2010 m. sausio 23 d., šeštadienis

Bromo ugnikalnis, Indonezija

2010.01.23. 162-oji kelionės diena.
Išvykstam link Bromo ugnikalnio. Bendrakeleiviai. Nepakartojami Javos keliai. Nakvynė prie Bromo. Vėsoka – liuks!
Kita diena buvo skirta kelionei iki Bromo ugnikalnio. Vykome septyniese nedideliu autobusiu. Viena porelė iš JAV, mišri porelė – vakinukas indonezietis ir britė mergina, bei vienišas vidutinio amžiaus vokietis. Ir du pirduliukai lietuviukai.
Tik pradėjus važiuoti prakiuro padanga. Geras ženklas :).
Važiavome 11h. Su vairuotoju ralistu. Nors tikriausiai visi vairuotojai čia ne kitokie. Jau daug kur esame važiavę, bet eismas Javoje vienas baisiausių. Marios motorolerių, autobusų, krovininių automobilių, dviračių. Daug avarijų. Daugumoje nukenčia motoroleriai. Net matėme kaip lenkiant autobusą vienas motoroleris buvo tiesiog nustumtas į griovį. Prasilenkinėdavom per keletą centimetrų (nei kiek neperdedame).
Pati Java tai ir susikūrė. Nuo seno būdama Indonezijos centrine sala joje gyventojų tankumas vienas didžiausių Pietryčių Azijoje (o gal net didžiausias). Praktiškai visas Javos sala - tai vienas miestas.
Jau sutemus pasiekėme savo viešbutuką. Nepertoliausiai nuo paties Bromo. Buvome aukštokai nuo jūros lygio tad oras čia buvo vėsesnis ir netgi reikėjo apsikloti :). Net miegas saldesnis!
Pagurkšnojome nusipirktą alutį – vairuotojo patarti nusipirkome paskutiniame miestelyje. Tikriausiai už tai vairuotojas gavo savo dalį, nes nepasitvirtino jo žodžiai, kad viešbutuke bus daug brangiau – buvo tokia pati kaina. Juk reikia kažkaip pasipelnyti iš tų turistų :).

2010.01.24. 163-oji kelionės diena.
Penanjakan. Bromo ugnikalnis. Nerealu. Pusryčiai su siera. Toliau keliaujam į Bali. Džen ir Desas. Keltas į Bali. Kuta. Nakvynės paieškos.
Pats Bormo ugniklanis yra tarpe kitų trijų ugnikalnių ir būtent šį vaizdą dažnai galime pamatyti ant atvirukų iš Indonezijos.
Vienas geresnių būdų pamatyti šiuos ugnikalnius – nuo Pananjakan viršūnės. Dar prieš saulėtekį būrys motorolerių ir džipų pajuda į viršūnę pasitikti saulės. Ir mes kartu.
Pačioje viršūnėje mūsų jau laukė prekeivių jūra siūlančių kavą, suvenyrus, keptas kukurūzų burbuoles...
Buvo šeštadienis ir viršūnė buvo užtvindyta vietinių turistų. Šiaip ne taip prasibrovėme į priekį ir susiradome neblogą vietą stebėjimui.
Nerealu. Kaip gerai pasakė mūsų LP gidas – tai pasaulio kraštas. Debesų jūra, iš kurios kyšo ugniklanių viršūnės. Oras skaidrus skaidrus.

Net nebežinojome kaip atsigėrėti šiuo vaizdu. Tekanti saulė vis pateikdavo kitokį vaizdą. Mėlyną spalvą pakeitė raudona, vėliau geltona... Iš tamsos išniro ir pats Bromo, iš kurio veržėsi sieros dūmai. Neįtikėtina. Pirmą kartą matome aktyvų ugnikalnį.

Visi aplink tik aikčiojo. Buvo šaltoka. Gal +4˚C ir kartais net buvo galima girdėti kaip vietiniai kalena dantimis. Jiem tai buvo neįtikėtinai šalta :).
Pasirodė pirmieji debesys, kurie užstodami saulę kūrė mistinius atspalvius. Ir vėl praskaidrėdavo.. Ir vėl debesis. Liuks liuks liuks!

Galima buvo grožėtis be galo, bet dar norėjome užkopti ant paties Bromo tad jau reikėjo vykti. Visi džipai ir motoroleriai pasuko atgal.
Bromo papėdėje mūsų laukė arklininkai ir pasiūlymai pajodinėti iki Bromo. Šią patirį turime iš Mongolijos tad čia atsisakėme.
Iki paties Bromo kraterio veda 253 laipteliai. Jau netoli viršūnės galima užuosti sieros, besiveržiančios ir ugnikalnio, kvapą. Kartais vos eidavo pakvėpuoti. O dūmai kas kelios minutės pliūpteldavo iš krateryje žiojinčios skylės.

Į Bromo kopėme kartu su brite ir indoneziečiu. Smagūs pakeleiviai. Džen ir Desas. Mūsų kelias iki Bali sutapo tad po truputį susibendravome.

Iki soties (jeigu tai įmanoma) pasigrožėję ugnikalniais grįžome į viešbutuką papusryčiauti. Bromo ugnikalnis taip spjaudėsi dūmais, kad net pusryčiaujant terasoje viešbutuke buvo galima jausti sieros kvapą aplink. Netgi dūmai karts nuo karto apgaubdavo.
Po pusryčių buvome nuvežti iki kito autobuso, kuris traukė į Bali. Keliaujame toliau :). Tuoj taip priprasime prie važiavimo, kad nebegalėsime nusėdėti...
Kelias driekėsi Javos salos pakrante tad nuobodžiauti nebuvo kur. Kartais vanduo buvo už keletos žingsnių... Ugnikalniai iš kitos pusės kūrė kitokį paveikslą...Jeigu dar nebūtų taip užstatyta tai būtų nuostabi sala. Ir yra nuostabi. Tik kai kurie dalykai nesižiūri...

1 komentaras:

  1. Bromo man irgi paliko didziuli ispudi... nerealiai grazu. jusu nuotraukos superines!

    AtsakytiPanaikinti