Dar keletas metimų dėl darbo... Stop. Važiuojame pas Ryaną. Adelaide. Parkingas. Kur Ryanas? Įsikuriame kempinge. Kur Ryanas? Alus po 24 lt. Namų paradas.
Atsikėlėme mums įprastai labai lėtai. Bet kava suteikė sparnus ir pajudėjome pirmyn. Pakeliui link Adelaidės dar buvome nusižiūrėję porą vynuogynų, kuriuose paklausime dėl darbo.
Deja, ten tas pats – telefono numeris įdarbinimo agentūros. Paskambinome, bet ir čia mums atsakė, jog visos vietos užimos. Viskas. STOP. Darbo paieškos nieko gero nedavė, o juk ne dėl to keliaujame tad nusprendėme nieko nelaukiant važiuoti į Adelaidę susitikti su Ryanu (mūsų draugu naujazelandiečiu). Reikia pasikelti ūpą :). Jau buvome jo pasiilgę ir norėjome greičiau susitikti. Jis dirbo backpackerių hosteliuke pačiame Adelaidės centre.
Jau seniai bebuvome tokiame dideliame mieste. Jau nuo įvažiavimo mus pasitiko automobilių virtinės, pašėlęs tempas... Iškart pagalvojome, kad netrukus norėsime grįžti į gamtą...
Vargome kol susiradome kur prisiparkuoti. Mūsų kemperiukas truputuką didesnis nei 2 metrai tad ne visos parkavimo aikštelės mums tiko. Pasukioję porą ratų pagaliau radome. Dabar beliko susirasti Ryaną. Ir jo hostelį nesunkiai radome. Tik pasirodo buvome padarę klaidą užsirašydami pavadinimą tad teko paieškoti kitos vietos. Bet netgi ten prisistatę Ryano neradome. Buvo kątik išėjęs. Palikome jam raštelį. Ir pasileidome bėgti, nes iki antros parkavimo valandos bebuvo likę 5 minutės. Visai nenorėjome mokėti už antrą valandą. Spėjome.
Nusprendėme likti netoli miesto centro esančiame kempinge. Kaina nebuvo pernelyg didelė tad pasilikome dviem naktims. Gavome paskutinę vietą. Mieste vyko festivalis ir laisva vieta mums atsirado tik kažkam netikėtai išvykus. Laimė.
Papietavę nusprendėme, kad jau laikas eiti dar kartą ieškoti Ryano. Juk turėjo jau būti paskaitęs mūsų raštelį.
Ėjome pėstute tiesiai per Adelaidės centrą. Mums pasirodė mielas miestas.
Atsikėlėme mums įprastai labai lėtai. Bet kava suteikė sparnus ir pajudėjome pirmyn. Pakeliui link Adelaidės dar buvome nusižiūrėję porą vynuogynų, kuriuose paklausime dėl darbo.
Deja, ten tas pats – telefono numeris įdarbinimo agentūros. Paskambinome, bet ir čia mums atsakė, jog visos vietos užimos. Viskas. STOP. Darbo paieškos nieko gero nedavė, o juk ne dėl to keliaujame tad nusprendėme nieko nelaukiant važiuoti į Adelaidę susitikti su Ryanu (mūsų draugu naujazelandiečiu). Reikia pasikelti ūpą :). Jau buvome jo pasiilgę ir norėjome greičiau susitikti. Jis dirbo backpackerių hosteliuke pačiame Adelaidės centre.
Jau seniai bebuvome tokiame dideliame mieste. Jau nuo įvažiavimo mus pasitiko automobilių virtinės, pašėlęs tempas... Iškart pagalvojome, kad netrukus norėsime grįžti į gamtą...
Vargome kol susiradome kur prisiparkuoti. Mūsų kemperiukas truputuką didesnis nei 2 metrai tad ne visos parkavimo aikštelės mums tiko. Pasukioję porą ratų pagaliau radome. Dabar beliko susirasti Ryaną. Ir jo hostelį nesunkiai radome. Tik pasirodo buvome padarę klaidą užsirašydami pavadinimą tad teko paieškoti kitos vietos. Bet netgi ten prisistatę Ryano neradome. Buvo kątik išėjęs. Palikome jam raštelį. Ir pasileidome bėgti, nes iki antros parkavimo valandos bebuvo likę 5 minutės. Visai nenorėjome mokėti už antrą valandą. Spėjome.
Nusprendėme likti netoli miesto centro esančiame kempinge. Kaina nebuvo pernelyg didelė tad pasilikome dviem naktims. Gavome paskutinę vietą. Mieste vyko festivalis ir laisva vieta mums atsirado tik kažkam netikėtai išvykus. Laimė.
Papietavę nusprendėme, kad jau laikas eiti dar kartą ieškoti Ryano. Juk turėjo jau būti paskaitęs mūsų raštelį.
Ėjome pėstute tiesiai per Adelaidės centrą. Mums pasirodė mielas miestas.
Reikia paminėti, kad labai senų miestų Australijoje nėra, tad jų išplanavimas dažniausiai labai paprastas, kvartalais. Senų pastatų buvo, bet ne tokių žavių kaip Vilniuje...
Hosteliuke Ryano vėl nebuvo. Nebuvo ir mūsų užkišto raštelio. Kas čia dabar? Parašėme dar vieną raštelį ir išėjome pasivaikščioti po miestą. Buvo saulėlydis. Nuostabiausia tai, kad netgi čia, tolokai nuo outback‘ų, saulėlydžiai žavios rusvos spalvos...
Hosteliuke Ryano vėl nebuvo. Nebuvo ir mūsų užkišto raštelio. Kas čia dabar? Parašėme dar vieną raštelį ir išėjome pasivaikščioti po miestą. Buvo saulėlydis. Nuostabiausia tai, kad netgi čia, tolokai nuo outback‘ų, saulėlydžiai žavios rusvos spalvos...
Neilgai pasivaikščiojus sulaukėme ir Ryano skambučio. Pasirodo jis buvo pas save, tik buvo išėjęs į virtuvę... Ot :).
Su Ryanu smagiai besišnekučiuodami išėjome pasivaikščioti į miestą. Jis mums pasakojo, kaip čia įsivažiuoja festivalis, kaip čia vyksta gyvenimas ir pan. Pasirodo Adelaidė – festivalių miestas.
Atsisėdome viename bariuke atsigerti alučio. Susitikimo proga galima :). Gintas su Ryanu nuėjo prie baro užsakyti. Paprašė iš pažiūros neblogo :). Kai buvo paprašyti susimokėti už alų po 10 dolerių tai ir žandikauliai nukaro... Tai yra apie 24 lt už 0.4l ! Jėga. Vyrai apsiprekino :). Alų gurkšnojom kaip jaunystės eliksyrą... Lėtai lėtai, taupydami...
Prie mūsų stalo prisėdo jau vos liežuvius vartantis vietinis jaunimėlis. Prisijuokėme iš jų ir išėjome toliau pasivaikščioti. Ryanas norėjo mum parodyti namų paradą. Kas tai? Patys to nežinojome.
O tai visai neblogai. Vienoje pagrindinių miesto gatvių esantys senoviškesni namai buvo apšviesti įvairiausiais ornamentais. Tamsoje tai atrodė labai gražiai. Kažkaip pasakiškai.
Su Ryanu smagiai besišnekučiuodami išėjome pasivaikščioti į miestą. Jis mums pasakojo, kaip čia įsivažiuoja festivalis, kaip čia vyksta gyvenimas ir pan. Pasirodo Adelaidė – festivalių miestas.
Atsisėdome viename bariuke atsigerti alučio. Susitikimo proga galima :). Gintas su Ryanu nuėjo prie baro užsakyti. Paprašė iš pažiūros neblogo :). Kai buvo paprašyti susimokėti už alų po 10 dolerių tai ir žandikauliai nukaro... Tai yra apie 24 lt už 0.4l ! Jėga. Vyrai apsiprekino :). Alų gurkšnojom kaip jaunystės eliksyrą... Lėtai lėtai, taupydami...
Prie mūsų stalo prisėdo jau vos liežuvius vartantis vietinis jaunimėlis. Prisijuokėme iš jų ir išėjome toliau pasivaikščioti. Ryanas norėjo mum parodyti namų paradą. Kas tai? Patys to nežinojome.
O tai visai neblogai. Vienoje pagrindinių miesto gatvių esantys senoviškesni namai buvo apšviesti įvairiausiais ornamentais. Tamsoje tai atrodė labai gražiai. Kažkaip pasakiškai.
Tokių namų buvo gal kokie 8. Prie kiekvieno pabūdavome po kokias penkias minutes stebėdami, kaip apšvietimas pasikeičia po tris kartus. Tai reiškia viso matėme 24 skirtingus namus.
Laikas bėgo nenumaldomai. Reikėjo jau atsisveikinti su Ryanu. Labai su juo susidraugavome... Rytoj susitarėme po jo darbo visi kartu vykti į paplūdimį. Liuksas. Norime pasimaudyti. Tai bus pirmosios mūsų maudynės Australijoje!
2010.03.13. 211-oji kelionės diena.
Botanikos parkas. Važiuojam į pliažą. Apsiperkam. Pietūs Siuzėje. Pašnekesiai prie vyno.
Smagu atsikelti ir niekur nevažiuoti. Ramiai atsigerti kavos, paskaityti knygą... Liuks.
Susitikti su Ryanu išėjome kiek anksčiau, norėjome pasivaikščioti pakeliui esančiu botanikos parku. Ramybės oazė dideliame mieste.
Parke vyko ir veiksmas. Labai daug bėgiojančių žmonių. Reiktų pasimokinti :). Labai tinginiukai esam...
Pirmasis sutiktas gyvūnas – driežas, po to pamatėmė ir kormoranus, ir papūgas, ir vėžlius, ir didelias žuvis upelyje.
2010.03.13. 211-oji kelionės diena.
Botanikos parkas. Važiuojam į pliažą. Apsiperkam. Pietūs Siuzėje. Pašnekesiai prie vyno.
Smagu atsikelti ir niekur nevažiuoti. Ramiai atsigerti kavos, paskaityti knygą... Liuks.
Susitikti su Ryanu išėjome kiek anksčiau, norėjome pasivaikščioti pakeliui esančiu botanikos parku. Ramybės oazė dideliame mieste.
Parke vyko ir veiksmas. Labai daug bėgiojančių žmonių. Reiktų pasimokinti :). Labai tinginiukai esam...
Pirmasis sutiktas gyvūnas – driežas, po to pamatėmė ir kormoranus, ir papūgas, ir vėžlius, ir didelias žuvis upelyje.
Atsipalaidavome, neskubėdami pasivaikščiojome. Pamatėme, kad vėluojame... Nuskubėjome.
Visi susitikę patraukėme prie tramvajaus nuvažiuoti iki paplūdimio. Susimokėjome po 4 dolerius ir po kokio pusvalanduko jau buvome paplūdimyje.
Visi susitikę patraukėme prie tramvajaus nuvažiuoti iki paplūdimio. Susimokėjome po 4 dolerius ir po kokio pusvalanduko jau buvome paplūdimyje.
Vanduo buvo kaip arbatėlė ir skaidrus kaip vonioje. Pilna gelbėtojų. Gal tik Pamelos laukėme išbėgančios (na bent jau Gintas su Ryanu tai tikrai) :). Maudėmės kaip pašėlę. Niekaip nepasakytum, kad Ryanui 56 metai. Siunta kaip dvidešimtmetis :).
Mūsų tramvajaus bilietai galiojo dvi valandas tad nusprendėme ilgai nebūti ir patraukėme atgalios. Nenorėjome dar kartą mokėti už transportą.
Jau įlipę į tramvajų sužinojome, kad tramvajai festivalio proga nuo trečios valandos nemokami. O mes važiuodami į priekį įlipome be dvidešimt trys! Apsišovėme.. Keista ir kad konduktorius to nepaminėjo...būtume palaukę... Nieko, gera pamoka. Reikia labiau pasidomėti, kas vyksta mieste.
Mieste nusipirkome šiek tiek produktų ir visi kartu patraukėme į mūsų kemperiuką papietauti. Pasitaisėme ryžių su mėsos gabaliukais. Persivalgėme... O dar vyno turėjome pora litrų.. Taip prie vyno taurelės kalbėjomės, diskutavom. Tiesiog smagiai leidom laiką.
Reikėjo vėl atsisveikinti. Pažadėjome rytoj Ryanui atvažiuoti iki jo hosteliuko atsisveikinti prieš išvykstant link Melburno.
Tą vakarą su vyno nuotaika nieko rimčiau nenuveikėm tik pažaidėm UNO. Geras užsiėmimas :).
Jau įlipę į tramvajų sužinojome, kad tramvajai festivalio proga nuo trečios valandos nemokami. O mes važiuodami į priekį įlipome be dvidešimt trys! Apsišovėme.. Keista ir kad konduktorius to nepaminėjo...būtume palaukę... Nieko, gera pamoka. Reikia labiau pasidomėti, kas vyksta mieste.
Mieste nusipirkome šiek tiek produktų ir visi kartu patraukėme į mūsų kemperiuką papietauti. Pasitaisėme ryžių su mėsos gabaliukais. Persivalgėme... O dar vyno turėjome pora litrų.. Taip prie vyno taurelės kalbėjomės, diskutavom. Tiesiog smagiai leidom laiką.
Reikėjo vėl atsisveikinti. Pažadėjome rytoj Ryanui atvažiuoti iki jo hosteliuko atsisveikinti prieš išvykstant link Melburno.
Tą vakarą su vyno nuotaika nieko rimčiau nenuveikėm tik pažaidėm UNO. Geras užsiėmimas :).
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą