2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

4000 Islands, Laosas

2009.12.03. 111-oji kelionės diena.
Važiuojam į Don Khon. Nakvynės paieškos. Vėl kartu su Marta ir Jeremy. Irrawaddy delfinai. Vakaras džiunglėse.
Kaip minėjome šią dieną važiavome į pietuose esančias „4000 Islands“. Tai salynas esantis Mekong‘o upėje. Neįtikėtina kiek daug čia esančių salų salelių.. Jų tikslaus skaičiaus nėra, nes viskas prklauso nuo upės vandens lygio. Trys didesnės salos yra gyvenamos. Pasirinkome labiausiai nutolusią į pietus Don Khon. Elektra į šią salą atvesta tik praėjusiais metais tad pagalvojome, kad dar turėtų būti išlaikiusi savo natūralų grožį.
Jau prieš keletą dienų susirašėme su savo draugais Marta ir Jeremy, kurie jau buvo aplankę Vietnamą, Kambodžą bei Tailandą ir kaip tik šiuo metu judėjo link tų pačių salų. Tikslių datų neplanavome, bet labai apsidžiaugėme kai juos susitikome atvažiavusius tą pačią dieną kaip ir mes.
Nieko nelaukę nusprendėme su jais tą pačią dieną eiti pasižiūrėti gėlavandenių Irrawaddy delfinų, gyvenančių Mekong‘o upėje. Jų likę tik apie 15 tad pamatyti juos labai norėjome. Nors skaitėme, kad pamatyti juos tikimybė 50/50.
Delfinų stebėjimo vietos buvo kitoje salos pusėje tai visi keturi patraukėme takeliu per džiungles. Klausėmės aplink sklandančių garsų, traškesių...
Kai priėjome pakrantę mums pasiūlė valtelę keturiems žmonėms. Vargais negalais pavyko šiek tiek nusiderėti ir visi keturi birbėme į upės platesnius vandenis. Delfinai kaip tik įsikūrę Laoso/ Kambodžos pasienyje tad reikėjo būti atsargiems neįplaukti į Kambodžos teritoriją. Nors kaip mums minėjo už šiokį tokį mokestėlį jie leidžia šiek tiek įplaukti į jų teritoriją, bet tik delfinų stebėjimui.
Delfinus pavyko pamatyti kažkur už 40 metrų nuo mūsų. Jų formos šiek tiek kitokios nei jų brolių jūrose – nosys bukesnės, viršutinis pelekas taip pat šiek tiek apvalesnis, bet iš plaukimo ir nardymo buvo galima įsitikinti, kad tai tikrai delfinai.

O pats smagiausias dalykas – jų klausytis. Sušokome visi į vandenį ir panėrę galėjome klausytis jų skelidžiamų garsų. Garsai taip pat kitokie nei jų jūros brolių – ne cypsėjimai, bet greičiau birbimai. Nors jie ir buvo toliau nuo mūsų, bet jų skleidžiamas garsas atrodė, kad sklinda iš čia pat. Sako delfinų garsai gydo. Tikėjomės, kad tai pagelbės mūsų sušlubavusiom sveikatom :).
Pastebėję delfinus buvome vėl parplukdyti į krantą. Prašėme, kad mus parplukdytų į kitoje salos pusėje esantį kaimuką, bet pasakė, kad jau per tamsu ir mes turėjome patys grįžti apie 3 km džiunglėmis. Jau buvo sutemę tad garsai džiunglėse dar sustiprėjo, o mūsų įsitempusios ausys fiksavo kiekvieną krustelėjimą krūmuose :). Apsisaugodami nuo gyvačių pasiėmėme ilgesnį pagalį ir eidami priešais save beldėme į žemę. Taip tikėjomės išgyventi :). Taip eidami ir gąsdindami vieni kitus už kokio pusvalanduko pasiekėme savo kaimuką. Išsiskirstėme į savo namus sutardami susitikti rytoj ryte. Reikia paminėti, kad čia už nakvynę mokėjome mažiausiai per savo kelionę – vos 5,50 Lt. Be abejo, kambariukas labai paprastas, bet mums to ir tereikėjo. Namukas stovėjo ant upės kranto, galėjome visada mėgautis upės vaizdu. Kerintis vaizdas. Niekur nebesinori važiuoti iš čia...

2009.12.04. 112-oji kelionės diena.
Tat Somphamet, Khone Phapheng kriokliai. Don Det sala. Atsisveikinam su Marta ir Jeremy.
Kitą dieną vėl skyrėme kriokliams. Aplink šią salą buvo du tai mes juos nusprendėme ir aplankyti. Pasipelnymo labui ant pakeliui link krioklio esančio takelio buvo pastatytas rinklavos namukas, kuris kažkodėl norėjo paimti iš mūsų pinigėlius. Tam visai nepritarėme – nematėme už ką turėtume mokėti. Paėjome atgal ir rinkliavų namuką apėjome kitu taku.
Pirmasis krioklys - Tat Somphamet, kuris vėl skyrėsi nuo mūsų anksčiau matytų. Turėjo daug atšakų ir galingai dundėdamas vingiavo tarp uolų.

Paėję truputį toliau radome įlankėlę, kurioje smagiai išsimaudėme. Tai buvo pirmasis kartas nuo kelionės pradžios kada mes išsimaudėme! Pirmą kartą po trijų su puse mėnesių :). Saulė kepino tad mums šaltas vandenukas buvo pats tas.
Vakarop išvažiavome pažiūrėti antrojo Khone Phapheng krioklio. Reikėjo važiuoti, nes visas krioklio vaizdas atsiveria iš kitos upės pusės, tad mums reikėjo persikelti į upės krantą ir dar pavažiuoti autobusiuku. Krioklys milžiniškas.


Pagal krentantį vandens kiekį jis didžiausias Pietryčių Azijoje. To negalėjome patikrinti, bet jo šniokštimas tikrai galingas. Nepavydime tam, kuris badys jį perplaukti :).
Grįžtant į savąją salą paprašėme valtininko, kad mus paleistų netoli esančioje Don Det saloje, kuri dar populiaresnė tarp turistų. Visa pakrantė apstatyta mediniais namukais, visur pilna barų ir kavinukių. Jos „namūdieniškos“, tikriausiai todėl ir jaukios. Vėl teko pablūdinėti naktį, nes sutemus dar teko gerą galą paeiti pievomis vingiuoančiais takiukais iki tilto į mūsų salą.
Su savo draugiukais dar pagurkšnojome alaus, pasipasakojome apie gyvenimus ir tolesnius planus. Jie kaip ir mes nori išsilaikyti nardymo sertifikatus tad tikriausiai dar su jais neužilgo susitiksime Tailando pietuose esančiose salose.

2009.12.05. 113-oji kelionės diena.
Tinginiaujam. Vidutės nesveikata. Skaitom knygas.
Laosas mums toliau siuntė išbandymus. Šįryt jau Vidutė pasijuto negerai. Tikriausiai kažko užvalgė. Dėkui mūsų draugams Kotrynai ir Ryčiui, kurie mums paskolino savo kelionės vaistukų. Jų vaistukai labai pravertė.
Mūsų draugai Marta su Jeremy šįryt išvažiavo autobusu į Tailandą, o mes nusprendėme pasilikti dar keletą dienų salose ir pasimėgauti čia esančia ramybe.

Klausėmės upės gyvenimo, stebėjome žvejus mėtančius tinklus, sūpavomės hamkuose, vaikštinėjome pakrantėmis... Labai smagu...Gera...Ramu..

2009.12.06. 114-oji kelionės diena.
Toliau tinginiaujam. Dar kartą stebime delfinus. Vakaras terasoje.
Kitą dieną toliau sau atostogavome. Vidutės sveikata pasitaisė ir mes su šia gera nuotaika vakarop dar kartą nuėjome pažiūrėti delfinų. Šįkart nusprendėme sumokėti mažą mokestėlį Kambodžai ir įplaukti į jos vandenis. Pavyko pamatyti delfinus iš galbūt 10 metrų atstumo. Vien jų stebėjimas sukelia labai įdomius jausmus. Ne veltui tai protingiausi gyvūnai žemėje (manome, kad kai kuriais aspektais lenkia ir mus, žmones :)).
Šįkart buvome apdairesni ir per džiungles praėjome kaip tik saulei leidžiantis.


Besileisdama saulė kūrė nerealius vaizdus su palmėmis, nupjautų ryžių laukais, besiganančiais buivolais, bestovinčiais mediniais namukais... Vaikystėje matydavome šiuos vaizdus knygutėse, o čia jie mums prieš akis... Nerealu.

2 komentarai:

  1. tikiuosi, su sveikatytem abiems jau OK? visai nepavydziu, mums irgi abiems teko tai patirti, o Karoliui ir Editai dar ir dehidracija teko patirti, beje, tame paciame Laose, vazinejant su autobusais po 10 - 15 val.
    linkime, kad geru ispudziu netemdytu sie nemalonumai :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveikatikes jau geros. Skrandziai dirba pilnu tempu ir netgi randai ant koju ir ranku baigia uzgyti. Del sunegalavimo nepergyvenam, nes to jau kuri laika laukem - per ilgai keliavom be ligu :). dziaugiames, kad tai tik tokios problemikes :)

    O suviduriavimas sako, kad dar ir organizma apvalo... Tapome svaresni :)

    V&G

    AtsakytiPanaikinti