Jau tapo beveik įprasta dienotvarkė. Atsikeliam, atsigeriam skanios kavos, padirbam prie Siuzės, pavalgom, pageriam kavos, dar padirbam prie Siuzės, atsigeriam alučio su kolektyvu, einam pavakrieniauti, padalyvaujam žaidimuose ir grįžtam miegoti į vėsųjį konteinerį.
Kažkaip net smagu įgauti tokį reguliarumą. Juolab, kad su garažo vyrukais labai gerai sutarėme ir diena labai greitai prabėgdavo. Pasidarbuodami pajuokaudami smagiai leidom laiką :).
Darwin - atsisveikinimas su garazo chebra (4 photo)Darbai su Siuzės viduriais jau baigėsi ir ji buvo pilna energijos, kad ir dabar leisti į kelionę. Truputį sustabdėme jos arklius ir laukėme parvažiuojant pakeliamo stogo, kuris vis dar buvo pas siuvėją. Kaip dažniausiai būna žadėta data truputį nusikelia. Stogas turėjo būti vakar, o sulaukėme tik šiandien. Bet tai dar ne problema. Stogas buvo pasiūtas per mažas. Johnas už mus visus riebiai nusikeikė. Gerai, kad šalia nebuvo to siuvėjo...Stogas ryte bus gražintas siuvėjui, o mes turime kantriai palaukti. Gaila, kad diena susigadino, nes galėjome darytis kitus darbus... Nieko, laiko turime daug :).
Nėra stogo – ne bėda. Gintas pasiėmė poliruoklį ir kibo į darbus. Po kelių minučių pats buvo baisus kaip velnias. Viskas aplink buvo nutaškyta poliruokliu, bet svarbiausia, kad Siuzė blizgėjo.
Darwinas - atsisveikinimas su garazo chebra (4 photo)Vakare nuėjome į savo pamėgtą klubuką. Pavakarieniavom ir aišku sudalyvavom keletoje žaidimų. Šįkart prie staliuko buvome su mūsų draugu suomiu Markku ir dviem olandų keliautojais.
Sekėsi mums šįkart neblogai. Netrukus jau turėjome išlošę 5 ąsočius alaus. Gintas netgi viename konkurse laimėjo dar vieną pakvietimą į krokodilų šou. Išsišiepęs iki dantų mielai jį padovanojo olandei. Kvailelis. Juk galėjome Johnui jį padoavoti. Ot trumpas protelis. Ne tik kietas kaip dešra, bet dar ir tvotas kaip dešra. Juokaujame biskutį :).
Bebaliavodami labai nustebome, kai priėję prie baro pasiimti savo sekančių ąsočių sužinojome, kad tai mūsų paskutiniai, o mes puikiai žinojome, kad mes dar turime nepanaudotus 2 ąsočius. Bandėme aiškinti, bet barmenas sapaliojo nesąmones, neva mes buvome jau atėję ir išsinešę likusius du... Ot banditai. Vakaro vedantysis matydamas, kad bręsta konfliktas „pastatė“ mums dar vieną ąsotį. Bet ne tiek gaila tų ąsočių (kurie vienaip ar kitaip buvo laimėti) kiek nesmagu būti apgaudinėjamam. Ir dar Australijoje...
Išnaudoję savo laimėtus prizus atsisveikinome su Markku, kuris rytoj išvyksta į 10 dienų kelionę po šiaurinę ir centrinę Australiją.
O mes grįžome į savo jaukų vėsų konteineriuką :).
2010.02.19. 189-oji kelionės diena.
Siuzė Siuzė. Rašom blogą. Priregistruojam Siuzę. Nepasiseka apklijuoti. Vėliavų parduotuvėlė. Darkart parvažiuoja Siuzės stogas. Liuks. Pavakarieniaujam. Pokalbiai su Pavelu.
Kitos dienos pradžia tokia pati. Skirtumas tik toks, kad turėdami laisvą minutę įkėlėme savo rašliavas į blogą, sukėlėme nuotraukas, įdėjome video.
Nors Siuzė dar buvo be stogo, bet mes jau galėjome ją priregistruoti. Taip ir padarėme. Australijoje ši procedūra labai paprasta. Atsineši pirkimo pardavimo sutartį, atneši techninės apžiūros dokumentą (Johnas ryte jį jau buvo paruošęs) ir gauni naujus dokumentus. Labai apsidžiaugėme, kad gavome tokius pačius skaičius kaip mūsų pirmosios mašinos Lietuvoje – 963. Geras ženklas tikriausiai :).
Per pietus nuvažiavome į dirbtuvėles, kuriose galvojome pasidaryti šiek tiek padailinimų Siuzei. Lyg ir neblogai apsitarėme, bet mums pasakė, kad jokiu būsu šiandien nespės (šiandien penktadienis) ir geriausiu atveju pirmadienį. Na, jeigu taip tai gal mes patys kažką sugalvosim...
Beliko tik atsiskaityti su pardavėjais. Nuvažiavome iki banko (Gintas jau po truputį praktikuojasi prie Australiško eismo) ir pasiėmėme paskutiniąją sumą. Grįštant pamatėme vėliavų parduotuvę ir pagalvojome, jog joje galėtų būti didelių lipdukų, kuriais galėtume pagražinti mūsų draugę. Parduotuvės senučiukas šeimininkas iškart sužinojęs iš kur esam išpyškino mūsų trispalvės spalvas ir netgi nusivedęs prie kompiuterio mus supažindino su kitomis Lietuvos vėliavomis (kariuomenės, prezidento ir pan.). Taigi gavome pamokų. Lipdukų negavome, bet atsisveikinant su senuku buvome apdovanoti Autralijos vėliava ir visų pasaulio valstybių vėliavų žemėlapiu. Ačiū tau mielasis senučiuk!
O grįžę sumokėjom sutartą sumą ir galutinai sukirtom rankomis. Siuzė mūsų!
Vakarop darkart parvažiavo Siuzės stogas. Šįkart viskas atitiko tad su malonumu žiūrjome, kaip jį pritvirtina. Vaizdas iškart pasikeičia. Šaunu. Jau dabar jaučiame, kad bus sunku išsiskirti su naująja drauge...
Beliko sutvarkyti Siuzės virtuvę ir būsime pasiryžę su ja gyventi kiek likimas leis :).
2010.02.20. 190-oji kelionės diena.
Siuzės virtuvė. Beveik pabaiga. Valomės. Vaučerių medžioklė. Laukiam Pavelo malonės...
Nuo pat ryto pradėjome įrenginėti Siuzės virtuvę. Sutaisėme kriauklę, įstatėme netgi elektrinę pompą, kad nereikėtų vandens pumpuoti. Toliau laukė šaldytuvas. Šaldytuvas veikė tik reikėjo dar jį prijungti prie dujų baliono ir įmontuoti į miniatiūrinę virtuvę. Pjaustėm, sukom, gręžėm ir visai neblogai gavosi :). Galutinį variantą parodysime ir jums. O dabar galite pažiūrėti Vidutės filmuką apie mūsų darbus (mūsų video skiltyje).
Beliko tik, kad Pavelas pakeistų Siuzės signalą. O tai gali užtrukti... Tikimės iki ryto pataisys, nes ryt jau norime išvažiuoti į pirmąją bandomąją kelionę – vos už 140 km esantį nacionalinį Litchfield parką. Jau norime pamatyti kaip atrodo ta tikroji Australija ir tuo pačiu norime išbandyti, ar viskas tvarkoje su aušinimo sistema, variklio darbu ir pan. Vakare grįšime atgal į Darwiną, kad Johnas dar kartelį ir jau tikėkimės paskutinį apžiūrėtų mūsų Siuzę.
Siuzė po visų mūsų laipiojimų po ją atrodė baisokai tad mes ją iš naujo išvalėme. Juk turime švarūs pasirodyti gatvėse, kad neapjuodintume Lietuvos :).
Vakarop jau buvome išalkę kaip vilkai, bet mūsų flajeriukai skaniajam maistui jau buvo baigęsi (o juos gauni gyvendamas mūsų pirmajame hosteliuke Cavenagh. Nutaisėme rimtus veidus, kad čia gyvenome ir registratūroje paprašėme daugiau flajeriukų. Galbūt, kad buvome matyti, o gal, kad buvme rimti, mes juos gavome ir iškart nulėkėme pavalgyti. Įprastu pramintu taku tarp nukarusių medžių. Jie nerealūs.
Darwinas - atsisveikinimas su garazo chebra (4 photo)
Ten vėl susitikome su olandais, na ir kiti veidai jau daugmaž buvo pažįstami (visgi čia jau einame visą savaitę). Sudalyvavome viename žaidime, bet nieko nepešę išėjome namo. Norėjome pailsėti prieš rytojaus kelionę.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą