Phi Phi salų turas. Koh Khai. Koh Phi Phi Leh. Monkey beach. Koh Phi Phi Don.
Turas taip pat vienos dienos tik šiek tiek mažesniu laiveliu (bet ne kateriu). Pasirinkome šį turą, nes jo maršrutas prasidėjo priešingame taške nei kitų organizatorių. Norėjome nuvykti į gražiąją Koh Khai pirmieji, kol dar jos skaidraus vandenuko nesudrumstė kiti turistai.
Koh Khai sala labai nedidelė. Čia, dėl jos nuostabaus paplūdimio, atvyksta tik turistiniai laiveliai.
Kai atvykome turistų buvo dar nedaug. Galėjome mėgautis tiek karšta saule tiek ir skaidriu vandeniu. Netgi mūsų mamytės ryžosi užsidėti akvalangus ir pasnorklinti :).
Paplaukiojusios pritarė mūsų išsilaikytiems nardymo sertifikatams :).
Ginto mamytės tai mėgstamiausia sala šioje jūroje tai ta proga dar nusipirkome porą Mai Tai kokteiliukų :). Net nepajutome, kaip greitai praėjo mums skirta valanda.
Toliau jau plaukėme link Phi Phi salų. Plaukėme beveik pusantros valandos tad turėjome sočiai laiko gan ankstyviems pietums. Niam niam. Paplaukiojus ir maistas atrodo skanesnis.
Koh Phi Phi Leh sala įžymi tuo, kad čia buvo nufilmuotos daugelis „The Beach“ filmo, kuriame vaidino Leonardo di Caprio, scenų. Maya bay.
Gražus paplūdimys, bet labai perkrautas turistais. Mums netgi atvykus vėliau, kai jau daugelis laivelių buvo pajudėję į kitas salas, vistiek paplūdimys buvo dar kone pilnas. Bet labai džiaugėmės galimybe dar kartą pasnorklinti. Vandens skaidrumas čia labai liuksiškas. Kadangi nebenardėme laba giliai tai jau turėjome galimybę šiek tiek pafotografuoti ir savo fotoaparatu.
Išplaukę iš Maya bay netoliese priplaukėme Beždžionių paplūdimį (Monkey beach). Kdangi laivukas negalėjo priplaukti prie pat kranto tai tie, kurie nebijojo vandens patys plaukte įveikė paskutinius metrus iki paplūdimio.
Kažko daugiau nei beždžionės prie vandens nepamatėme tai nusprendėme daugiau laiko skirti panardymui. Norėjome pasidžiaugti, kol turime galimybę, skaidriais Adaman jūros vandenimis.
Toliau mūsų laukė tai, ko labai troško mūsų mamytės. Perlai. Deja, jų pasirinkimas čia nebuvo toks didelis kaip Džeimso Bondo saloje, bet mums skirtą valandą laiko Phi Phi Don saloje praktiškai ir praleidome benaršydami prekiautojų kioskelius.
Pilnai supratome mamytes. Juk jos buvo atostogose. Juk iš atostogų reikia parvešti lauktuvių. Kiek galėjome tiek padėjome savo derybų įgūdžiais.
Ir liko tik kelias namo. Plaukėme geras pora valandų. Dauguma denyje „išlūžo“ kaip lapai, o mums, vis dar užhipnotizuotiems aplinkos vaizdų, pavyko atsilaikyti. Skirtingai nei vakarykščiame mūsų ture, šio turo gidas tiesiog primygtinai prašė arbatpinigių koletyvui. Dėžutę pakišdavo prie akių ir kalbėdamas per mikrofoną visų akivaizdoje klausdavo, ar duosi arbatos... Fu... Dauguma tiesiog iš pareigos ir įdėdavo kažkiek... Tame tarpe ir mes..
Vakare Vidutė su mamytėmis nuėjo pažiūrėti šokančių fontanų.
Vienas iš prekybos centrų viliodamas klientus kiekvieną vakarą surengdavo po trumpą pasirodymą.
Gintas tuo tarpu nuėjo ieškoti mums bilietų kelionei į Malaiziją. Rytoj norėjome pasiekti Kuala Lumpūrą. Deja, pasirodė, kad tai ne taip lengva. Autobusu iki Kuala Lumpūro 20 h. kelio ir nuvykimas vidury nakties. Nei šiaip nei taip. Tikėjomės, kad iki vėlaus vakaro išeis pasiekti Malaizijos sostinę. Šiek tiek pakoregavome planus. Rytoj nusprendėme vykti iki Georgetowno, dar kitaip vadinamo Penang, o kitą rytą vykti į Kuala Lumpūrą.
Nebesikartosime, kad vakare dar pasipjaustėme lietuviškos mėsytės, kurios negalėjome atsiragauti ir tada jau atšventėme Ginto tėvelio vardadienio išvakares (pasirodo Valentino diena ne tik Vasario 14-ą).
Turas taip pat vienos dienos tik šiek tiek mažesniu laiveliu (bet ne kateriu). Pasirinkome šį turą, nes jo maršrutas prasidėjo priešingame taške nei kitų organizatorių. Norėjome nuvykti į gražiąją Koh Khai pirmieji, kol dar jos skaidraus vandenuko nesudrumstė kiti turistai.
Koh Khai sala labai nedidelė. Čia, dėl jos nuostabaus paplūdimio, atvyksta tik turistiniai laiveliai.
Kai atvykome turistų buvo dar nedaug. Galėjome mėgautis tiek karšta saule tiek ir skaidriu vandeniu. Netgi mūsų mamytės ryžosi užsidėti akvalangus ir pasnorklinti :).
Paplaukiojusios pritarė mūsų išsilaikytiems nardymo sertifikatams :).
Ginto mamytės tai mėgstamiausia sala šioje jūroje tai ta proga dar nusipirkome porą Mai Tai kokteiliukų :). Net nepajutome, kaip greitai praėjo mums skirta valanda.
Toliau jau plaukėme link Phi Phi salų. Plaukėme beveik pusantros valandos tad turėjome sočiai laiko gan ankstyviems pietums. Niam niam. Paplaukiojus ir maistas atrodo skanesnis.
Koh Phi Phi Leh sala įžymi tuo, kad čia buvo nufilmuotos daugelis „The Beach“ filmo, kuriame vaidino Leonardo di Caprio, scenų. Maya bay.
Gražus paplūdimys, bet labai perkrautas turistais. Mums netgi atvykus vėliau, kai jau daugelis laivelių buvo pajudėję į kitas salas, vistiek paplūdimys buvo dar kone pilnas. Bet labai džiaugėmės galimybe dar kartą pasnorklinti. Vandens skaidrumas čia labai liuksiškas. Kadangi nebenardėme laba giliai tai jau turėjome galimybę šiek tiek pafotografuoti ir savo fotoaparatu.
Išplaukę iš Maya bay netoliese priplaukėme Beždžionių paplūdimį (Monkey beach). Kdangi laivukas negalėjo priplaukti prie pat kranto tai tie, kurie nebijojo vandens patys plaukte įveikė paskutinius metrus iki paplūdimio.
Kažko daugiau nei beždžionės prie vandens nepamatėme tai nusprendėme daugiau laiko skirti panardymui. Norėjome pasidžiaugti, kol turime galimybę, skaidriais Adaman jūros vandenimis.
Toliau mūsų laukė tai, ko labai troško mūsų mamytės. Perlai. Deja, jų pasirinkimas čia nebuvo toks didelis kaip Džeimso Bondo saloje, bet mums skirtą valandą laiko Phi Phi Don saloje praktiškai ir praleidome benaršydami prekiautojų kioskelius.
Pilnai supratome mamytes. Juk jos buvo atostogose. Juk iš atostogų reikia parvešti lauktuvių. Kiek galėjome tiek padėjome savo derybų įgūdžiais.
Ir liko tik kelias namo. Plaukėme geras pora valandų. Dauguma denyje „išlūžo“ kaip lapai, o mums, vis dar užhipnotizuotiems aplinkos vaizdų, pavyko atsilaikyti. Skirtingai nei vakarykščiame mūsų ture, šio turo gidas tiesiog primygtinai prašė arbatpinigių koletyvui. Dėžutę pakišdavo prie akių ir kalbėdamas per mikrofoną visų akivaizdoje klausdavo, ar duosi arbatos... Fu... Dauguma tiesiog iš pareigos ir įdėdavo kažkiek... Tame tarpe ir mes..
Vakare Vidutė su mamytėmis nuėjo pažiūrėti šokančių fontanų.
Vienas iš prekybos centrų viliodamas klientus kiekvieną vakarą surengdavo po trumpą pasirodymą.
Gintas tuo tarpu nuėjo ieškoti mums bilietų kelionei į Malaiziją. Rytoj norėjome pasiekti Kuala Lumpūrą. Deja, pasirodė, kad tai ne taip lengva. Autobusu iki Kuala Lumpūro 20 h. kelio ir nuvykimas vidury nakties. Nei šiaip nei taip. Tikėjomės, kad iki vėlaus vakaro išeis pasiekti Malaizijos sostinę. Šiek tiek pakoregavome planus. Rytoj nusprendėme vykti iki Georgetowno, dar kitaip vadinamo Penang, o kitą rytą vykti į Kuala Lumpūrą.
Nebesikartosime, kad vakare dar pasipjaustėme lietuviškos mėsytės, kurios negalėjome atsiragauti ir tada jau atšventėme Ginto tėvelio vardadienio išvakares (pasirodo Valentino diena ne tik Vasario 14-ą).
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą