2010 m. birželio 6 d., sekmadienis

Arches nacionalinis parkas

2010.06.06. 296- oji kelionės diena.
Arches nacionalinis parkas. Lankytojų centras. Arkos. Žygis. Moab. Hosteliukas.

Gerai išsimiegojus reikia ir gerų pusryčių. Mūsų šaltdėžė jau buvo pilna vandens, nors rašoma, kad ledas turėtų išsilaikyti 3 dienas. Amerika :). Viskas pagražinama. Galėtume gražinti atgal, bet gal ir tokia pravers.
Jau iš ryto nusimatė, kad bus karšta diena. Pastarosiomis dienomis ir taip nebuvo vėsu, temperatūra buvo apie 90 laipsnių (t.y. apie 32 Celcijaus), bet šiandien jau matėme, kad bus dar karščiau.
Tik ryte pastebėjome, kad miegojome visai vaizdingoje vietoje.

Teko dar pavažiuoti apie pora valandikių kol pasiekėme Arches nacionalinį parką. Turėjome rasti įspūdingų akmeninių arkų, suformuotų per milijonus metų.
Pirmiausia užsukome į lankytojų centrą. Šiek tiek atsivėsinti ir pasirinkti informacijos. Pamatėme užrašą, kad lauke nei daug nei mažai - 104 laipsniai (40 Celcijaus).
Lankytojų centrai mums patinka. Tiek dėl savo ekspozicijų, tiek ir dėl informacijos. Kaip tik pataikėme ant sukurto filmo apie Arches nacionalinį parką tad galėjome vėsa pasimėgauti ilgiau.
"Užhaipinti" filmuko leidomės žiūrėti tų gamtos stebuklų.
Tik reikia tikrai būti atsargiems. Esame gan pripratę prie karščio ir net galime nepajusti kaip galime dehidratuoti ar gauti saulės smūgį. Geriame vandens ne tiek kiek norime, bet tiek kiek telpa. Apsipilame galvą su vandeniu ir toliau einame.
Neaprašinėsime visų pakeliui matytų arkų. Daugumą jų galite pamatyti mūsų foto albumuose. Paminėsime keletą mums labiausiai įstrigusių.
Viena jų - Balanced rock. Tai akmens luitas besilaikantis ant akmeninio stiebo. Gali nugriūti bet kuriuo metu. Gal tai suteikia žavumo. Kitą kartą lankydamiesi šiame parke galime pamatyti kitokį vaizdą.

Šiek tiek ilgiau nusprendėme pabūti prie Windows arkų (Microsoft'as nėra rėmėjas). Jos taip pavadintos, nes tikrai atrodo kaip langai. Langas į gamtą, kaip Kazlausko laida apie gyvūnijos pasaulį :). Ok, nepradėsime čia sapalioti, einam toliau. Žmonių marios, bet dauguma tik prieina prie arkų ir suka atgal. Mes nusprendėme eiti aplink jas. Karšta, bet gal kaip nors.

Viskas, kas aplink arkas priminė mums Uluru Australijoje. Skurdi gamta, keletas suspirgėjusių aštrių krūmų, šmirinėjantys driežai, karštis raibuliuojantis ore... Geri prisiminimai neblunka...
Mūsų nuostabai daugiau niekas nėjo šio tako, tad galėjome kurį laiką pabūti visiškoje tyloje. Ne dažnai taip Amerikoje... Gal net kažkiek Kiniją primena. Turime mintyje minias žmonių..
Pasivaiščioje apie Windows arkas važiavome toliau. Stabteldavome pasidairyti po kitas regyklas, pamankštindavome akis ir toliau važiuodavome. Kai važiuoji ne taip karšta :).
Sekanti mūsų ilgesnė stotelė - Landscape arka. Iki jos turėjome paėjėti gabaliuką. Prieš tai susiradome vandens kraną ir praktiškai išsimaudėme po juo, nes karštį vos ėjo pakelti.
Landscape arka viena įspūdingiausių parke. Prieš keletą metų nuo jos atskilo gabalas akmens ir tik per plauką buvo išvengta tragedijos. Gamtai tai krislelis jos darbuose, o mums didelis įvykis...
Pakeliui taip pat buvo ne mažiau įspūdingų kūrinių. Tolumoje tvelkėsi debesys ir jų pagalba galėjome stebėti įvairiausius spalvų derinius.

Pati Lanscape arka stebina savo plonumu. Taip pat tikriausiai kelių metų klausimas, kada ji nugrius.

Debesys horizonte galėjo reikšti stiprų lietų tad ilgai negaišome ir patraukėme atgalios.
Šiandien dar norėjome nueiti iki Delicate arkos, kuri buvo visos Jutos valstijos simbolis, vaizduojama ant automobilių numerių.
Iki jos taip pat buvo gabaliukas paeiti. Ir jau Vidutė Gintui truputį akimis paleido žaibų už tuos ėjimus ir ėjimus :). Bet šiandien jau paskutinis takas, dar truputuką :).
Iki pačios arkos nėjome, pasirinkome priešais ją esančią uolą, nuo kurios atsivėrė gražus vaizdas tiesiai į arką. Gaila, kad debesys aptraukė saulę ir nesimatė saulėlydžio kuriamų spalvų. Bet vistiek buvo gražu.

Laikas jau buvo po truputį ieškotis nakvynės. Lietus nelijo, bet dangus buvo apniukęs ir atrodė, kad jau prietema.
Nakvynę radome netoli parko esančiame Moab miestelyje, kuris vadinamas tramplinu į aplink esančius nacionalinius parkus. Pilnas kavinukių, pramogų centriukų, kempingų. Kempingai mūsų nuomone buvo per brangūs tad patraukėme ieškoti ko nors kitko. Radome hosteliuką, kuris priima keliautojus su mašinomis. Sumoki už parkingą ir gali naudotis jų dušais, tualetais, virtuve. Gintas iškart pasinaudojo galimybe pažiūrėti NBA finalo rungtynes.

Tad tas vakaras buvo apsišvarinimo vakaras. Pasigaminome skanią vakarienę, panaršėme internete, pasikrovėme savo fotoaparatų, mobiliakų baterijas. Buvome pasiruošę keliauti toliau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą