2010.01.24. 163-oji kelionės diena.
Keltas į Bali. Kuta. Nakvynės paieškos.
Tik už lango pasirodžiusi Balio sala pritraukė visų važiavusių dėmesį. Daugeliui tai buvo kelionės tikslas. Mums tai buvo tarpinė stotelė į tolesnę Indoneziją. Esame Balyje praleidę keletą savaičių prieš porą metų tad šįkart tai buvo labiau stotelė prisiminimams sužadinti.
Keltas buvo pilnas indoneziečių vaikų, keliaujančių tikriausiai paatostogauti į Bali. Jų keliamas triukšmas buvo didesnis nei kelto variklių. Bet vos keltas išplaukęs jau švartavosi kitame krante, Balio krantinėje. Kitame krante mūsų jau laukė tos pačios kompanijos autobusiukas, nuvešiantis mus iki Denapasaro. Tai dar trys kelionės valandos... O tai tik vos 90 km... Tankiai apgyvendintas ir vingiuotais keliukais Balis turi savo minusų :).
Mus vežusio autobusioku vairuotojas pasisiūlė mus visus nuvešti į Kuta paplūdimį (kaip tik mes ten ir norėjome vykti) už mūsų akimis nerealią kainą. Dar vienas turistų „išdūrinėjimas“. Su mumis važiavusi švedžių kompanija iškart sutiko sakydamos, kad tai tik vos po 2 EUR asmeniui. Vištos. Žinojome, kad tai keletą kartų daugiau nei normali kaina. Mes išlipome. Ne dėl to, kad būtume dėl to labai sutaupę, bet nesinorėjo mokėti asmeniui, kuris nori „nugręžti“ patiklius turistus. Susistabdėme taksi ir už mažesnę kainą buvome nuvežti į Kutą. Liuks.
Nakvynės teko paieškoti. Nors ir lietaus sezonas, bet kainos tikrai nebuvo mažos. Paklaidžiojome gerą valandą kol radome mus tenkinatį kambariuką. Liuks. Kritome pamiegoti.
2010.01.25. 164-oji kelionės diena.
Išsimiegam ir pramiegam. Ilsimės. Gili ar Kuta? Užsisakom bilietus.
Niekam nepaslaptis, kad pamiegoti mes sugebam :). Atsikėlėme apie 11h, kad spėtume gauti viešbučio pusryčius (šiaip dar būtume parpę..). Nuėję papusryčiauti, savo nuostabai, sužinojome, kad pavėlavome. „Kaip tai? Juk pusryčiai iki 12h!“. „Taip, teisingai, dabar 12:15 ir mūsų virėjas jau išėjęs“. Uchhh! Juk mes nepasukome laikrodžio viena valanda... Liurbiai. Teko mieste susirasti vietą papusryčiauti.
Teko apsispręsti, kur mums toliau keliauti. Norėjome pailsėti kuriame nors gražiame paplūdimyje. Be abejo, vienas geriausių variantų – netoli Lombok salos esančios Gili salos. Bet ten jau esame buvę ir lyg ir norėtųsi kažką naujo pamatyti. Kitas variantas – Kuta paplūdimys Lomboke (kaip tik šiuo metu buvome apsistoję to paties pavadinimo paplūdimyje Balyje). Tai nuošalesnis paplūdimys su gražiais saulėlydžiais. Bet nesame ten buvę, nežinome nei koks vanduo nei kokia pakrantė... Vistik nugalėjo noras gerai pailsėti. Gili Trawangan sala kaip tik ta, kurioje turime pailsėti. Kaip vietiniai salo „island Tralialia“ :).
Tad nusipirkome bilietus ir vaikštinėdami Kuta paplūdimiu jau laukėme rytojaus. Džiaugėmės niekur nevažiuodami, o tik kvėpuodami gaiviu jūros oru...
Keltas į Bali. Kuta. Nakvynės paieškos.
Tik už lango pasirodžiusi Balio sala pritraukė visų važiavusių dėmesį. Daugeliui tai buvo kelionės tikslas. Mums tai buvo tarpinė stotelė į tolesnę Indoneziją. Esame Balyje praleidę keletą savaičių prieš porą metų tad šįkart tai buvo labiau stotelė prisiminimams sužadinti.
Keltas buvo pilnas indoneziečių vaikų, keliaujančių tikriausiai paatostogauti į Bali. Jų keliamas triukšmas buvo didesnis nei kelto variklių. Bet vos keltas išplaukęs jau švartavosi kitame krante, Balio krantinėje. Kitame krante mūsų jau laukė tos pačios kompanijos autobusiukas, nuvešiantis mus iki Denapasaro. Tai dar trys kelionės valandos... O tai tik vos 90 km... Tankiai apgyvendintas ir vingiuotais keliukais Balis turi savo minusų :).
Mus vežusio autobusioku vairuotojas pasisiūlė mus visus nuvešti į Kuta paplūdimį (kaip tik mes ten ir norėjome vykti) už mūsų akimis nerealią kainą. Dar vienas turistų „išdūrinėjimas“. Su mumis važiavusi švedžių kompanija iškart sutiko sakydamos, kad tai tik vos po 2 EUR asmeniui. Vištos. Žinojome, kad tai keletą kartų daugiau nei normali kaina. Mes išlipome. Ne dėl to, kad būtume dėl to labai sutaupę, bet nesinorėjo mokėti asmeniui, kuris nori „nugręžti“ patiklius turistus. Susistabdėme taksi ir už mažesnę kainą buvome nuvežti į Kutą. Liuks.
Nakvynės teko paieškoti. Nors ir lietaus sezonas, bet kainos tikrai nebuvo mažos. Paklaidžiojome gerą valandą kol radome mus tenkinatį kambariuką. Liuks. Kritome pamiegoti.
2010.01.25. 164-oji kelionės diena.
Išsimiegam ir pramiegam. Ilsimės. Gili ar Kuta? Užsisakom bilietus.
Niekam nepaslaptis, kad pamiegoti mes sugebam :). Atsikėlėme apie 11h, kad spėtume gauti viešbučio pusryčius (šiaip dar būtume parpę..). Nuėję papusryčiauti, savo nuostabai, sužinojome, kad pavėlavome. „Kaip tai? Juk pusryčiai iki 12h!“. „Taip, teisingai, dabar 12:15 ir mūsų virėjas jau išėjęs“. Uchhh! Juk mes nepasukome laikrodžio viena valanda... Liurbiai. Teko mieste susirasti vietą papusryčiauti.
Teko apsispręsti, kur mums toliau keliauti. Norėjome pailsėti kuriame nors gražiame paplūdimyje. Be abejo, vienas geriausių variantų – netoli Lombok salos esančios Gili salos. Bet ten jau esame buvę ir lyg ir norėtųsi kažką naujo pamatyti. Kitas variantas – Kuta paplūdimys Lomboke (kaip tik šiuo metu buvome apsistoję to paties pavadinimo paplūdimyje Balyje). Tai nuošalesnis paplūdimys su gražiais saulėlydžiais. Bet nesame ten buvę, nežinome nei koks vanduo nei kokia pakrantė... Vistik nugalėjo noras gerai pailsėti. Gili Trawangan sala kaip tik ta, kurioje turime pailsėti. Kaip vietiniai salo „island Tralialia“ :).
Tad nusipirkome bilietus ir vaikštinėdami Kuta paplūdimiu jau laukėme rytojaus. Džiaugėmės niekur nevažiuodami, o tik kvėpuodami gaiviu jūros oru...
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą