Taxi. Rezervuotas viešbutukas. Masažai. Tiffany show. Naujametinė vakarienė. Naujametinis fejerverkas.
Mamytės nebūtų mamytės jeigu neatsikeltų anksti. Atrodė taip, kad mums buvo sunkiau keltis nei joms :). O jos juk dar gyveno Lietuvos laiku.
Vienas iš privalumų keliaujant keturiese – transportas. Tik išskirtiniais atvejais važiuodavome su taksi dviese, bet dalinantis išlaidas keturiems tai visai patrauklu. Netgi šiek tiek pasiderėję nusprendėme į Pattaya (apytiksliai už 130 km.), kur turėjome sutikti Naujuosius, važiuoti su taksi. Kainavo beveik tiek pat kiek būtume sumokėję važiuodami autobusu.
Pattaya Naujųjų metų sutikimui pasirinkome manydami, kad čia turėtų būti viena chaotiškiausių ir linksmiausių sutikimo vietų. Norėjome didelių fejerverkų, norėjome mamytėms parodyti Tiffany show, norėjome būti šalia jūros. Nors ir nesame Pattaya fanai, bet šiam kartui tai mums labai tiko.
Nenustebėme pamatę, jog viešbutukas, kuriame norėjome apsistoti, nebuvo matęs mūsų rezervacijos, darytos internetu ir turėjo tik vieną kambarį. Džiaugėmės, jog tai šeimyninis kambarys. Galėjome visi kartu būti ir džiaugtis vieni kitais :).
Pattaya, žinoma kaip rojus vyrams ieškantiems fizinės meilės, nudžiugino pigiais masažais. Čia masažai beveik dvigubai pigesni nei Phukete. Naudodamiesi tuo visi kartu nuėjome atsipalaiduoti. Mamytės buvo patenkintos.
Po valandos masažo mamytės jau rezervavosi laiką rytojaus masažui :).
Koks Naujų metų vakaras be šou? Ir koks Tailandas, jeigu nepamatei lady-boy šou? Pattaya turi vieną seniausių tokio pobūdžio šou – Tiffany’s show. Gaila, kad viduje negalima fotografuoti tad visiems norintiems tai pamatyti reikės atvykti patiems arba apasitelkti į pagalbą Google :).
Net neįtikėtina, kad tai kažkada buvę vaikinukai… Keletas jų atrodė taip, kad galėtų dalyvauti grožio konkursuose. Visi net žinodami, kad čia jau ne vyriškoji lytis, vistiek žvilgsniais ieškojo pūpso toje vietoje kas nors ar ne :). Su šiuolakinės chirurgijos stebuklais niekas ten nebestūkso :).
Viešbutukas mūsų nuostabai vaišino nemokama vakariene. Visi viešbučio svečiai sugužėjo į restoraniuką ir kimšo paruoštas vaišes. Neatsilikome ir mes. Kas nemokama tas dvigubai skaniau :). Nors tikriausiai tai galima išversti ir į kitą pusę.. Viešbučio šeimininkė jausdamasi nemaloniai dėl šios dienos incidento dėl rezervacijos mus dar papildomai pavaišino vynu. Liuks! Vynas draygystės negadina :).
Dar kiek pabuvę savo viešbutuke pasitikti dvyliktos valandos ėjome į paplūdimį, kur tikėjomės didelių fejerverkų. Dar valandikei likus iki dvyliktos paplūdimys jau pokšėjo nuo mažūjų fejerverkų. Į dangų kilo šimtai kinietiškų žibintų. Prieš akis visu ilgumu matėme Pattaya paplūdimį. Ir štai lauktieji fejerverkai! Jau 2010 – ieji!
Pirmą kartą sutikome Naujuosius kur vietoje sniego – paplūdimio smėlis, kur vietoje eglučių – palmės... Nereali egzotika. O mums svarbiausia, kad mamytės buvo patenkintos :).
Tolesnę vakaro programą tęsėme jau savo kambaryje. Vis dar negalėjome atsiragauti lietuviškų skilandukų ir lietuviškos auksinės arba lietuviško brendžiuko. Smagiai plepėdami laukėme lietuviškų naujųjų metų. Bandėme prisiskambinti artimiesiems Lietuvoje, bet dėl tinklo apkrovimo ne visiems pavyko.
Užskaitę paskutiniąją senųjų metų ir pirmą naujųjų metų dieną susnūdome.
2010.01.01. 140-oji kelionės diena.
Taksi. Nerealus taksistas. Senas senučiukas. Plaukiojantis turgus. Atgal į Bankoką. Khao San gatvė.
Mes dar miegojome kai mamytės išėjo pasimasažuoti :).
Mamytėms grįžus šiek tiek palaužytoms (šįkart darėsi tikrą tailandietišką masažą) visi skaniai lietuviškai papusryčiavome.
Būdami optimistai tikėjomės, kad taip pat sėkmingai su taksi pavyks grįžti atgal į Bankoką. Mieste kamščiai buvo tokie, kad viskas praktiškai stovėjo vietoje. Vargais negalais pagavome vieną taksistą, kuris sutiko mus nuvežti į Bankoką. Pakeliui dar norėjome aplankyti plaukiojantį turgų. Už nedidelį papildomą mokestį taksistas sutiko.
Čia ir prasidėjo mūsų “trumpa” kelionė į Bankoką :). Taksistas kažką pakalbėjo telefonu ir nieko nesakęs išlipo iš taksi. Taip laukėme pusvalandį, valandą… tada jau neištvėrę pradėjome kamantinėti kas ir kaip. Pasirodo taksistas buvo nemiegojęs ilgiau nei parą ir norėjo pasikeisti su savo draugu, kuris toliau mus turėjo vežti į Bankoką. Nesulaukęs draugo pradėjo važiuoti jis pats. Kažkokiais ratais. Galbūt mus norėdamas nuraminti. Mus paėmė siutas… Labai paprastais žodžiais paklausėme jo ką dabar daro. Pasirodo jo telefonas išikrovė ir jis negali rasti savo draugo. Pasiūlėme jam savo telefoną, kad įsidėtų kortelę.. Sako neturi numerio..Klausiame, kaip jis tada šnekėjo su juo.. Jis sako išsikrovė telefonas… Sakome “imk mūsų”… Sako neturi numerio…Kaip pasaka be galo… Tada jau visi pratrūkome juoktis. Visi iki ašarų :). Net vairuotojas ir tas pasikūkčiodamas juokėsi. Vos begalėjo pavairuoti :). Taip kokias 15 minučių juokas be pertraukų.. Vitaminų prisigaminome visiems 2010-iesiems :).
Galop privažiavome kažkokią degalinę. Taksistas vėl kažkur išėjo.. Netrukus prie mūsų privažiavo kitas taksi ir mes persėdome pas seną senučiuką, kuris šypsojosi plačia šypsena ir traukė cigaretę. Sėdome nesiginčydami, nes jau norėjome pajudėti kažkur toliau iš Pattaya’os.
Pirmiausia senučiukas mus nuvežė į Pattayos plaukiojantį turgų. Jis skyrėsi nuo mūsų ankstesnėje kelionėje matyto Damnuen Saduak, kuris susideda iš daugybės valčių pilnų vaisių, daržovių, drabužių ar suvenyrų. Šis plaukiojantis turgus buvo padarytas ant pastolių. Kaip mažas prekybinis kaimukas, kur turistai tarp daugybės prekiautojų vaikšto padarytomis medinėmis platformomis. Galima paplaukti ir valtele šiomis mažomis gatvelėmis.
Labai turistinis, bet akiai mielas vaizdelis. Mamytės buvo patenkintos. Mums tai buvo svarbiausia. Patenkinti ir mes.
Mūsų senučiukas kantriai laukė mūsų saugodamas lagaminus.
Pajudėjome link Bankoko. Senukas, kalbėdamas šiek tiek angliškai, pamokino mus keletos frazių tailandietiškai. Smagu buvo žiūrėti kaip jis aiškiai tardamas tikisi, ka dir mes taip pat atkartosime.
Jo gyvenime nebuvo jokių problemų. Viskas buvo “no problem”. Bet kai pradėjo bildėti ratas mes net keletą kartų paklausėme, ar tikrai viskas gerai. No problem. No problem tai no problem. Važiavome toliau.
Senukas juokimo toliau. Kadangi Gintas sėdėjo su juo priekyje tai jis jam mirkčiodamas akį, paslapčia nuo gale sėdinčių moterų, pradėjo pakišinėti “lankstinukus” su masažais. Tai nebuvo paprasti tailandietiški masažai. Tai super duper masažai :). Masažai, dėl kurių čia važiuoja daugelis pasaulio vyrų :). Senučiukas pakiša kokį lankstinuką ir sukikena hehehehe :). Nerealus. Jam juk 71 metai, o jis šiuose masažo salonuose turi 50% nuolaidą!
Ratas kuo toliau tuo labiau bildėjo. Senučiukas ryžosi sustoti pažiūrėti. Pradėjo nuo to, kad pažiūrėjo po „kapotu“ ir stebėdamasis ėjo aplink automobilį. Taip tikriausiai ir būtų ėjęs jeigu nebūtų Gintas (jis juk dabar vėl kietas kaip dešra) parodęs, kad vieno rato varžtus jau galima sukinėti rankomis. Pasitvarkėme ratą ir važiavome toliau. Senukas karts nuo karto mesteldavo kokį juokelį. Juk viskas yra „no problem“.
Dar tą patį vakarą išėjome pasivaikšioti turistine Khao San gatve. Backpacker‘ių rojus.
Milijonas barų, daug gražių merginų, daug malonių paslaugų, daug kitų turistinių dalykiukų. Norėjome parodyti mamytėms šitą vaizdelį. Be abejo, jų žvilgsniai labiausiai linko link drabužiukų, bet nuraminome jas, kad rytoj važiuosme į didžiauisią Pietryčių Azijos turgų (bent jau taip reklamuojamas ) ir ten bus visko ko širdis geidžia.
Jeigu bandyti tai bandyti. Dar tą patį vakarą Vidutė su Ginto mama išbandė žuvyčių masažą.
Jos taip kutaliojo, kad sunkoka joms buvo iskesti, bet po to labai gerai jautesi. Ko ta gamta ir zmogus neprigalvoja :).
Mamytės nebūtų mamytės jeigu neatsikeltų anksti. Atrodė taip, kad mums buvo sunkiau keltis nei joms :). O jos juk dar gyveno Lietuvos laiku.
Vienas iš privalumų keliaujant keturiese – transportas. Tik išskirtiniais atvejais važiuodavome su taksi dviese, bet dalinantis išlaidas keturiems tai visai patrauklu. Netgi šiek tiek pasiderėję nusprendėme į Pattaya (apytiksliai už 130 km.), kur turėjome sutikti Naujuosius, važiuoti su taksi. Kainavo beveik tiek pat kiek būtume sumokėję važiuodami autobusu.
Pattaya Naujųjų metų sutikimui pasirinkome manydami, kad čia turėtų būti viena chaotiškiausių ir linksmiausių sutikimo vietų. Norėjome didelių fejerverkų, norėjome mamytėms parodyti Tiffany show, norėjome būti šalia jūros. Nors ir nesame Pattaya fanai, bet šiam kartui tai mums labai tiko.
Nenustebėme pamatę, jog viešbutukas, kuriame norėjome apsistoti, nebuvo matęs mūsų rezervacijos, darytos internetu ir turėjo tik vieną kambarį. Džiaugėmės, jog tai šeimyninis kambarys. Galėjome visi kartu būti ir džiaugtis vieni kitais :).
Pattaya, žinoma kaip rojus vyrams ieškantiems fizinės meilės, nudžiugino pigiais masažais. Čia masažai beveik dvigubai pigesni nei Phukete. Naudodamiesi tuo visi kartu nuėjome atsipalaiduoti. Mamytės buvo patenkintos.
Po valandos masažo mamytės jau rezervavosi laiką rytojaus masažui :).
Koks Naujų metų vakaras be šou? Ir koks Tailandas, jeigu nepamatei lady-boy šou? Pattaya turi vieną seniausių tokio pobūdžio šou – Tiffany’s show. Gaila, kad viduje negalima fotografuoti tad visiems norintiems tai pamatyti reikės atvykti patiems arba apasitelkti į pagalbą Google :).
Net neįtikėtina, kad tai kažkada buvę vaikinukai… Keletas jų atrodė taip, kad galėtų dalyvauti grožio konkursuose. Visi net žinodami, kad čia jau ne vyriškoji lytis, vistiek žvilgsniais ieškojo pūpso toje vietoje kas nors ar ne :). Su šiuolakinės chirurgijos stebuklais niekas ten nebestūkso :).
Viešbutukas mūsų nuostabai vaišino nemokama vakariene. Visi viešbučio svečiai sugužėjo į restoraniuką ir kimšo paruoštas vaišes. Neatsilikome ir mes. Kas nemokama tas dvigubai skaniau :). Nors tikriausiai tai galima išversti ir į kitą pusę.. Viešbučio šeimininkė jausdamasi nemaloniai dėl šios dienos incidento dėl rezervacijos mus dar papildomai pavaišino vynu. Liuks! Vynas draygystės negadina :).
Dar kiek pabuvę savo viešbutuke pasitikti dvyliktos valandos ėjome į paplūdimį, kur tikėjomės didelių fejerverkų. Dar valandikei likus iki dvyliktos paplūdimys jau pokšėjo nuo mažūjų fejerverkų. Į dangų kilo šimtai kinietiškų žibintų. Prieš akis visu ilgumu matėme Pattaya paplūdimį. Ir štai lauktieji fejerverkai! Jau 2010 – ieji!
Pirmą kartą sutikome Naujuosius kur vietoje sniego – paplūdimio smėlis, kur vietoje eglučių – palmės... Nereali egzotika. O mums svarbiausia, kad mamytės buvo patenkintos :).
Tolesnę vakaro programą tęsėme jau savo kambaryje. Vis dar negalėjome atsiragauti lietuviškų skilandukų ir lietuviškos auksinės arba lietuviško brendžiuko. Smagiai plepėdami laukėme lietuviškų naujųjų metų. Bandėme prisiskambinti artimiesiems Lietuvoje, bet dėl tinklo apkrovimo ne visiems pavyko.
Užskaitę paskutiniąją senųjų metų ir pirmą naujųjų metų dieną susnūdome.
2010.01.01. 140-oji kelionės diena.
Taksi. Nerealus taksistas. Senas senučiukas. Plaukiojantis turgus. Atgal į Bankoką. Khao San gatvė.
Mes dar miegojome kai mamytės išėjo pasimasažuoti :).
Mamytėms grįžus šiek tiek palaužytoms (šįkart darėsi tikrą tailandietišką masažą) visi skaniai lietuviškai papusryčiavome.
Būdami optimistai tikėjomės, kad taip pat sėkmingai su taksi pavyks grįžti atgal į Bankoką. Mieste kamščiai buvo tokie, kad viskas praktiškai stovėjo vietoje. Vargais negalais pagavome vieną taksistą, kuris sutiko mus nuvežti į Bankoką. Pakeliui dar norėjome aplankyti plaukiojantį turgų. Už nedidelį papildomą mokestį taksistas sutiko.
Čia ir prasidėjo mūsų “trumpa” kelionė į Bankoką :). Taksistas kažką pakalbėjo telefonu ir nieko nesakęs išlipo iš taksi. Taip laukėme pusvalandį, valandą… tada jau neištvėrę pradėjome kamantinėti kas ir kaip. Pasirodo taksistas buvo nemiegojęs ilgiau nei parą ir norėjo pasikeisti su savo draugu, kuris toliau mus turėjo vežti į Bankoką. Nesulaukęs draugo pradėjo važiuoti jis pats. Kažkokiais ratais. Galbūt mus norėdamas nuraminti. Mus paėmė siutas… Labai paprastais žodžiais paklausėme jo ką dabar daro. Pasirodo jo telefonas išikrovė ir jis negali rasti savo draugo. Pasiūlėme jam savo telefoną, kad įsidėtų kortelę.. Sako neturi numerio..Klausiame, kaip jis tada šnekėjo su juo.. Jis sako išsikrovė telefonas… Sakome “imk mūsų”… Sako neturi numerio…Kaip pasaka be galo… Tada jau visi pratrūkome juoktis. Visi iki ašarų :). Net vairuotojas ir tas pasikūkčiodamas juokėsi. Vos begalėjo pavairuoti :). Taip kokias 15 minučių juokas be pertraukų.. Vitaminų prisigaminome visiems 2010-iesiems :).
Galop privažiavome kažkokią degalinę. Taksistas vėl kažkur išėjo.. Netrukus prie mūsų privažiavo kitas taksi ir mes persėdome pas seną senučiuką, kuris šypsojosi plačia šypsena ir traukė cigaretę. Sėdome nesiginčydami, nes jau norėjome pajudėti kažkur toliau iš Pattaya’os.
Pirmiausia senučiukas mus nuvežė į Pattayos plaukiojantį turgų. Jis skyrėsi nuo mūsų ankstesnėje kelionėje matyto Damnuen Saduak, kuris susideda iš daugybės valčių pilnų vaisių, daržovių, drabužių ar suvenyrų. Šis plaukiojantis turgus buvo padarytas ant pastolių. Kaip mažas prekybinis kaimukas, kur turistai tarp daugybės prekiautojų vaikšto padarytomis medinėmis platformomis. Galima paplaukti ir valtele šiomis mažomis gatvelėmis.
Labai turistinis, bet akiai mielas vaizdelis. Mamytės buvo patenkintos. Mums tai buvo svarbiausia. Patenkinti ir mes.
Mūsų senučiukas kantriai laukė mūsų saugodamas lagaminus.
Pajudėjome link Bankoko. Senukas, kalbėdamas šiek tiek angliškai, pamokino mus keletos frazių tailandietiškai. Smagu buvo žiūrėti kaip jis aiškiai tardamas tikisi, ka dir mes taip pat atkartosime.
Jo gyvenime nebuvo jokių problemų. Viskas buvo “no problem”. Bet kai pradėjo bildėti ratas mes net keletą kartų paklausėme, ar tikrai viskas gerai. No problem. No problem tai no problem. Važiavome toliau.
Senukas juokimo toliau. Kadangi Gintas sėdėjo su juo priekyje tai jis jam mirkčiodamas akį, paslapčia nuo gale sėdinčių moterų, pradėjo pakišinėti “lankstinukus” su masažais. Tai nebuvo paprasti tailandietiški masažai. Tai super duper masažai :). Masažai, dėl kurių čia važiuoja daugelis pasaulio vyrų :). Senučiukas pakiša kokį lankstinuką ir sukikena hehehehe :). Nerealus. Jam juk 71 metai, o jis šiuose masažo salonuose turi 50% nuolaidą!
Ratas kuo toliau tuo labiau bildėjo. Senučiukas ryžosi sustoti pažiūrėti. Pradėjo nuo to, kad pažiūrėjo po „kapotu“ ir stebėdamasis ėjo aplink automobilį. Taip tikriausiai ir būtų ėjęs jeigu nebūtų Gintas (jis juk dabar vėl kietas kaip dešra) parodęs, kad vieno rato varžtus jau galima sukinėti rankomis. Pasitvarkėme ratą ir važiavome toliau. Senukas karts nuo karto mesteldavo kokį juokelį. Juk viskas yra „no problem“.
Dar tą patį vakarą išėjome pasivaikšioti turistine Khao San gatve. Backpacker‘ių rojus.
Milijonas barų, daug gražių merginų, daug malonių paslaugų, daug kitų turistinių dalykiukų. Norėjome parodyti mamytėms šitą vaizdelį. Be abejo, jų žvilgsniai labiausiai linko link drabužiukų, bet nuraminome jas, kad rytoj važiuosme į didžiauisią Pietryčių Azijos turgų (bent jau taip reklamuojamas ) ir ten bus visko ko širdis geidžia.
Jeigu bandyti tai bandyti. Dar tą patį vakarą Vidutė su Ginto mama išbandė žuvyčių masažą.
Jos taip kutaliojo, kad sunkoka joms buvo iskesti, bet po to labai gerai jautesi. Ko ta gamta ir zmogus neprigalvoja :).
Pranešimai
Ginciau, tai negi nesusiviliojai tuo super duper masazu???
AtsakytiPanaikinti