2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Yangshuo

2009.11.03. 81-oji kelionės diena.
Išvažiuojam į Yangshuo. Labai gražu. Yangshuo. Nupsrendžiam apsistoti. Pasivaikščiojam po miestuką. Sutinkame olandus. Užsisakome filmus. Nusiperkame serialų.
Kitą dieną pagaliau patraukėme į Yangshuo. Sakome pagaliau, nes jau kurį laiką svajojome apie tai, žinojome, kad ten gražu ir tikriausia jau norėjosi kažkiek pabūti vienoje vietoje...
Ir ne veltui tas noras buvo. Tik atykę į Yangshuo supratome, kad čia galime likti ir ilgiau. Susižvalgę netgi be žodžių nusprendėme nebevažiuoti į Lijang miestelį, nebekopti Tiger Leaping Gorge.. Viskas, ko norėjome, buvo čia. Nerealus kraštovaizdis, nerealiai jaukus viešbutukas su vaizdu į kalną, galimybė bet kada pavažinėti dviračiais po apylinkes.. Ir čia juk šilta!
Stop... Liekame čia... Ir taip jau nutolome nuo savo minties apsistoti ilgiau vienoje vietoje. Paskutinį kartą tai buvo Ulaan Baatare...
Dar tą patį vakarą dideliu Ginto pageidavimu išplaukėme pažiūrėti kaip žvejojama su kormoranais.


Teko tai matyti dokumentiniame filme. Realybėje tai daug paprasčiau, nėra penkių kamerų stebinčių visus kormoranus :). Bet smagu buvo pažiūrėti, kaip jie nardo valties priekyje apšviestame vandenyje ir stengiasi pagauti bet kokią žuvelę. Tikriausia kažkada, kai upėje dar buvo daug žuvies, jie parnešdavo neblogus laimikius, bet šįkart teko pasitenkinti keliomis apykreivėmis žuvelėmis...
Vėl visiškai atsitiktinai mūsų viešbutuke sutinkame olandus, su kuriais keliavome po Gobi dykumą. Jų patarti nuėjome į vietinę kavinukę, kurioje galima užsisakyti kitam vakarui filmą, kurį rodys dideliame ekrane. Tą mes ir padarėme. Užsisakėme „Pulp fiction“. Su olandais dar truutį pasipasakojome, ką gero ir ką blogo matėme, apsidalinome rekomendacijomis ir išsiskyrėme iki kito susitikimo kažkur pietryčių Azijoje...
Kadangi nusprendėme stabtelti, tai tam reikalui vietinėje piratinėje krautuvėlėje nusipirkome serialų ir savo viešbutukyje smagiai drybsodami leidome laiką :).

2009.11.04. 82-oji kelionės diena.
Pragulim, žiūrim serialus. Pažiūrim Pulp Fiction.
Oi kaip smagiai praleidome dieną! Nepakilome iš lovų, žiūrėjome serialus, valgėme mandarinus ir tingėjome tingėjome tingėjome...
Taip tikriausiai net nebūtume išėję iš viešbutuko jeigu nebūtume vakar užsisakę „Pulp fiction“ vietinėje kavinukėje. Negi užsisakėm ir nenueisim? :). Pavalgėm, pažiūrėjom filmą ir vėl atgal į savo šiltus guolius :).
2009.11.05. 83-oji kelionės diena.
Toliau žiūrim serialus. Einam pasikeisti diskų.
Prie to, kad ir toliau žiūrėjome nusipirktus diskus dar ir paskaitome knygas, pasivaikštom po miestuką, stebime vietinius gyventojus ir turistus. Vakariečių šiame miestelyje jau daug daugiau, daugelyje kavinukių kalba angliškai, nebereikia aktorinių triukų.
Kaip patarė Rytis nusprendėme išbandyti žuvį aluje. Specialiai į miestą išėjome dar prieš vakarą (piko metą), kad galėtume su kavinukių personalu pasiderėti dėl šio patiekalo. Daugumoje kavinukių už šį patiekalą paklotum apie 50 jenų, na, o mums pavyko nusiderėti iki 30 jenų. Reikia pasakyti, kad derėtis dėl maisto Kinijoje daug sunkiau nei dėl bet kokių prekių... Žuvis tikrai buvo skani. Niam niam. Ačiū Ryti! Dažniau rekomenduok mums tokius patiekalus!
Tą vakarą vėl įsitaisėme žiūrėti filmus tik viena bėda – nusipirktas diskas neveikia! Va taip va su ta piratine produkcija... Nieko nelaukę nuėjome į tą pačią parduotuvėlę, pasakėme ką galvojame, jos pasakė taip pat ką galvoja ir galop pasirinkę kitą diską grįžome namo. Niu ir toliau žiūrėjome serialus... :).

2009.11.06. 84-oji kelionės diena.
Važiuojam į Water Cave, Big Banyan medis, Moon hill.
Kiek galima gulėti?... Na, mes tai tikrai galime ilgai gulėti :), bet nusprendėme šią dieną truputį ir pasijudinti.
Netoli nuo Yangshuo miesto vienu važiavimu buvo galima aplankyti Bangya medį, užlipti į Moon kalną ir paplaukioti požemine upe, vadinama Water Cave.
Nusprendėme jokių turų neimti ir važiuoti vietiniu transportu. Dviračių taip pat nuomotis neapsimokėjo, nes jie būtų taip ir turėję visą dieną pralaukti prie objektų...
Big Banyan medis (benglinis fikas) buvo pirmasis mūsų kelyje. Medis ypatingas tuo, kad jo lapija apie 30-35 metrų pločio ir yra viens didžiausių tokios rūšies medžių Azijoje.


Amžiumi jis mūsų Stelmužės ąžuolui neprilygsta (Big Banyan medžiui tik 400 metų), bet lapijos plotis tikrai įspūdingas. Be abejo, kad prie jo prieiti reikia sumokėti pinigėlį...
Toliau, jau pėstute, patraukėme iki Moon hill (mėnulio kalno). Jis taip pavadintas dėl jo viršūnėje esančio akmeninio išlinkimo, kuris atrodo kaip mėnulis.


Sako, kad iki pačios viršūnės 800 laiptelių. Neskaičiavome, bet užlipti užlipome. Atsivėrė nuostabi apylinkių panorama. Be to grožio aplink mus dar stebėjome alpinistus, bandančius vienas ir kitas kopimo trąsas. Alpinizmas čia labai populiarus, yra paruoštų daugybė kopimo trąsų, galima išsinuomoti visą reikiamą įrangą, užsisakyti kursus ir pan. Mes šįkart susilaikėme. Gal geriau pagulėsime :).
Suprakaitavę nusileidome nuo kalno ir patraukėme tiesiai link Water Cave. Visus bilietus turėjome nusipirkę dar viešbutuke (nes taip tris kartus pigiau..) tad tik liko sulaukti autobusiuko, kuris mus su dar keliais belaukiančiais užsieniečiais nuvežė prie laukiamų olų. Įsodino mus į valtelę ir nuplaukėme į olą... Ilgai plaukti nereikėjo, nes netrukus jau buvome vedami krantu pro įvairiausių formų olas, su nukarusiais akmeniniais varvekliais. Mus vedanti mergina vis pasakodama klausinėjo: „ Ar matote ten Budą? Ar matote ten moterį su kūdikiu?“. Na, įsivaizduokime, kad matėme... Kai ten tiek tų visokiausių formų tai sugalvoti joms pavadinimus tikrai nėra didis dalykas. Taip buvome vedami gerą pusvalandį.


Dar niekada nebuvome taip toli nuėję olomis tad tai mums paliko įspūdį. Po pasivaikščiojimo priėjome purvo balą, kurioje buvome parekomenduoti pasimaudyti. Na, kad jau sumokėjome užtai tai galima ir pabandyti... Fiu... Gal odai ir gerai, bet tas purvas nei šiltas nei šiaip malonus :).


Nusiplovėme nuo savęs prilipusį purvą ir mus nuvedė į požeminius šiltuosius šaltinius. Ot čia tai ko mes ir norėjome. Akmens voniose, susidariusiose nuo per ilgus metus tekančio vandens, šiltas vandeniukas taip ir prašėsi panerti į jį... Gulėjome kaip inkstai taukuose.. Laaabai smagu!


Pagulėję gal kokį pusvalanduką jau buvome mandagiai paprašyti eiti iš čia :). Nusiprausėme ir nuėjome prie valčių. Kadangi irklininko nebuvo tai mes visi sušokome į valtį ir patys išsiirklavome iš olos...
Dieną tikrai neblogai praleidome ir vakare net miegas buvo saldesnis :).

2009.11.07. 85-oji kelionės diena.
Nusiperkam diskų. Rašom blogą.
Kita diena vėl praėjo ramiai, patinginiaujant. Tiesa, pradėjome ruoštis pasakojimus blogui papildyti. Reikėjo visas nuotraukas susirūšiuoti. Smagus darbas, prisiminimai vėl iškyla prieš akis.. Mongolijos tikriausiai niekada nepamiršime... Ir tikriausiai sunku bus grožiu kažkam jai prilygti...
Pradėjus vėl peržiūrinėti nuotraukas supratome, kiek daug pamatėme per šį praėjusį mėnesį. Gaila, kad tuo negalėjome pasidalinti su draugais. Tikriausiai sunku bus dabar vienu prisėdimu perskaityti viso mėnesio keliones, bet mes tikimės, kad Jums visiems bus įdomu ir smalsu skaityti mūsų pasakojimus ir toliau. Labai norėtume padėkoti Jums visiems už palaikymą ir gerus žodžius visos kelionės metu. Tam reikalui nusprendėme apdovanoti mūsų ištikimiausius skaitytojus. Tam, kas pirmasis perskaitys mūsų pasakojimą iki šios vietos ir atsiųs el.paštu Vidutei (reiks susirasti adresiuką) žodžius “Pasaulis yra gražus” tam priklausys prizas iš Vietnamo. Tikriausiai (priklausomai nuo mūsų dislokacijos vietos el.laiško gavimo momentu). Nekantriai laukiame :).
Na, o toji mūsų diena taip ir praėjo diena besidalinant prisiminimais, žiūrinėjant nuotraukas.

2009.11.08. 86-oji kelionės diena.
Plaukiam plaustais.
Per patį Yangshuo miestelį teka Li upė. Kiek aukščiau prieš srovę, prie XingPing miestelio, prasideda gražiausia šios upės atkarpa. Nusprendėme apie 15 km. atkarpą įveikti bambukiniu plaustu. Tokio tipo pasiplaukiojimas labai populiarus tarp čia besilankančių.
Vietiniu transportu nuvažiavome iki XingPing miestelio, persėdome į motorikšą (iš motociklo padaryta keleivių pervežimo priemonė) ir buvome nuvešti į prieplauką. Prieplaukoje sėdome ant bambukinio plausto ir mūsų vairininkas su nedidelio motoriuko pagalba pradėjo mūsų kelionę prieš srovę.


Džiaugėmės, kad nutarėme plaukti prieš srovę (galima buvo pasirinkti ir pasroviui), nes šiuo dienos metu saulė mums švietė į nugaras ir mes ramiai galėjome mėgautis prieš akis bėgančiais peizažais. Kartais jau net nebežinodavome kaip fotografuoti, kad galėtume „išsinešti“ dalelę vaizdo, tad netrukus pamatę, kad vistiek visko neužfiksuosi, tiesiog mėgavomės plaukimu.
Plaukimas truko gal porą valandų. Labai smagu. Labai gražu. Labai rekomenduojam.

2009.11.09. 87-oji kelionės diena.
Važiuojam dviračiais.
Tikriausiai sunku būtų įsivaizduoti buvimą Yangshuo be dviračio. Galima pasirinkti iš daugybės keliukų, besidriekiančių upės pakrantėmis, per žemdirbių laukus ir pan.
Mes pasirinkome ir tokį ir tokį. Nusprendėme pirmiausia važiuoti netoli upės, o po to pasukti giliau į laukus. Maršrutas turėjo tęstis apie 30 km. Tik vėliau supratome, kad tai šiek tiek per didelis krūvis mūsų gležniems užpakaliukams...
Kelias driekėsi tarp karstinių kalnų, galėjome sustoti, grožėtis jais, vėl ieškoti naujų vaizdų. Niekur neskubėjome. Su mažu bambukiniu plaustu persikėlėme į kitą upės pusę. Tam, kad turėtume daugiau atrakcijų :).


Neįkritome ir nuvažiavome toliau. Mažas keliukas vingiavo per laukus, pasuko į mažus miestelius, kur mums visi mojavo ir draugiškai lydėjo išmoktais „Hello, how are you?“. Smagu buvo pabėgti nuo miesto triukšmo ir pasinerti į kaimišką Kinijos aplinką. Į paprastą paprastą valstiečio gyvenimą. Ką užsiaugini tą ir turi.. Kaip pasiklosi taip išmiegosi... Ką pasėsi tą ir pjausi... Atsiminėme įvairias liaudiškas patarles, kurios prie šių vaizdų labai tiko.


Tolimiausias kelionės taškas – Dragon bridge. Tai tiltas per Yulong upę, jam daugiau nei 400 metų, o jis vis dar stovi. Pasirodo kiniečiai ne tik didžiąją sieną tvirtai pastatė :). Gal tikėdami tuo, kad pajaunės keletas kiniečių nuo kranto nardė (dažniausiai ant pilvo :) ) į upės vandenį.
Pervažiavę per upę pasukome dar mažesniu keliuku per valstiečių laukus. Nerealiai gražu! Keliukas vingiavo visai šalia upės...


Kartais jis taip susiaurėdavo, kad vos beeidavo pavažiuoti. Kai keliukas tapo vos matomas pasukome į greta vingiuojantį didesnį keliuką, tada vėl į mažesnį, tada vėl į didesnį...


Taip ir važinėjomės kol galop išvažiavome į pagrindinį kelią, einantį link Yangshuo, ir juo su vėjeliu grįžome atgal.
Užpakaliai skaudėjo kaip po jojimo su arkliais... Nusprendę, kad šiandien galėjome šiek tiek prarasti formos nuėjome į McDonaldą bulvyčių ir vanilinio kokteilio :).
Kelionę dviračiu užskaitome ir tikriausiai pirmai progai pasitaikius tokį užsiėmimą pakartosim..

2009.11.10-11. 88 ir 89 - oji kelionės dienos.
Kitas dvi dienas ilsėjomės po dviračių kelionių (mūsų sėdimosioms vietoms to tikrai reikėjo), rašėme blogą, rūšiavome nuotraukas. Tai buvo mūsų paskutinė dienos Kinijoje ir tiesiog norėjome prisiminti, ką gražaus pamatėme ir smagaus patyrėme.. Tinginiavome..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą