Suzhou. Humble administrators garden.
Suzhou miestą pasirinkome dėl jo „water town“ vardo. Tai miestas, kuriame turėtų būti apstu tiltų tiltelių, sodų sodelių (daugelis jų šeina į UNESCO saugomų sąrašą..). Jo apylinkėse yra ir mažųjų vandens miestukų, kuriuose vis dar gyvenimas vyksta ant vandens. Nutarėme čia pasibūti keletą dienelių.
Pirmąją dieną išsirinkome didžiausią ir daugelio manymu gražiausią miesto sodą – Humble administrators garden. Pradėtas dar 1500-aisiais metais, jis patraukė mūsų dėmesį po „užsikabliavimo“ už gražių sodų Šanchajuje.
Sodas užima penkis hektarus ir yra pilnas tiltelių, akmenų sodų, lotosų ir bambukų..
Jeigu dar kiniečių turistų būtų mažiau tai galima būtų ir atsipalaiduoti... Jų delegacijos eina ir eina viena po kitos neleisdamos ramiai pasigėrėti šiais gražiais kūriniais.. Stengėmės nekreipti į juos dėmesio ir eiti savo keliukais...
Sodas taip pat turėjo didelę bonsų kolekciją. Gaila, kad nebuvo surašyti jų amžiai, nes kai kurie tikrai atrodė įspūdingai seni... Gintas, kaip mažas vaikas, vėl, gal kokį šimtąjį kartą užsigeidė turėti savo bonsų sodą. Sėkmės, vaikeli, rožinėmis svajonėmis :).
2009.10.30. 77 – oji kelionės diena.
Luzhi vandens miestukas. Užbaigiam ryžių degtinę.
Kadangi pačiame Suzhou miestelyje neaptikome to vandens miesto jausmo, sekančią dieną nusprendėme aplankyti miestelį netoli nuo pačio Suzhou ir tikėtina labiau pateisinčiančio vandens miesto vardą. Miestelis Luzhi pavadinimu.
Paklausėme hosteliuko personalo kaip iki jo nukakti ir sužinoję autobuso, galinčio ten tiesiai nuvežti, numerį patraukėme tenai. Gerai, kad autobusų stotelėje jaunos merginos paklausėme, ar tikrai išsirinkome teisingą autobusą. Pasirodo autobusas buvo ne tas ir turėjome važiuoti su persėdimu. Sužinojome naują autobusą ir patraukėme toliau. Iš krypties sprendėme, kad pasukome teisingu keliu.
Tarp Suzhou ir Luzhi galbūt buvo apie 25 km ir šie kilometrai driekėsi per ištisą gamyklų rajoną. Gamykla prie gamyklos. Teritorijos gražiai sutvarkytos, vakarietiški brand‘ai, milžiniški pastatai. O už jų netrukus įsukome ir į mūsų tikslą, Luzhi miestelį.
Šį miestelį tikrai galime laikyti vandens miestu. Visas senamiestukas buvo išraizgytas mažais kanaliukais, prie kurių nusidreikusios gatvelės su senoviniais namukais.
Be abejo, kaip ir priklauso tokiam gražiam miesteliui, netrūko ir prekeivių bei mažų kavinukių. Pasivaikščiojimas tokiame miestelyje tikrai pateisino mūsų lūkesčius. Išvaikščiojome visas mažas gatveles, patenkinome vietinių gyventojų smalsumą nusifotografuodami su jais, pavalgėme ir pasukome atgal į Suzhou. Luzhi tikrai išliks mūsų atmintyje...
Grįžę į Suzhou dar pasivaikščiojome parduotuvių gatvelėmis. Reikia pasakyti, kad parduotuvėlės tikrai buvo skoningai padarytos. Kainos irgi tikrai geros. Bet jau susiformavome imunitetą žvalgytis, bet nepirkti. Įdomus jausmas :). Rekomenduojame patirti :).
Dar nuo kruizo laikų turėjme užsilikusį ryžių degtinės buteliuką tai tą vakarą nusprendėme jį sunaikinti. Smagiai šnekučiuodamiesi netrukome tai ir padaryti... Įdomi ta ryžių degtinė. Stipri (~52 laipsnius) ir su specifiniu salstelėjusiu skoniu, kuris tave lydi geras 24h... Jį sunkiai panaikinsi vandeniu ar maistu...Jis tiesiog turi pats pasitraukti...
2009.10.31. 78 – oji kelionės diena.
Iš Suzhou į Šanchajų. Po to į Guiliną. Para traukinyje.
Kitą dieną turėjome važiuoti atgal į Šanchajų, nes iš ten turėjome sėsti į traukinį, nuvešiantį iki Guilin, esančio Kinijos pietuose.
Į Šanchajų važiavome tuo pačiu greituoju traukiniu kaip ir į priekį. Tik šįkart traukinys pasiekė daugiau nei 260 km/h greitį. Žavu... Viskas lekia pro akis, o viduje niekas net nevirpa...
Šanchajuje pakeitėme traukinių stotis ir dar kartą įsėdome į traukinį vienai parai.
Tokios kelionės mums jau nebeprailgsta. Turime ką veikti. Skaitome knygas, žaidžiame UNO, pro langą stebime besikeičiantį kraštovaizdį.
Žinojome, kas laukia mūsų Guilin‘e. Tą buvome girdėję iš savo pirmatkų Kotrynos su Ryčiu todėl su smalsumu laukėme pasirodančių smailių karstinių kalnų viršūnių, kurios turėjo išsiskirti iš iki tol mūsų matyto kraštovaizdžio.
Suzhou miestą pasirinkome dėl jo „water town“ vardo. Tai miestas, kuriame turėtų būti apstu tiltų tiltelių, sodų sodelių (daugelis jų šeina į UNESCO saugomų sąrašą..). Jo apylinkėse yra ir mažųjų vandens miestukų, kuriuose vis dar gyvenimas vyksta ant vandens. Nutarėme čia pasibūti keletą dienelių.
Pirmąją dieną išsirinkome didžiausią ir daugelio manymu gražiausią miesto sodą – Humble administrators garden. Pradėtas dar 1500-aisiais metais, jis patraukė mūsų dėmesį po „užsikabliavimo“ už gražių sodų Šanchajuje.
Sodas užima penkis hektarus ir yra pilnas tiltelių, akmenų sodų, lotosų ir bambukų..
Jeigu dar kiniečių turistų būtų mažiau tai galima būtų ir atsipalaiduoti... Jų delegacijos eina ir eina viena po kitos neleisdamos ramiai pasigėrėti šiais gražiais kūriniais.. Stengėmės nekreipti į juos dėmesio ir eiti savo keliukais...
Sodas taip pat turėjo didelę bonsų kolekciją. Gaila, kad nebuvo surašyti jų amžiai, nes kai kurie tikrai atrodė įspūdingai seni... Gintas, kaip mažas vaikas, vėl, gal kokį šimtąjį kartą užsigeidė turėti savo bonsų sodą. Sėkmės, vaikeli, rožinėmis svajonėmis :).
2009.10.30. 77 – oji kelionės diena.
Luzhi vandens miestukas. Užbaigiam ryžių degtinę.
Kadangi pačiame Suzhou miestelyje neaptikome to vandens miesto jausmo, sekančią dieną nusprendėme aplankyti miestelį netoli nuo pačio Suzhou ir tikėtina labiau pateisinčiančio vandens miesto vardą. Miestelis Luzhi pavadinimu.
Paklausėme hosteliuko personalo kaip iki jo nukakti ir sužinoję autobuso, galinčio ten tiesiai nuvežti, numerį patraukėme tenai. Gerai, kad autobusų stotelėje jaunos merginos paklausėme, ar tikrai išsirinkome teisingą autobusą. Pasirodo autobusas buvo ne tas ir turėjome važiuoti su persėdimu. Sužinojome naują autobusą ir patraukėme toliau. Iš krypties sprendėme, kad pasukome teisingu keliu.
Tarp Suzhou ir Luzhi galbūt buvo apie 25 km ir šie kilometrai driekėsi per ištisą gamyklų rajoną. Gamykla prie gamyklos. Teritorijos gražiai sutvarkytos, vakarietiški brand‘ai, milžiniški pastatai. O už jų netrukus įsukome ir į mūsų tikslą, Luzhi miestelį.
Šį miestelį tikrai galime laikyti vandens miestu. Visas senamiestukas buvo išraizgytas mažais kanaliukais, prie kurių nusidreikusios gatvelės su senoviniais namukais.
Be abejo, kaip ir priklauso tokiam gražiam miesteliui, netrūko ir prekeivių bei mažų kavinukių. Pasivaikščiojimas tokiame miestelyje tikrai pateisino mūsų lūkesčius. Išvaikščiojome visas mažas gatveles, patenkinome vietinių gyventojų smalsumą nusifotografuodami su jais, pavalgėme ir pasukome atgal į Suzhou. Luzhi tikrai išliks mūsų atmintyje...
Grįžę į Suzhou dar pasivaikščiojome parduotuvių gatvelėmis. Reikia pasakyti, kad parduotuvėlės tikrai buvo skoningai padarytos. Kainos irgi tikrai geros. Bet jau susiformavome imunitetą žvalgytis, bet nepirkti. Įdomus jausmas :). Rekomenduojame patirti :).
Dar nuo kruizo laikų turėjme užsilikusį ryžių degtinės buteliuką tai tą vakarą nusprendėme jį sunaikinti. Smagiai šnekučiuodamiesi netrukome tai ir padaryti... Įdomi ta ryžių degtinė. Stipri (~52 laipsnius) ir su specifiniu salstelėjusiu skoniu, kuris tave lydi geras 24h... Jį sunkiai panaikinsi vandeniu ar maistu...Jis tiesiog turi pats pasitraukti...
2009.10.31. 78 – oji kelionės diena.
Iš Suzhou į Šanchajų. Po to į Guiliną. Para traukinyje.
Kitą dieną turėjome važiuoti atgal į Šanchajų, nes iš ten turėjome sėsti į traukinį, nuvešiantį iki Guilin, esančio Kinijos pietuose.
Į Šanchajų važiavome tuo pačiu greituoju traukiniu kaip ir į priekį. Tik šįkart traukinys pasiekė daugiau nei 260 km/h greitį. Žavu... Viskas lekia pro akis, o viduje niekas net nevirpa...
Šanchajuje pakeitėme traukinių stotis ir dar kartą įsėdome į traukinį vienai parai.
Tokios kelionės mums jau nebeprailgsta. Turime ką veikti. Skaitome knygas, žaidžiame UNO, pro langą stebime besikeičiantį kraštovaizdį.
Žinojome, kas laukia mūsų Guilin‘e. Tą buvome girdėję iš savo pirmatkų Kotrynos su Ryčiu todėl su smalsumu laukėme pasirodančių smailių karstinių kalnų viršūnių, kurios turėjo išsiskirti iš iki tol mūsų matyto kraštovaizdžio.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą