2010.06.11. 301-oji kelionės diena.
Įdomesniu keliu pirmyn. Bobutės daro avarijas. Kalnai, dykumos. Pas draugą svečiuose. Back to California. Jushua Tree NP. Vėjai. Džeisonas. Meksikoniškas maistas.
Šiandien diena buvo skirta kelionei iki Los Andželo. Dar buvo likę daugiau nei 400 mylių tad mūsų lėtais tempais tai turėjo trukti visą dieną.
Rinkdamiesi kokiu keliu mums važiuoti mes kaip visada pasitikime savo kelių atlasu, kuris yra medaliukais pažymėjęs vaizdingesnius kelius. Nevengiame netgi pasirinkti ilgesnius kelius, kad galėtume pamatyti šiek tiek daugiau. Taip padarėme ir šį kartą. Nevažiavome autostrada, bet pasirinkome mažesnįjį keliuką.
Tikriausiai jau buvome išlepę pastarosios savaitės kanjonų vaizdų tad šitas kelias itin mūsų kolkas nežavėjo. Šiek tiek gražiau pasidarė privažiavus kalnus. Bet kalnų tikriausiai nemėgsta bobutės. Pamatėme kaip viena kažkokiu keistu būdu užrietė ir tvojosi tiesiai į sieną ir dar trenkėsi į vieną automobilį. Visa tai buvo atsitikę vos prieš porą akimirkų. Niekas nenukentėjo, bet mums pravažiuojant vyrukas išlipęs iš nukentėjusio automobilio pažiūrėdamas į bobutę ir vėl į mus tik gūžtelėjo pečiais. Tikriausiai stebėjosi, kaip taip įmanoma. Būna būna.
Vingiavę kalnais greitai privažiavome dykumas. Karštis vėl nesvietiškas. Rankas reikėjo vis pridengti, kad nenudegtų. Bet tai tikriausiai nei motais kaktusams, kurių buvo pilna pakelėje.
Įdomesniu keliu pirmyn. Bobutės daro avarijas. Kalnai, dykumos. Pas draugą svečiuose. Back to California. Jushua Tree NP. Vėjai. Džeisonas. Meksikoniškas maistas.
Šiandien diena buvo skirta kelionei iki Los Andželo. Dar buvo likę daugiau nei 400 mylių tad mūsų lėtais tempais tai turėjo trukti visą dieną.
Rinkdamiesi kokiu keliu mums važiuoti mes kaip visada pasitikime savo kelių atlasu, kuris yra medaliukais pažymėjęs vaizdingesnius kelius. Nevengiame netgi pasirinkti ilgesnius kelius, kad galėtume pamatyti šiek tiek daugiau. Taip padarėme ir šį kartą. Nevažiavome autostrada, bet pasirinkome mažesnįjį keliuką.
Tikriausiai jau buvome išlepę pastarosios savaitės kanjonų vaizdų tad šitas kelias itin mūsų kolkas nežavėjo. Šiek tiek gražiau pasidarė privažiavus kalnus. Bet kalnų tikriausiai nemėgsta bobutės. Pamatėme kaip viena kažkokiu keistu būdu užrietė ir tvojosi tiesiai į sieną ir dar trenkėsi į vieną automobilį. Visa tai buvo atsitikę vos prieš porą akimirkų. Niekas nenukentėjo, bet mums pravažiuojant vyrukas išlipęs iš nukentėjusio automobilio pažiūrėdamas į bobutę ir vėl į mus tik gūžtelėjo pečiais. Tikriausiai stebėjosi, kaip taip įmanoma. Būna būna.
Vingiavę kalnais greitai privažiavome dykumas. Karštis vėl nesvietiškas. Rankas reikėjo vis pridengti, kad nenudegtų. Bet tai tikriausiai nei motais kaktusams, kurių buvo pilna pakelėje.
Gamta prisitaiko prie visokiausių sąlygų. Mums gal jau norėtųsi šiek tiek vėsiau. Juk lietuvukai esam :).
Bet mūsų nuostabai ne visi taip vengia dykumų. Pravažiavome daug kemperių parkų (RV parks), kurie buvo viduryje dykumos. Dažniausiai viduryje tokio parko buvo baseinukas ir viskas, na gal dar kartais kavinukė. Tikriausiai žemė čia daug pigesnė ir kaina už vietą turėtų būti daug mažesnė. Iš reklamų, siūlančių apsistoti mėnesiui specialiomis kainomis, supratome, kad čia ne vienadieniai keliautojai.
Mes lekiame toliau. Iki draugo McDonaldo. Pasitikrinome meilus, gavome iš Džeisono Los Andžele patvirtinimą, kad jis mūsų vėl laukia, prisipliumpinom Coca Colos ir vėl į kelią.
Kur buvus kur nebuvus štai ir vėl Kalifornija. Jau geras dešimt dienų nebuvom, pasiilgom :). Prie valstijos sienos pasitiko inspekcija, tikrinusi, ar neįsivežam kokių nors augalinių produktų... Nors ir turėjom kažką savo šaltdėžėje, bet abu neigiamai lingavome galvomis...
Prieš vystant į Los Andželą dar liko pamatyti vieną nacionalinį parką. Joshua Tree NP. Visi žinome U2 albumą "The Joshua Tree"? Tai sako, kad kelionė po Ameriką juos įkvėpė šiam, vienam geriausių albumų EVER. Reikia nuvažiuoti pažiūrėti, kas juos taip įkvėpė.
Įvažiavome į parką vėl visai nepatikrinti. Sustojome prie lankytojų centro, kad gautume savo žemėlapukus ir savarankiškai leidomės į kelią. Šįkart parką tiesiog pravažiuosime.
Pirmosios 10 mylių praėjo vienas kito klausinėjant - ar jau čia tie Joshua tree? Pirmiausia pamatėme ne juos, o kažkokius ale mažus pūkuotus kaktusus. Nebeprimename jų pavadinimo, bet jų giraitės buvo labai gražios.
Bet mūsų nuostabai ne visi taip vengia dykumų. Pravažiavome daug kemperių parkų (RV parks), kurie buvo viduryje dykumos. Dažniausiai viduryje tokio parko buvo baseinukas ir viskas, na gal dar kartais kavinukė. Tikriausiai žemė čia daug pigesnė ir kaina už vietą turėtų būti daug mažesnė. Iš reklamų, siūlančių apsistoti mėnesiui specialiomis kainomis, supratome, kad čia ne vienadieniai keliautojai.
Mes lekiame toliau. Iki draugo McDonaldo. Pasitikrinome meilus, gavome iš Džeisono Los Andžele patvirtinimą, kad jis mūsų vėl laukia, prisipliumpinom Coca Colos ir vėl į kelią.
Kur buvus kur nebuvus štai ir vėl Kalifornija. Jau geras dešimt dienų nebuvom, pasiilgom :). Prie valstijos sienos pasitiko inspekcija, tikrinusi, ar neįsivežam kokių nors augalinių produktų... Nors ir turėjom kažką savo šaltdėžėje, bet abu neigiamai lingavome galvomis...
Prieš vystant į Los Andželą dar liko pamatyti vieną nacionalinį parką. Joshua Tree NP. Visi žinome U2 albumą "The Joshua Tree"? Tai sako, kad kelionė po Ameriką juos įkvėpė šiam, vienam geriausių albumų EVER. Reikia nuvažiuoti pažiūrėti, kas juos taip įkvėpė.
Įvažiavome į parką vėl visai nepatikrinti. Sustojome prie lankytojų centro, kad gautume savo žemėlapukus ir savarankiškai leidomės į kelią. Šįkart parką tiesiog pravažiuosime.
Pirmosios 10 mylių praėjo vienas kito klausinėjant - ar jau čia tie Joshua tree? Pirmiausia pamatėme ne juos, o kažkokius ale mažus pūkuotus kaktusus. Nebeprimename jų pavadinimo, bet jų giraitės buvo labai gražios.
Kas išgyvena šioje dykumoje, vadinamoje Mojave, tas tampa tikrai gan įspūdingu. Kai pamatėmė Joshua medžius jie taip pat mums patiko. Gaila, kad jų žydėjimas jau buvo į pabaigą ir negalėjome pamatyti jų pilno grožio. Bet ir to pakako. Jų giraitės atrodė labai dykumiškai egzotiškai.
Parkas mėgiamas alpinistų. Matėme daug jų laipiojančių į aplink esančias uolas. Neblogas sportas, gal reiktų kada pabandyti? Bet mūsų silpnos rankutės tikriausiai pasileistų jau po kelių metrų kopimo.
Taigi parke praleidome tik porą valandų. Džeisonui pažadėjome, kad būsime pas jį apie aštuntą, bet jau ir taip matėme, kad pavėluosime. Tikimės supras, neužtrenks durų prieš nosį. Priminsime, kad Džeisonas yra vaikinukas, pas kurį svečiavomės tik atvykę į Los Andželą. Labai malonu, kad vėl galėsime pas jį pasisvečiuoti.
Pakeliui link Los Andželo patyrėme dar neblogą nuotykiuką. Privažiavome kalnų grandinę, už kurios ir turėjo prasidėti Los Andželo priemiesčiai. Aplink gausybė vėjo jėgainių, tiesiog miškai.
Pakeliui link Los Andželo patyrėme dar neblogą nuotykiuką. Privažiavome kalnų grandinę, už kurios ir turėjo prasidėti Los Andželo priemiesčiai. Aplink gausybė vėjo jėgainių, tiesiog miškai.
Tikriausiai vėjas palankus. O tikrai taip. Tuo įsitikinome pamatę ženklą, jog stiprūs šoniniai vėjai. O Gintas, vis dar įsivaizduojantis kietas kaip dešra, nusprendė lenkti priešais važiuojančią fūrą. Lenkti tai dar lenkti, bet abu su nerimu laukėme koks vėjas pūstels išnirus iš už jos. Gintas iškart susuko į priešingą pusę vairą ir šiaip ne taip suvaldėm, bet jau jautėme, kad dar truputį ir mašiniukas norėtų pailsėti ant šono. Šįkart viskas laimingai. Vėjas ir toliau siautėjo kalnuose debesis kaip aveles suvarydamas į vieną gniutulą. Įdomus vaizdelis.
Dar gera valandikė Los Andželo greitkeliais ir mes jau pas Džeisoną. Jis jau mūsų laukė ir mes visi tradiciškai patraukėme į meksikietišką restoraną. Labai skanu, bet ir labai pučia pilvą :). Tra tatatata!
Vakare prie alaus bokalo pasišnekučiavome su Džeisonu, pasidalinome įspūdžiais ir kritome miegoti. Džeisonas mums pasiūlė dar vieną dieną pas jį pailsėti ir mes maloniai sutikome. Gintas norėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato porą rungtynių, o Vidutė irgi neprieštaravo truputį atsipūsti.
Vakare prie alaus bokalo pasišnekučiavome su Džeisonu, pasidalinome įspūdžiais ir kritome miegoti. Džeisonas mums pasiūlė dar vieną dieną pas jį pailsėti ir mes maloniai sutikome. Gintas norėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato porą rungtynių, o Vidutė irgi neprieštaravo truputį atsipūsti.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą