2009 m. spalio 24 d., šeštadienis

Three Gorges kruiziukas

2009.10.21. 68-oji kelionės diena.
Chongqing miestas. Susirandam kelionę po Three Gorges. Pasivaikščiojam. Aštriai pavalgom. Vakare išplaukiam. Anglas Paul‘as.
Atvykome į Chongqingą vėl ankstų rytą. Mus pasitiko mergina, iš kurios turėjome nusipirkti bilietus kruizui Jangdzės upe. Mergina gerai kalbėjo angliškai tik gal kiek per greitai, kartais net padusdama. Visą kelionės maršrutą išbėrė kaip žirnius ir mums nebeturint klausimų (po tokios litanijos kažin ar kam kiltų klausimų..) išrašė bilietus. Tai buvo kruizas su kiniečių kompanija – taip bemaž trigubai pigiau ( vistiek nieko daug pakeliui neturėtų pasakoti..). Turėjome išplaukti tos pačios dienos vakare, iš viso 3 naktys ir 4 dienos.
Palikome kuprines pas merginą ofise ir patys patraukėme pasižvalgyti į miestą. Chongqingas yra apskrities centras ir kaip minėjome buvusi Kinijos sostinė (berods II-ojo pasaulinio karo metu). Šis miestas garsėja kaip paties aštriausios maisto sostinė :).


Turi savo ževesį ir kai kurių įdomių architektūrinių sprendimų. Mes ne tik pasigrožėjome miestu, bet ir pamatę pirmąją vakarietišką kavinukę puolėme atsigerti kavos (kinietiškose kavinukėse kavos arba nėra, arba ji net nepanaši į kavą...).
Pasišliaužioję mieste sulaukėme ir vakaro.
Dar prieš išvykstant nusprendėme pavalgyti. Užėjome pavalgyti į vieną vietinę kavinukę. Ir patikėkite aštriausio maisto miesto vardą Chongqingas tikrai pateisina. Pamiršome pasakyti, kad pagamintų neaštriai (bet jie taip tikriausiai ir nemoka...)ir jums reikėtų pamatyti Ginto veidą, kuris, kaip jam nebūdinga, buvo net baltas nuo valgomo patiekalo aštrumo...
Pavalgę patraukėme link savo laivo. Nudžiugome pamatę dar vieną vakarietį. Britas Paul‘as. Su savu akcentu, kurį perprasti reikėjo laiko. Britiškas jumoras praskaidrino mūsų nemigusias galvas.
Laivas pasirodė visai nieko, apsigyvenime keturvietėje kajutėje su dar dviem kiniečiais, kuriems mes buvome neblogas eksponatas – stebėdavo kiekvieną mūsų žingsnį.
Pasirodo, jog jeigu nori užlipti ant denio turi susimokėti... Lupikautojai tie kinai...
Laivas pajudėjo ir visi grožėjomis praplaukiančiais naktiniais Chongqingo vaizdais.


Iškart nutolus miesto žiburiams patraukėme į savo kajutę, nes jau nebeturėjome jėgų po praėjusios nakties traukinio kelionės.

2009.10.22. 69-oji kelionės diena.
Plaukiam Jangdzės upe. Globoja pagyvenusi porelė. Kalbamės. Šiukšlintojai kiniečiai.
Kitą dieną praleidome ant denio. Stebėjome pakrantes, stebėjome kiniečius turistus, žaidėme UNO, skaitėme knygas.


Tiesiog negalėjome atsistebėti, kaip taip įmanoma šiukšlinti. Tiesiog reikia sugebėti. Kiniečiai galėdavo sėdėti ant šiukšlių krūvos ir toliau sau bendrauti su aplinkiniais. Ant denio esančios personalo mergaitės pačios gerai nežinojo, kas yra tvarka tad apsitvarkydavo vieną kartą per dieną. Nuolatinė netvarka. Stengėmės į tai užsimerkti... Sunkokai pavyko...


Susipažinome su pagarbaus amžiaus kiniečių porele, kuri nelbogai kalbėjo angliškai ir buvo nusprendę mus pagloboti kelionės metu. Truputį pasikalbėjome apie Kiniją. Patiko mintis dėl turistinių objektų kainos. Mūsų klausimas buvo, kaip išgali kiniečiai susimokėti už turistinius objektus, kurių kaina tikrai nėra maža, o dar ir reikia mokėti už atskirus objektus ir pan. Jo manymu, jeigu objektų kainos būtų pasiūlytos mažesnės tai vietiniai turistai tiesiog užtvindytų šiuos objektus. Juk ir dabar, prie aukštesnės kainos, visi objektai apgulti. O jeigu dar atsižvelgsime į vietinių turistų elgesį turistinėse vietose tai juos reikėtų dar labiau apsaugoti...
Su juo aptarėme ir Three Gorges Dam (didžioji Jangdzės užtvanka), kurią turėjome pamatyti po poros dienų. Jautėsi, kad jis, kaip ir visi aplinkiniai kiniečiai labai didžiuojasi šia užtvanka ir laiko ją kaip jų šalies galybės įrodymą. Apie šią užtvanką šiek tiek vėliau, kai ją priplauksime, bet netgi plaukiant laivu jau matėsi padariniai, sukelti užtvenkus Jangdzės upę. Upės vandens lygmuo buvo pakilęs ir vietomis „pasiėmė“ apie 100 m. kranto! Paprasta akimi matėsi, kiek vanduo apsėmęs buvusios apkrantės. Vietomis kyšojo iš vandens medžiai, kurie dar visai neseniai pilnai siūbavo ant kranto.


Tą dieną mūsų užsiėmimai ir tebuvo kortavimas, kalbėjimas bei knygų skaitymas. Nepamiršome ir vaizdų plaukiančių aplink. Jeigu smogas būtų mažesnis tai išvis būtų nuostabu. Nieko stebėtina, kai fabrikai tiesiog ant upės kranto leido debesis dūmų.


O kiek mes jų dar nematėme tolėliau nuo kranto...
Jangdzės upė tai platėjo tai vėl siaurėjo, krantai tiesa beveik visada buvo kalvoti. Šiam regionui Jangdzės upė nuo seniausių laikų vaidino svarbų vaidmenį. Ne tik šilko kelio tęsinys, bet ir svarbus pragyvenimo šaltinis. Šiuo keliu nuo Šanchajaus traukė laivai tiek pasroviui tiek ir prieš srovę (juos upės šonais tempdavo būrys vyrų virvėmis). Upė buvo turtinga žuvimis (kas vis mažiau pasakytina apie dabartį). Netgi teko skaityti, jog šioje upėje buvo delfinų, kurie išnyko po užtvankos pastatymo...

2009.10.23. 70-oji kelionės diena.
WU gorge. Little three gorges. Persėdimas laiveliais.
Kita diena buvo svarbiausia viso kruizo metu. Turėjome priplaukti vieną pagrindinių WU Gorge bei vadinamąsias Little Three Gorges, kurios laikomos netgi gražesnėmis nei didžiosios. Kad jas galėtume pamatyti be abejo turėjome dar papildomai sumokėti...
WU Gorge galite pamatyti ant 10 jenų banknoto (gal kas turit? :)).


Tarpekliais stačiais krantais, žalias vanduo, žalios pakrantės.. Gražu, bet mes visi laukėme Trijų Mažųjų tarpeklių..


Iš savo kruizinio laivo turėjome persėsti į mažesnį, nors ir taip pat nemažą laivą, kuris mus plukdė vingiuodmas tarpekliais. Jeigu vanduo dar kažkiek pakils tai tikriausiai į šiuos siaurus tarpeklius galės įplaukti ir kruiziniai laivai..
Jeigu kažkas matėte Norvegijos arba Naujosios Zelandijos fjordus tai galite įsivaizduoti šį vaizdą. Iš šonų stačiai kylančios uolos, kartais patampančios tiesiog milžiniškomis sienomis, žaliai – mėlynas vanduo...
Priplaukus dar siauresnę tarpeklio vietą buvome persodinti į dar mažesnius laivelius.


Ši atkapa pati gražiausia. Spalvos, uolos, tyškantis iš po valties vanduo, iš už vingio atsiveriantys nauji vaizdai... Liuks. Laaabai gražu.
Tuo pačiu keliu besigėrėdami ir grįžome į savo pagrindinį laivą.

2009.10.24. 71-oji kelionės diena.
Dar keletas tarpeklių. Priplaukiame užtvanką. Ekskursija. Yichang miestas.
Paskutiniąją kruizo dieną dar pasigėrėjome keletu didesnių tarpeklių.
Labai gražu, bet vakar matytoms Little Three Gorges mūsų manymu neprilygo.
Pravingiavome ir priplaukėme didžiają Jangdzės užtvanką.
Keletas faktų apie ją:
Plačiausia pasaulyje (plotis 2,3 km)...
Galingiausia pasaulyje tarp bet kokio tipo generuojančių elektrą elektrinių (2011 metais generuos 22500 MW galią)...
Preliminarūs darbai jai statyti pradėti 1932m...
Dėl pakilusio vandens užlietas papildomas 632 kv.km plotas...
Dėl pakilusio vandens iškeldinta 1,3 mln žmonių...
Dėl užtvindyto ploto prarasta keletas tūkstančių archeologinių vertybių...
Jeigu ši užtvanka dėl vienų ar kitų priežasčių sugriūtų Yichang miestas, esantis už 30 km nuo užtvankos ir turintis 4 mln gyventojų, būtų užtvindytas per 1h...


Kyla mintis, kad ši užtvanka tai gamtos ir žmogaus galios susidūrimas. Lyg ir norėjimas parodyti, kad gamtą galima pažaboti... Juk šioje vietoje būna žemės drebėjimai! Kiek nedaug reikia, kad gamta viską atstatytų į vietas ir labai skaudžiai nubaustų už išsišokimą..
Be abejo reikia paminėti ir gerąsias šios užtvankos puses. Bus reguliuojami upės potvyniai, kurie nusinešę labai daug žmonių gyvybių... Bus sumažinta oro tarša (visgi hidroelektrinė). Bus aprūpinti elektra augantys Kinijos poreikiai. Kai 1994 metais buvo pradėta elektrinės statyba, jos pajėgumų būtų užtekę patenkinti 10% visos Kinijos elektros poreikio. Šiuo metu, kai Kinijos elektros poreikis yra išaugęs, ji gali patenkinti 3% elektros poreikio...
Visada bus pasisakančių už ir prieš...
Tą dieną nakvojome minėtame Yichang mieste, kuris turistui nėra patrauklus. Jis mums tebuvo stotelė prieš traukinį į Šanchajų...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą