2009.11.01. 79 –oji kelionės diena.
Guilin. Vakare pasivaikščiojam. Vidutiniška. Ieškom žvakučių, nerandam.
Kitą dienį nuo pat ryto buvome prilipę prie traukinio langų belaukdami minėtų kalvų ir mūsų tikslo – Guilin. Na ir netrukus pasirodė viena, antra, o štai ir visas kalnynas...
Guilin miestas įsikūręs tarp šių kalvų ir yra kiekvieno kiekvieno kiniečio svajonė. Pasakykite bet kuriam sutiktam kiniečiui, kad važiuojate ten ir jis nerealiai pavydės... Ir ne veltui. Kraštovaizdis tikrai išskirtinis. Kalnai atrodo kaip grybai pridygę po rudeninio lietaus. Tokių kalnų galima aptikti kiekviename pasaulio žemyne, tik jų formos skiriasi.
Pats Guilin miestas mūsų nesužavėjo. Be abejo jis naudingas norintiems susiorganizuoti turus į aplink esančius objektus – ryžių terasas, įvairiausius urvus, pasiplaukiojimus upėmis ir pan. Kadangi mes žvalgytis po šias apylinkes neplanavome (tai norėjome padaryti 70 km į pietus esančiame Yangshuo miestelyje) tai nusprendėme ilgai jame nebūti. Pirmąjį vakarą tik pasivaikščiojome miesto gatvelėmis ir upės pakrantėmis.
Lapkričio pirmosios proga norėjome uždegti keletą žvakučių, bet kaip bebūtų keista visame Guiline neradome.. Hmmm... Pasirodo ne visko ta Kinija turi :).
2009.11.02. 80-oji kelionės diena.
Guilin. Užlipam į kalvą. Šimtakojai. Vakare sutinkam Paul‘ą.
Kitą dieną be to, kad bimbinėjom, dar užlipom ir į miesto pakraštyje esančią kalvą pasižvalgyti iš aukščiau į apylinkes. Vaizdas tikrai gražus tik matomumą kaip visada pristabdo „didingasis“ smogas.
Vietiniai turistai mieliau lįsdavo į kalno apačije esančius urvus, kuriuose buvo keletas kažkokių istorinių hieroglifų, nei lipdavo į kalno viršūnę, tad viršūnėje ramiai galėjome nestumdomi žvalgytis. Tokiems atvejams esame pasiruošę – išsitraukiame maišelį mandarinų, UNO kortas ir įsitaisę smagiai praleidžiame laiką. Nuostabus kraštovaizdis, pakankamai ramu, niekur neskubi... ko daugiau norėti?...
Šįkart bekortuodami pamtėme įdomų egzempliorių.
Gal gero sprindžio ilgio šimtakojį, kuris taip vikriai lakstė aplinkiniais žolynais, kad net nejauku darėsi, kad savo šimtu kojyčių ant mūsų neužlėgtų. Taip pasigrožėję ir įamžinę šimtakojį žaidėme sau toliau, skaniai užkąsdami mandarinais...
Žinojome, kad Guilin mieste yra katalikų bažnyčia ir nusileidę nuo kalno norėjome ją aplankyti. Juk vakar buvo lapkričio 1-oji... Bet kaip jau ne pirmą kartą radus mums katalikišką bažnyčią ją rasdavome užrakintą.. Nesiseka..
Vakare sėdėdami hosteliuko bariuke nustebome už nugarų išgirdę pažįstamą balsą. Pasirodo Paul‘as, iš kruizo po Jangdzės upę, taip pat atvažiavo čia ir kaip tyčia pasirinko tą patį hostelį. Pasipasakojome vieni kitiems ką per tą laiką matėme. Pasirodo jis visą tą laiką prasirgo kažkuo apsinuodijęs būtent tame kruiziniame laive.. Įdomu ir tai, kad jis čia, Guiline, šalia visų pardavinėjamų gyvų žuvų, vištų, narvuose pardavimui matė ir žiurkes! Kas be ko jos laikomos valgymui... Hmmm.. Nemaloniai nuteikia gomurį...
Pasišnekučiavę sužinome, kad jis dar ir apsistojo mūsų kambaryje – ten buvome įsikūrę keturiese – kinietė mergina, jis ir mes lietuviukai. Kinietė mergina tikriausiai dar ilgai negalėjo užmigti nuo Paul‘o knarkimo..
Guilin. Vakare pasivaikščiojam. Vidutiniška. Ieškom žvakučių, nerandam.
Kitą dienį nuo pat ryto buvome prilipę prie traukinio langų belaukdami minėtų kalvų ir mūsų tikslo – Guilin. Na ir netrukus pasirodė viena, antra, o štai ir visas kalnynas...
Guilin miestas įsikūręs tarp šių kalvų ir yra kiekvieno kiekvieno kiniečio svajonė. Pasakykite bet kuriam sutiktam kiniečiui, kad važiuojate ten ir jis nerealiai pavydės... Ir ne veltui. Kraštovaizdis tikrai išskirtinis. Kalnai atrodo kaip grybai pridygę po rudeninio lietaus. Tokių kalnų galima aptikti kiekviename pasaulio žemyne, tik jų formos skiriasi.
Pats Guilin miestas mūsų nesužavėjo. Be abejo jis naudingas norintiems susiorganizuoti turus į aplink esančius objektus – ryžių terasas, įvairiausius urvus, pasiplaukiojimus upėmis ir pan. Kadangi mes žvalgytis po šias apylinkes neplanavome (tai norėjome padaryti 70 km į pietus esančiame Yangshuo miestelyje) tai nusprendėme ilgai jame nebūti. Pirmąjį vakarą tik pasivaikščiojome miesto gatvelėmis ir upės pakrantėmis.
Lapkričio pirmosios proga norėjome uždegti keletą žvakučių, bet kaip bebūtų keista visame Guiline neradome.. Hmmm... Pasirodo ne visko ta Kinija turi :).
2009.11.02. 80-oji kelionės diena.
Guilin. Užlipam į kalvą. Šimtakojai. Vakare sutinkam Paul‘ą.
Kitą dieną be to, kad bimbinėjom, dar užlipom ir į miesto pakraštyje esančią kalvą pasižvalgyti iš aukščiau į apylinkes. Vaizdas tikrai gražus tik matomumą kaip visada pristabdo „didingasis“ smogas.
Vietiniai turistai mieliau lįsdavo į kalno apačije esančius urvus, kuriuose buvo keletas kažkokių istorinių hieroglifų, nei lipdavo į kalno viršūnę, tad viršūnėje ramiai galėjome nestumdomi žvalgytis. Tokiems atvejams esame pasiruošę – išsitraukiame maišelį mandarinų, UNO kortas ir įsitaisę smagiai praleidžiame laiką. Nuostabus kraštovaizdis, pakankamai ramu, niekur neskubi... ko daugiau norėti?...
Šįkart bekortuodami pamtėme įdomų egzempliorių.
Gal gero sprindžio ilgio šimtakojį, kuris taip vikriai lakstė aplinkiniais žolynais, kad net nejauku darėsi, kad savo šimtu kojyčių ant mūsų neužlėgtų. Taip pasigrožėję ir įamžinę šimtakojį žaidėme sau toliau, skaniai užkąsdami mandarinais...
Žinojome, kad Guilin mieste yra katalikų bažnyčia ir nusileidę nuo kalno norėjome ją aplankyti. Juk vakar buvo lapkričio 1-oji... Bet kaip jau ne pirmą kartą radus mums katalikišką bažnyčią ją rasdavome užrakintą.. Nesiseka..
Vakare sėdėdami hosteliuko bariuke nustebome už nugarų išgirdę pažįstamą balsą. Pasirodo Paul‘as, iš kruizo po Jangdzės upę, taip pat atvažiavo čia ir kaip tyčia pasirinko tą patį hostelį. Pasipasakojome vieni kitiems ką per tą laiką matėme. Pasirodo jis visą tą laiką prasirgo kažkuo apsinuodijęs būtent tame kruiziniame laive.. Įdomu ir tai, kad jis čia, Guiline, šalia visų pardavinėjamų gyvų žuvų, vištų, narvuose pardavimui matė ir žiurkes! Kas be ko jos laikomos valgymui... Hmmm.. Nemaloniai nuteikia gomurį...
Pasišnekučiavę sužinome, kad jis dar ir apsistojo mūsų kambaryje – ten buvome įsikūrę keturiese – kinietė mergina, jis ir mes lietuviukai. Kinietė mergina tikriausiai dar ilgai negalėjo užmigti nuo Paul‘o knarkimo..
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą