2010 m. birželio 5 d., šeštadienis

Bryce Canyon nacionalinis parkas

2010.06.05. 295- oji kelionės diena.
Bryce Canyon nacionalinis parkas. Amphitheater. Navaho loop trail. Kelias per regyklas. Tolyn. Capitol Reef nacionalinis parkas. Nakvynė su vaizdu.
Visą naktį miegojome kaip kūdikiai. Kartais prabusdavome nuo spengiančios tylos arba mėnulio šviesos. Neįtikėtina. Dažniausiai miegame civilizacijos labai paliestose vietose tad ši vieta mums trumpam tapo ramybės oaze.
Šiandien mūsų akiratyje Bryce Canyon nacionalinis parkas ir jeigu spėsime šiek tiek pamatyti Capitol Reef nacionalinio parko. Nakvoti norėtume dar šiek tiek daugiau pavažiavę link Arches nacionalinio parko. Parkų gausybė :).
Pirmiausia užsukome į lankytojų centrą susirinkti paskutinės informacijos ir iš ten patraukėme link vieno žygiuko. Išsirinkome Navaho loop trail.
Bryce Canyon NP ypatingas smiltainio uolų formomis, dar vadinamomis Hoodoo. Visa ko kaltininkas - vėjas, vanduo, žemės judėjimai. Mūsų išsirinktas takas Navaho loop ir vingiavo nuo kanjono krašto iki jo apačios ir vėl atgal.

Momentais tikrai buvo sunku patikėti, kad tai sukurta gamtos. Aišku gamta nestato taip greitai kaip žmonija, bet kūryba, trunkanti milijonus metų mūsų akimis labai lenkia mūsiškę :).
Kai kurie tako vingiai smarkiai priminė matytus filmus apie indėnus. Taip ir atrodė, kad tuoj iš už kampo išlįs indėnas ant mustango ir pasikvies pas save į svečius (arba smeigs tomohauką į neprašytų svečių pakaušį :)).


Kelias nusileidęs po kurio laiko pradėjo vingiuoti aukštyn. Jau buvo įsidienoję tad prakaitas dirbo savo darbą... Bet kuo aukščiau tuo gražiau. Kai kurios uolos netgi turėjo savo pavadinimus. Viena Karalienės karūnos uola, kita dar kažkokia, trečia vėl bilekokia. Žmonės visur bando rasti sąsajų su savais gyvenimais :). O mums svarbiausia gražu. Būtume menininkai jau būtume prikaupę nemažai įkvėpimo kūrybai. Dabar nežinia kur nueis tas įkvėpimas :).

Visas slėnis su susiformavusiomis uolomis vadinosi Amphitheater. Tikrai vertas to pavadinimo. Atrodė, kad tai antikiniais laikais statytas statinys ir dabar praradęs savo paskirtį ir šiek tiek apgriuvęs nuo laiko naštos.
Toliau mūsų laukė važiavimas per regyklas. Tai buvo 18 mylių kelias, kurio gale buvo ir aukščiausias parko taškas ( 9105 pėdų arba 2775 metrų). Nuo jo ir pradėjome, nes važiuojant keliu atgal patogiau užsukti į regyklas, kurios išsidėsčiusios vienoje pusėje.
Regyklose vaizdas toks pats įkvepiantis kaip ir Amphitheater vietoje. Panašūs susiformavimai, panašūs slėniai. Keičiasi tik saulė, kuri apšviesdama debesis meta įvairiausios formos šešėlius slėniuose.

Pravažiavome apie 10 regyklų nepraleisdami nei vienos. Kiekviena jų nors ir panaši, bet savaip įkvepianti. Pati paskutinioji taip ir pavadinta Inspiration point. Vaizdas į tą patį Amphitheater, bet iš kitos pusės. Nepakartojama. Nerealu. Kol kas renkame šį nacionalinį parką pačiu vaizdingiausiu parku JAV.
Truputį po pietų patraukėme toliau iš Bryce Canyon NP. Norėjome šiandien dar nuvažiuoti gerą gabalą kelio ir dar pakeliui užsukti į Capitol Reef NP.
Pakeliui ir toliau žiūrėjome ką išdarinėja gamta. Iš žalių slėniai patapdavo akmeniniais. Atrodo, kad čia buvo bangavusi jūra ir vieną akimirką pavirto akmeniu. Šis rajonas vadinosi Escalante.

Akmens slėnius raižė įvairiausių formų kanjonai. Žygių mėgėjams čia tikras rojus. Bet mes norėjome stumtis toliau ir turėjome nedaug laiko tad viską pamatėme tik tai akimirkai ir tai nuotraukai :).

Kelias kuriam laikui buvo nusileidęs žemyn, bet netrukus vėl pradėjo vingiuoti į viršų. Vėl pasiekėme 9000 pėdų aukštį. Tik čia jau buvo daug daugiau žalumos. Kalnai buvo apaugę miškais. Mums medžiai labai priminė beržus. Kažkas sava :).
Bet netrukus žalumą vėl pakeitė uolos ir privažiavome Capitol Reef nacionalinį parką. Lankytojų centras jau buvo uždarytas tad tiesiog vingiavome pro jį ir gaudėme geresnius kadrus. Jau leidosi saulė ir ji dar labiau išryškino uolų spalvas ir formas. Vau.

Toliau važiavome tylėdami. Gal tie vingiai užbūrė, gal buvome šiek tiek apspangę nuo šiandienos vaizdų, o gal tiesiog norėjome pasimėgauti pro langus pučiančiu vėju... Nepakartojama. Ši akimirka įstrigs mums atmintyse...
Nakvynei šiandien buvome pasirinkę greitkelyje esančią poilsio aikštelę. Ji buvo visiškai tuščia, gan toli nuo greitkelio. Galėjome ilsėtis ir ruoštis dar vienai įspūdingai dienai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą