Nesveikata. Motoroleriais į Bolaven Plateau. Tad Paxuam. Tad Lo. Daktaras.
Kitą rytą mūsų didysis vyras, kietas kaip dešra, pasirodė ne toks jau kietas. Tikriausiai vakar vakarieniaujant pagavo bakteriją ir visą ką ragavęs vakar šindien „very liquid“ viską palikdavo tualete... Raižė pilvą... Ta proga išgėrė angliukų, kurie turėtų padėti esant apsinuodijimui (tada dar nežinojome kas yra..) sutraukiant visą blogį ir palieidžiant jį vėjais. Tokiomis nuotaikomis ir sveikatomis išvažiavome į dviejų dienų pasivažinėjimą motoroleriais.
Bolaven Plateau tai plokščiakalnis, iškilęs apie 1500 m. virš Mekong‘o upės slėnio – nuostabi vieta su daugybe krioklių, miškų, upių. Prancūzų valdymo metu čia pradėtos auginti kavos pupelės, arbata, bananai. Ilgam šis verslas buvo pamirštas ir tik ne perseniausiai atnaujintas. Šiuo metu Laoso Bolaven Plateau kava laikoma vina geriausių savo kategorijoje. Tuo pačiu kavos plantacijos sukuria mielą akiai, gražią, tamsiai žalią panoramą.
Vienu pirminių savo tikslų šioje išvykoje pasirinkome krioklius. Jų turėjome pamatyti keturis. Pirmasis jų Tad Paxuam.
Esam dideli fanai krioklių, o kai jų nesam per daugiausiai matę, tai mus šis vaizdas tikrai užbūrė. Kaip vėliau pamatysime visi kriokliai labai skirtingi. Vieni aukštesni, kiti platesni, kiti galingesni ir pan...
Po pietų pasiekėme ir antrąjį krioklį, prie kurio ir įsikūrėme. Šalia esančiuose svečių namuose netgi pavyko gauti kambariukus su vaizdu į krioklį. Jo vėsus ošimas ramino per dieną įkaitusią „smegeninę“...
Gintui negerėjo.. Netgi pakilo temperatūra. Nusprendėme nejuokauti ir važiuoti pas daktarą. Svečių namų šeimininkas mielai palydėjo iki vietinio daktariuko (normalaus, ne šamano :)). Daktariukas tik šyptelėjo į ūsą, paklausė Ginto pilvo gurguliavimo ir sukrovė krūvelę vaistų. Na, bent jau nuramino, kad nieko rimčiau..
To vakaro Ginto maistas ir buvo prirašytos tabletės ir jis visas gurguliuodamas stebėjo, kaip Vidutė su Larriu kemša kepsnius... Mėgavomės netoli šniokščiančiu kriokliu. Larris kažkada dirbo JAV karinėse struktūrose ir jo kalbose dažnai išgirsdavome pamąstymų apie slaptus JAV bandymus ar kuriamas naujas technologijas. Įdomūs pašnekesiai įdomioje aplinkoje...
2009.12.01. 109-oji kelionės diena.
Vis dar nesveikata. Toliau su motoroleriais. Incidentas :). Tad Yuang. Tad Champee. Tad Fane. Atgal į Pakse. Vakarienaujam su Larriu.
Ryte Gintas jautėsi bent jau ne blogiau ir visi pajudėjome toliau. Toliau švilpėme geru keliu gražiomis apylinkėmis. Šiandien mūsų dar laukė du kriokliai.
Šiandien turėjome su motoroleriais nuvažiuoti žvyruoto kelio atkarpą, kuri visai mums neatrodė gąsdinanti. Bent jau neturėjo gąsdinti. Iki to momento, kai Gintas pamatė priešais važiuojantį Larrį greitai stabdantį savo motorolerį. Gintas nieko nelaukdamas paspaudė mūsų motorolerio stabdžius. Kadangi jis yra „nerealus motorolerio virtuozas“ tai jis sugavojo stabdyti priekiniais stabdžiais. Gerai, kad važiavome negreitai :). Motoroleris pradėjo slysti ir mes nučiuožėme šonu... Gal ir gerai, kad tai buvo žvyras. Apsibrozdinome alkūnes, kelius, bet daugiau nieko rimto. Išgąsčio tikriausiai daugiau nei kraujo :).
Toliau nusprendėme važiuoti dar atsargiau. Visgi vairuotojas Gintas nepasirodė labai kietai (kaip ir jo viduriai :)). Po šių dienų atimame iš jo kieto kaip dešros titulą ir paliekame minkštą kaip sordelė :). Reiks surinkti papildomų taškų, kad pakilti į aukštesnį lygmenį :).
Neužilgo privažiavome pirmąjį dienos krioklį. Tad Yuang. Labai gražus.
Jis buvo aukštesnis už mūsų vakar matytus ir juo galėjome mėgautis iš įvairių pusių. Smagu tai, kad aplink nėra daug turistų (ne taip kaip Kinijoje). Galima nestumdomiems grožėtis ir neskubėti. Visas laikas priklausė mums...
Antrasis krioklys buvo pažymėtas tik smulkiomis raidelėmis mūsų žemėlapyje ir kol neprivažiavome nuorodos link jo mes ir neplanavome jo aplankyti. Bet pamatę nuorodą neabejodami pasukome jo link.
Jis vėl kitoks. Įdomus tuo, kad už jo žiojėjo (kažin čia geras lietuviškas žodis? :)) uola, kurioje laosiečiai slėpdavosi karo metu. Čia netgi buvo galima pasimaudyti. Kadangi abu tą dieną šiek tiek ir pamušti buvome ir viens iš mūsų nevaldė vidurių tai nusprendėme nerizikuoti ir tiesiog pasigrožėti vaizdu ir pasiklausyti vandens ošimo.
Trečiasis krioklys buvo pats aukščiausias. Skaitėme, jog jis 120 m. aukščio.
Iš vienos pusės gerai, kad laosiečiai tokių gražių vietų dar nepavertė turistinėmis, bet čia truputį norėjosi jų įsikišimo. Niekaip negalėjome pamatyti viso krioklio. Matėme arba krioklio viršų arba apačią. O reikėjo tik truputį truputį praskirti vaizdą užstojančius krūmus. O gal taip dar natūraliau...
Kriokliais tą dieną jau prisigrožėjome ir patraukėme atgal link Pakse. Pakeliui dar grožėjomės kavos plantacijomis, nusidriekusiomis abipus kelio.
Vietiniai gyventojai visi atrodė dalyvaujantys šiame versle – beveik prie visų namų buvo džiovinamos pupelės arba pardavinėjama pakeliuose paruošta kava.
Saulei leidžiantis buvome savo viešbutuke ir po karšto dušo kartu su Larriu nuėjome pavakarieniauti. Su Larriu smagu leisti laiką. Įdomus pašnekovas, nevarginantis, neįkyrus kaip kai kurie kelionėje sutikti amerikiečiai..
Deja, tą vakarą jau turėjome atsisveikinti ir sutarėme, kad jį aplankysime kai keliausime valstijose. Netrukus pasimatysime Larri!
2009.12.02. 110-oji kelionės diena.
Sveikata gerėja. Ilsimės. Žiūrim filmukus. Perkam bilietus į Don Khon.
Kitą dieną planavome važiuoti toliau į Laoso pietus, į Mekong‘o upėje esančias salas. Bet kadangi buvome šiek tiek nesveiki tai nusprendėme geriau tą dieną praleisti lovose ar šiaip atgavinėjant jėgas.
Ginto sveikata po truputį gerėjo (netgi pabandė kažką pavalgyti :)). Tad daugiau nieko nelaukę kitai dienai nusipirkome bilietus.
Dar turėjome parsisiuntę keletą filmukų ir juos betinginiaujant ir pražiūrėjome. Filmukai tikriausiai turi kažkokią stebuklingą galią, nes juos žiūrint sveikata taisosi dvigubai greičiau :). Reikės dažniau panaudoti šią praktiką. Kaip kad ir žaidimas UNO kortomis. Kad būtų įdomiau pradėjome kurti savo žaidimo taisykles :).
Kitą rytą mūsų didysis vyras, kietas kaip dešra, pasirodė ne toks jau kietas. Tikriausiai vakar vakarieniaujant pagavo bakteriją ir visą ką ragavęs vakar šindien „very liquid“ viską palikdavo tualete... Raižė pilvą... Ta proga išgėrė angliukų, kurie turėtų padėti esant apsinuodijimui (tada dar nežinojome kas yra..) sutraukiant visą blogį ir palieidžiant jį vėjais. Tokiomis nuotaikomis ir sveikatomis išvažiavome į dviejų dienų pasivažinėjimą motoroleriais.
Bolaven Plateau tai plokščiakalnis, iškilęs apie 1500 m. virš Mekong‘o upės slėnio – nuostabi vieta su daugybe krioklių, miškų, upių. Prancūzų valdymo metu čia pradėtos auginti kavos pupelės, arbata, bananai. Ilgam šis verslas buvo pamirštas ir tik ne perseniausiai atnaujintas. Šiuo metu Laoso Bolaven Plateau kava laikoma vina geriausių savo kategorijoje. Tuo pačiu kavos plantacijos sukuria mielą akiai, gražią, tamsiai žalią panoramą.
Vienu pirminių savo tikslų šioje išvykoje pasirinkome krioklius. Jų turėjome pamatyti keturis. Pirmasis jų Tad Paxuam.
Esam dideli fanai krioklių, o kai jų nesam per daugiausiai matę, tai mus šis vaizdas tikrai užbūrė. Kaip vėliau pamatysime visi kriokliai labai skirtingi. Vieni aukštesni, kiti platesni, kiti galingesni ir pan...
Po pietų pasiekėme ir antrąjį krioklį, prie kurio ir įsikūrėme. Šalia esančiuose svečių namuose netgi pavyko gauti kambariukus su vaizdu į krioklį. Jo vėsus ošimas ramino per dieną įkaitusią „smegeninę“...
Gintui negerėjo.. Netgi pakilo temperatūra. Nusprendėme nejuokauti ir važiuoti pas daktarą. Svečių namų šeimininkas mielai palydėjo iki vietinio daktariuko (normalaus, ne šamano :)). Daktariukas tik šyptelėjo į ūsą, paklausė Ginto pilvo gurguliavimo ir sukrovė krūvelę vaistų. Na, bent jau nuramino, kad nieko rimčiau..
To vakaro Ginto maistas ir buvo prirašytos tabletės ir jis visas gurguliuodamas stebėjo, kaip Vidutė su Larriu kemša kepsnius... Mėgavomės netoli šniokščiančiu kriokliu. Larris kažkada dirbo JAV karinėse struktūrose ir jo kalbose dažnai išgirsdavome pamąstymų apie slaptus JAV bandymus ar kuriamas naujas technologijas. Įdomūs pašnekesiai įdomioje aplinkoje...
2009.12.01. 109-oji kelionės diena.
Vis dar nesveikata. Toliau su motoroleriais. Incidentas :). Tad Yuang. Tad Champee. Tad Fane. Atgal į Pakse. Vakarienaujam su Larriu.
Ryte Gintas jautėsi bent jau ne blogiau ir visi pajudėjome toliau. Toliau švilpėme geru keliu gražiomis apylinkėmis. Šiandien mūsų dar laukė du kriokliai.
Šiandien turėjome su motoroleriais nuvažiuoti žvyruoto kelio atkarpą, kuri visai mums neatrodė gąsdinanti. Bent jau neturėjo gąsdinti. Iki to momento, kai Gintas pamatė priešais važiuojantį Larrį greitai stabdantį savo motorolerį. Gintas nieko nelaukdamas paspaudė mūsų motorolerio stabdžius. Kadangi jis yra „nerealus motorolerio virtuozas“ tai jis sugavojo stabdyti priekiniais stabdžiais. Gerai, kad važiavome negreitai :). Motoroleris pradėjo slysti ir mes nučiuožėme šonu... Gal ir gerai, kad tai buvo žvyras. Apsibrozdinome alkūnes, kelius, bet daugiau nieko rimto. Išgąsčio tikriausiai daugiau nei kraujo :).
Toliau nusprendėme važiuoti dar atsargiau. Visgi vairuotojas Gintas nepasirodė labai kietai (kaip ir jo viduriai :)). Po šių dienų atimame iš jo kieto kaip dešros titulą ir paliekame minkštą kaip sordelė :). Reiks surinkti papildomų taškų, kad pakilti į aukštesnį lygmenį :).
Neužilgo privažiavome pirmąjį dienos krioklį. Tad Yuang. Labai gražus.
Jis buvo aukštesnis už mūsų vakar matytus ir juo galėjome mėgautis iš įvairių pusių. Smagu tai, kad aplink nėra daug turistų (ne taip kaip Kinijoje). Galima nestumdomiems grožėtis ir neskubėti. Visas laikas priklausė mums...
Antrasis krioklys buvo pažymėtas tik smulkiomis raidelėmis mūsų žemėlapyje ir kol neprivažiavome nuorodos link jo mes ir neplanavome jo aplankyti. Bet pamatę nuorodą neabejodami pasukome jo link.
Jis vėl kitoks. Įdomus tuo, kad už jo žiojėjo (kažin čia geras lietuviškas žodis? :)) uola, kurioje laosiečiai slėpdavosi karo metu. Čia netgi buvo galima pasimaudyti. Kadangi abu tą dieną šiek tiek ir pamušti buvome ir viens iš mūsų nevaldė vidurių tai nusprendėme nerizikuoti ir tiesiog pasigrožėti vaizdu ir pasiklausyti vandens ošimo.
Trečiasis krioklys buvo pats aukščiausias. Skaitėme, jog jis 120 m. aukščio.
Iš vienos pusės gerai, kad laosiečiai tokių gražių vietų dar nepavertė turistinėmis, bet čia truputį norėjosi jų įsikišimo. Niekaip negalėjome pamatyti viso krioklio. Matėme arba krioklio viršų arba apačią. O reikėjo tik truputį truputį praskirti vaizdą užstojančius krūmus. O gal taip dar natūraliau...
Kriokliais tą dieną jau prisigrožėjome ir patraukėme atgal link Pakse. Pakeliui dar grožėjomės kavos plantacijomis, nusidriekusiomis abipus kelio.
Vietiniai gyventojai visi atrodė dalyvaujantys šiame versle – beveik prie visų namų buvo džiovinamos pupelės arba pardavinėjama pakeliuose paruošta kava.
Saulei leidžiantis buvome savo viešbutuke ir po karšto dušo kartu su Larriu nuėjome pavakarieniauti. Su Larriu smagu leisti laiką. Įdomus pašnekovas, nevarginantis, neįkyrus kaip kai kurie kelionėje sutikti amerikiečiai..
Deja, tą vakarą jau turėjome atsisveikinti ir sutarėme, kad jį aplankysime kai keliausime valstijose. Netrukus pasimatysime Larri!
2009.12.02. 110-oji kelionės diena.
Sveikata gerėja. Ilsimės. Žiūrim filmukus. Perkam bilietus į Don Khon.
Kitą dieną planavome važiuoti toliau į Laoso pietus, į Mekong‘o upėje esančias salas. Bet kadangi buvome šiek tiek nesveiki tai nusprendėme geriau tą dieną praleisti lovose ar šiaip atgavinėjant jėgas.
Ginto sveikata po truputį gerėjo (netgi pabandė kažką pavalgyti :)). Tad daugiau nieko nelaukę kitai dienai nusipirkome bilietus.
Dar turėjome parsisiuntę keletą filmukų ir juos betinginiaujant ir pražiūrėjome. Filmukai tikriausiai turi kažkokią stebuklingą galią, nes juos žiūrint sveikata taisosi dvigubai greičiau :). Reikės dažniau panaudoti šią praktiką. Kaip kad ir žaidimas UNO kortomis. Kad būtų įdomiau pradėjome kurti savo žaidimo taisykles :).
Pranešimai
Rink greičiau taškus, Gintai, tu gi labiau "kietas kaip dešra" :)
AtsakytiPanaikinti"Visgi vairuotojas Gintas nepasirodė labai kietai (kaip ir jo viduriai :)). Po šių dienų atimame iš jo kieto kaip dešros titulą ir paliekame minkštą kaip sordelė :) " Vidule rasau tau DESIMT SU PLIUSU :) zvengiau :))))
AtsakytiPanaikinti