorke, kurį taip pat tikimės pamatyti. Golden Gate architektų sąjungos buvo pripažintas penktas tarp "most favourite in USA" architekrūrinių objektų. Ką gi, pažiūrėkime ar ir mums jis patiks.
Kelią radome gan lengvai, trumpam pasistatę automobilį gretimoje mokamoje aikštelėje nulėkėme pažiūrėti architektūros šedevro.
Tikrai labai gražus. Nėra jokių "kvarbatkų", bet tikriausiai tuo ir gražus. Ilgis dar įspūdingesnis. Ištysęs kaip ilgas siūlas prilaikomas kitų siūlų.
Dar truputį pastovėję patraukėme apžiūrėti paties miesto. San Franciskas, be Silicon Valley, jis turistus traukia savo Viktorijos laikų bei moderniąja architektūra. Daug kartų matytas atvirutėse štai jis prieš mūsų akis. Trumpam pasijutome lyg ir Europoje. Siauresnės gatvelės, graži architektūra, žmonių apsirengimo stilius. Mums patinka. Kolkas tikriausiai mums gražiausias miestas JAV. Na, ne tiek daug dar ir matėme.
Siauros, baltų kotedžiukų pristatytos, į kalvas kylančios gatvelės, lėtai bildantys tramvajai. Atmosfera, kuri lengvai įtraukia į save. Atmosfera, kuri negti mums, gamtos vaikams, patinka.
Gardeną priparkavome visai prie Chinatown'o ir patraukėme pasivaikščioti. Kiniečių kvartalas visada išsiskiria savo šurmuliu, kavinukėmis, dekoracijomis. Mes nieko ilgai nelaukę nusipirkome pigesnių suvenyrų :). Modernioji miesto dalis taip pat turi senojo palikimo. Trikampiai namai, mums labai patinkantys, taip pat buvo čia.
Gerokai pasivaikščioję išalkome. Kai pamatėme meksikonų restoraniuko nieko nelaukėme. Buritos mums tinka labai.
Tiek to laiko San Franciske. Pasukome atgal. Saulė buvo prie pat horizonto ir mes norėjome pagauti keletą tilto kadrų jai besileidžiant. Spėjome.
Pakankamai prisifotografavus buvo laikas ieškotis nakvynės. Tuo pačiu turėjome progą ir pervažiuoti Golden Gate tiltą. Jeigu važiavome keletą minučių tai kiek laiko eitume? :)
Nakvynei pasirinkome Walmartą už kokių 50 mylių už San Francisko. Įsijungėme televizoriuką ir smagiai leidome laiką.
Švarinamės. Plepalai. Pacific coast. Santa Barbara. Neužsiveda variklis. Walmartas nepriima. San Luis Obispo. Perkam anteną. Žiūrim teliką. Valio.
Iš pat ryto dar naudojomės proga, kad turime visus patogumus. Gintas pusvalandį pasėdėjo tualete, išsimaudėme ir pradėjome vėl ruoštis kelionei. Aišku nepraleidome progos dar pašnekėti su tėveliais. Papasakojome šiek tiek į priekį, ką ketiname veikti. Vienu žodžiu papliurpėm.
Gana kalbų daugiau darbų. Reikia važiuoti. Atsisveikinome su Džeisonu, pas kurį bendrai jau esame praleidę dvi savaites. Jau beveik kambariokais buvome patapę :). Ačiū tau Džeisonai už viską!
Ateinančių dienų mūsų tikslas - vingiuoti vakarų pakrante iki pačios sienos su Kanada. Esame skaitę ir girdėję, ir iš Džeisono gavę rekomendacijų būtinai pravažiuoti šiuo keliu.
Taigi šiandien įveiksime vieną jo dalį. Dar Los Andžele pasukome į pakrantės kelią ir juo nuvingiavome link Santa Barbaros. Pakeliui tokie rajonai kaip Malibu liudijo, kad čia tikrai yra pasiturinčių žmonių. Vilos, baseinai, sodai...
Praleidę Los Andžele dvi savaites supratome, kad jo grožis ir yra vilos, sodai, kino studijos... Vienu žodžiu Celebrities.
Panašiai buvo iki pačios Santa Barbaros. Čia pradėjome žvalgytis gal išbėgs iš krūmų Sisi arba Meisonas, bet jų nebuvo tad patraukėme toliau. Grįšime čia kai turėsime pakankamai pinigų nusipirkti arba bent jau išsinuomoti kokią viliukę :).
Netoli už Santa Barbaros sustojome vienoje aikštelės pasilengvinti ir šiek tiek pramankštinti kojas. Ir čia štai Gardena jau mums iškrėtė šposą. Vedam vedam, o ji nesiveda. Šaltas prakaitas. Bet prakaitas čia niekuo nepadės. Bandom dar. Nieko sau. Iškart užsivedė... Nejuokaukite su mumis taip daugiau, panelyte!
Šiandien nebenorėjome pradėti kelionės Pacific Coast pačia gražiausia atkarpa nuo San Luis Obispo iki San Francisco tad pradėjome ieškotis nakvynės. Ieškotis tai reiškia, kad reikia užsukti į Walmartus, kuriuos esame pasižymėję savo žemėlapyje ir pažiūrėti ar ten leidžiama nakvoti.
Pirmajame, netoli Santa Marijos, jau iš toli pamatėme ženklus, neleidžiančius keliautojams apsinakvoti. Dėl viso pikto nuėjome dar paklausti į Informaciją. Negalima. Pirmas kartas mums kai sutinkam "nesvetingą" Walmartą. Gerai, kad turime pasižymėję dar kelis. Lekiam prie jų.
Truputį nerimavom, jog visi Walmart'ai, esantys pakrantėje, gali neleisti pasisvečiuoti. Bet sekantis Walmart'as, esantis pačiame San Lui Obispo tai paneigė ir mes įsikūrėme prie senučiukų porelės su kemperiu.
Tą vakarą nusipirkome mūsų mašiniuko televizoriui antenikę. Jau baigiame galutinai įsiruošti savo namukus. Gulim ir žiūrim kažkokias muilo operas. Pagavo tik du kanalus ir abu meksikietiškus. Tikriausiai visi amerikietiškieji kanalai kabeliniai ir jau čia senai niekas nežiūri "anteninių" kanalų. Meksikietiški gerai ir dėl to, kad Gintas galės žiūrėti savo futbolą.
Vakare gavę iš kaimynystėje esančių senučiukų vyno atidarytuvą pabandėme Kaliforniško vynuko. Ragaujam ką aplink matom :)
2010.06.14. 304-oji kelionės diena.
Rytas su televizoriumi. Link pakrantės. Vynuogynai. Ruoniai. Hearst castle. Pacific coast road. Rūkai. Kaituotojai. San Franciskas. China town. Meksikonų maistas. Saulėlydis. Walmartas.
Ryte Vidutė pramerkusi akis priešais save, nieko stebėtina, pamatė Gintą jau spoksantį bėgiojančius 22 vyrus. Ir dar sako, kad netrukus bus antrosios rungtynės. Prasideda.
Kol valgėme pusryčius tie 22 vyrai ir straksėjo ekrane. O dar meksikiečių komentatorių emocingi šūksniai, beveik kaip stadijone jautėmės. Bet dar nebaigę žiūrėti antrųjų varžybų pajudėjome toliau. Gintas sakė, kad su tuo rezultatu jau viskas aišku...
Važiuojam link pakrantės. Pakeliui, tarp mažų kalvelių pravažiavome daug vynuogynų. Kaip ir sakėme - ką matome tą ragaujame :)
Privažiavome pakrantę ir oras iškart atvėso. Džeisonas mums buvo minėjęs, kad net vasarą čia oras neįkaista daugiau nei 25 laipsniai. Karštomis dienomis. Gal ir gerai, nes karščio jau buvome prisiragavę.
Pakrantėje netrukus privažiavome ruonių stovyklą. Dramblinių ruonių. Dar nepriėję jau išgirdome kaip jie riaumoja. Dydis nemenkas. Snukis taip pat. Ypač patinų. Kaip ir pas žmones :).
Prieiti prie pat jų neina tai jie sau ir mėgaujasi tuo. Išsivertę miega arba kirkinasi. Patinai viens kitam savo bicepsus rodo :). Vos prieš keliasdešimt metų jų buvo visai nedaug likę, dabar gamtos apsaugos pagalba vėl atkuriama jų populiacija.
Savo LP gide skaitėme apie netoliese esančią pilį, kuri ale viena gražiausių JAV. Hearst castle. Ok, važiuojame pažiūrėti. Įtariame, kad bus neblogai mokama tad teks pasitenkinti tolimesniu vaizdu. Bet pasirodo jie dar gudresni. Įėjimas tokioje vietoje, iš kurios tos pilies dar ir nepamatysi. Nenorėjome mokėti už įėjimą į pilį. Pilių turime Europoje, ten jų ir prisižiūrėsime.
Negaištame laiko ir važiuojame gražiuoju Pacific Coast. Nors ir buvo giedra diena, bet vietomis užeidavo toks rūkas, kad neidavo matyti net krante esančių uolų viršūnių. Vietomis vėl nušvisdavo. Važiuojame rūkų metu ir turime su tuo susitaikyti.
Karts nuo karto sustodavome regyklose, kad galėtume pagaudyti geresnių kadrų, kad vėjas truputį prapūstų senstančius smegenis. Kartais stodavome pažiūrėti erelių (čia mums bendrinis pavadinimas sakalų, vanagų, erelių...). Kartais pasitaikydavo tikrai įspūdingų egzempiorių. Ne visada spėdavome pagauti geresnį kadrą.
Saulė galop visai išsklaidė rūką ir jau galėjome važiuoti plačiais vingiais pro langus žiopsodami į Ramųjį vandenyną. Nerealiai gražu. Primena Australijos Great Ocean Road. Būtume menininkai tai gal net įkvėptų kam nors...
Kelias ne tik gražus, bet ir rojus aktyvaus poilsio mėgėjams. Vietomis privažiuodavome kaituotojų (jėgos aitvarų) palūdimius, kurie vartydavosi ora begaudydami vėją. Aišku mūsų Algiukas visiems nušluostytų nosis, ane Algi? :)
Nors ir nebuvo sezonas, bet nuolat žvalgėmės banginių. Jų migravimo metu juos galima pamatyti plika akimi važiuojant šia pakrante. Bet, kaip minėjome, šiuo metu ne tas metas, tai teko pasitenkinti kitais vaizdais. Banginius bandysime pasivyti šiaurinėje JAV dalyje.
Kur buvęs kur nebuvęs štai ir San Franciskas. Labai norėjome pamatyti žymųjį Golden Gate tiltą, kuris ir dabar yra antras JAV tarp "suspension bridges" pagal pagrindinės dalies ilgį. Pirmasis yra Niujorke, kurį taip pat tikimės pamatyti. Golden Gate architektų sąjungos buvo pripažintas penktas tarp "most favourite in USA" architekrūrinių objektų. Ką gi, pažiūrėkime ar ir mums jis patiks.
Kelią radome gan lengvai, trumpam pasistatę automobilį gretimoje mokamoje aikštelėje nulėkėme pažiūrėti architektūros šedevro.
Tikrai labai gražus. Nėra jokių "kvarbatkų", bet tikriausiai tuo ir gražus. Ilgis dar įspūdingesnis. Ištysęs kaip ilgas siūlas prilaikomas kitų siūlų.
Dar truputį pastovėję patraukėme apžiūrėti paties miesto. San Franciskas, be Silicon Valley, jis turistus traukia savo Viktorijos laikų bei moderniąja architektūra. Daug kartų matytas atvirutėse štai jis prieš mūsų akis. Trumpam pasijutome lyg ir Europoje. Siauresnės gatvelės, graži architektūra, žmonių apsirengimo stilius. Mums patinka. Kolkas tikriausiai mums gražiausias miestas JAV. Na, ne tiek daug dar ir matėme.
Siauros, baltų kotedžiukų pristatytos, į kalvas kylančios gatvelės, lėtai bildantys tramvajai. Atmosfera, kuri lengvai įtraukia į save. Atmosfera, kuri negti mums, gamtos vaikams, patinka.
Gardeną priparkavome visai prie Chinatown'o ir patraukėme pasivaikščioti. Kiniečių kvartalas visada išsiskiria savo šurmuliu, kavinukėmis, dekoracijomis. Mes nieko ilgai nelaukę nusipirkome pigesnių suvenyrų :). Modernioji miesto dalis taip pat turi senojo palikimo. Trikampiai namai, mums labai patinkantys, taip pat buvo čia.
Gerokai pasivaikščioję išalkome. Kai pamatėme meksikonų restoraniuko nieko nelaukėme. Buritos mums tinka labai.
Tiek to laiko San Franciske. Pasukome atgal. Saulė buvo prie pat horizonto ir mes norėjome pagauti keletą tilto kadrų jai besileidžiant. Spėjome.
Pakankamai prisifotografavus buvo laikas ieškotis nakvynės. Tuo pačiu turėjome progą ir pervažiuoti Golden Gate tiltą. Jeigu važiavome keletą minučių tai kiek laiko eitume? :)
Nakvynei pasirinkome Walmartą už kokių 50 mylių už San Francisko. Įsijungėme televizoriuką ir smagiai leidome laiką.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą