2010.04.06. 235-oji kelionės diena.
Į Australijos sostinę. Nacionalinis muziejus. Parlamentas. Greitkelis. Wingello.
Ryte jau neprašyti žinojome, kad reikia išvažiuoti 10h. Susikrovėme daiktus ir išsinešdinome.
Šiandien norėjome aplankyti Canberrą, Australijos sostinę. Iki jos buvo pora valandų kelio. Nieko nėra :). Greitai buvome tenai.
Pati sostinė nėra didelė. Joje tik apie 350 t gyventojų. Bet eismas intensyvus. Vistik geras miesto išplanavimas palengvina vieno ar kito taško pasiekimą. Gatvių vaizas iš viršaus priminė vortinklį. Jo centre – Australijos parlamentas.
Canberroje norėjome aplankyti nacionalinį muziejų, kuris rekomenduojamas, kaip vienas geriausių Asutralijoje.
Muziejaus darbuotojai mus pasitiko išskėstomis rankomis. Smagu. Ypač kai nemokama :). Muziejus didelis. Kaip tik pataikėme ant trumpo filmo apie Australiją rodymo. Blyn, jie tikrai moka kurti patrauklius akiai dalykus.
Po filmo ėjome per keletą salių, kuriose buvo visko – nuo priešistorinių dalykų iki šių dienų. Ekspozicijos gražios, spalvingos. Net nenuobodu. Kaip tik sukelia susidomėjimą – o ką ten toliau pamatysim?
Daug dėmesio skirta aborigenų kultūrai. Atrodo, kad nuo to momento, kai aborigenai gavo pilnas piliečių teises, visi australai pradėjo jaustis prieš juos kalti ir dabar visais būdais bando puoselėti jų kultūrą. Tuo geriau aborigenams.
Labai gražiai vienoje iš salių su projektoriais buvo demonstruojami aborigenų šokiai. Muzika užburianti.
Vienoje iš ekspozicijų radome ir lietuvio darbus. Tai fotografas iš Lietuvos, kuris daug keliavo po Tasmaniją.
Dar pasivaikščiojome valandikę ir baigėme savo kelionę muziejuje. Tikrai neblogas muziejus. Kiekvienam rekomenduotume į jį nueiti.
Grįžę į Siuzę pasidarėme skaniosios pomidorynės ir jau reikėjo po truputį ruoštis iš miesto. Neturėjome didelių planų šiame mieste, tad...
Išvykstant dar apsukome porą ratų įdomiuoju gatvių voratinkliu.
Pradėjo lyti. Bet mes sėdėjome savo amfibijoje ir jau lėkėme greitkeliu link Sidnėjaus. Nenorėjome į jį šiandien patekti, nes Tomas, pas kurį svečiuosimės, grįš į Sidnėjų tik rytoj vakare.
Buvome nusižiūrėję stovyklavietę netoli Wingello miestelio, kuris buvo gal už kokio šimtuko kilometrų link Sidnėjaus. Per lietų švilpėme ten.
Kai pasiekėme stovyklavietę lietus jau buvo nustojęs. Paskutinius kilometrus įveikėme žvirkeliu. Pastebėjome, kad visos stovyklavietės į kurią patenkame žvirkeliu – nemokamos. Mums tinka.
Tą vakarą pagaliau pavyko patalpinti Siuzės pardavimo skelbimą. Belieka laukti. Pažiūrėsime, galbūt reikės į dar keletą puslapių įkelti.. Bet tai jau darysime Sidnėjuje...
2010.04.07. 236-oji kelionės diena.
Patinginiaukim. Padailinkim Siuzę. Pasivaikštome. Vombato medžioklė. Vakaras prie laužo.
Kitą dieną pagalvojome, ar verta šiandien važiuoti pas Tomą, kai jis grįš vėlai vakare, bus pavargęs ir pan. ? Gal geriau ramiai sau atvažiuoti rytoj apie pietus ir nesukti sau galvos?
Taip ir padarėm. Ta proga dar patinginiavom. Vis tik tai buvo vienas paskutinių rytų Siuzėje. Liūdesėlis truputį apėmė…
Stovyklavietėje buvo čiaupas vandens. Mes juo puikiai pasinaudojom švarindami savo mašiniuką. Daugiau dulkėtais keliais neturėtume važiuoti tad pilnumoje reikia paruošti Siuzę pardavimui. Viską, pradedant salono dulkėmis ir baigiant ratų guma, šveitėme, blizginome. Greitai Siuzė pasidarė kaip iš paveiksliuko :). Mūsų gražuolė :).
Taip greitai, bet jau buvo pietų metas. Gintas ruošė mums pietus, o Vidutė tempė šakas iš miško – vakare norėjome kurti laužą. Neblogai pasiskirstėme ane?
Privalgėme keptų bulvių ir išėjome šiek tiek pasivaikščioti. Toli kažkur nenorėjome eiti. Užteko ir šalia esančių pušynų. Tylu, šviežia… O kur gyvūniukai? Vieną išgirdome bėgantį į savo olą. Mes iš paskos. Dar kurį laiką tykojome jo prie olos, galbūt išlys? Bet buvo gudresnis nei mes galvojome ir iš savo olos nelindo.
Atėjo vakaras ir mes susikrovėme laužą. Tik antrą kartą per savo kelionę Australijoje kuriame laužą. Viena slaužas pradžioje – Kakadu nacionalniame parke, kitas pabaigoje – miškuose prie Sidnėjaus.
Šildėmės prie laužo, gurkšnojom vynuką, kepėme lauže bulves. Labai smagu. Liūdna tik tai, kad tai tikriausiai paskutinis vakaras Australijos gamtoje ir Siuzėje…
Į Australijos sostinę. Nacionalinis muziejus. Parlamentas. Greitkelis. Wingello.
Ryte jau neprašyti žinojome, kad reikia išvažiuoti 10h. Susikrovėme daiktus ir išsinešdinome.
Šiandien norėjome aplankyti Canberrą, Australijos sostinę. Iki jos buvo pora valandų kelio. Nieko nėra :). Greitai buvome tenai.
Pati sostinė nėra didelė. Joje tik apie 350 t gyventojų. Bet eismas intensyvus. Vistik geras miesto išplanavimas palengvina vieno ar kito taško pasiekimą. Gatvių vaizas iš viršaus priminė vortinklį. Jo centre – Australijos parlamentas.
Canberroje norėjome aplankyti nacionalinį muziejų, kuris rekomenduojamas, kaip vienas geriausių Asutralijoje.
Muziejaus darbuotojai mus pasitiko išskėstomis rankomis. Smagu. Ypač kai nemokama :). Muziejus didelis. Kaip tik pataikėme ant trumpo filmo apie Australiją rodymo. Blyn, jie tikrai moka kurti patrauklius akiai dalykus.
Po filmo ėjome per keletą salių, kuriose buvo visko – nuo priešistorinių dalykų iki šių dienų. Ekspozicijos gražios, spalvingos. Net nenuobodu. Kaip tik sukelia susidomėjimą – o ką ten toliau pamatysim?
Daug dėmesio skirta aborigenų kultūrai. Atrodo, kad nuo to momento, kai aborigenai gavo pilnas piliečių teises, visi australai pradėjo jaustis prieš juos kalti ir dabar visais būdais bando puoselėti jų kultūrą. Tuo geriau aborigenams.
Labai gražiai vienoje iš salių su projektoriais buvo demonstruojami aborigenų šokiai. Muzika užburianti.
Vienoje iš ekspozicijų radome ir lietuvio darbus. Tai fotografas iš Lietuvos, kuris daug keliavo po Tasmaniją.
Dar pasivaikščiojome valandikę ir baigėme savo kelionę muziejuje. Tikrai neblogas muziejus. Kiekvienam rekomenduotume į jį nueiti.
Grįžę į Siuzę pasidarėme skaniosios pomidorynės ir jau reikėjo po truputį ruoštis iš miesto. Neturėjome didelių planų šiame mieste, tad...
Išvykstant dar apsukome porą ratų įdomiuoju gatvių voratinkliu.
Pradėjo lyti. Bet mes sėdėjome savo amfibijoje ir jau lėkėme greitkeliu link Sidnėjaus. Nenorėjome į jį šiandien patekti, nes Tomas, pas kurį svečiuosimės, grįš į Sidnėjų tik rytoj vakare.
Buvome nusižiūrėję stovyklavietę netoli Wingello miestelio, kuris buvo gal už kokio šimtuko kilometrų link Sidnėjaus. Per lietų švilpėme ten.
Kai pasiekėme stovyklavietę lietus jau buvo nustojęs. Paskutinius kilometrus įveikėme žvirkeliu. Pastebėjome, kad visos stovyklavietės į kurią patenkame žvirkeliu – nemokamos. Mums tinka.
Tą vakarą pagaliau pavyko patalpinti Siuzės pardavimo skelbimą. Belieka laukti. Pažiūrėsime, galbūt reikės į dar keletą puslapių įkelti.. Bet tai jau darysime Sidnėjuje...
2010.04.07. 236-oji kelionės diena.
Patinginiaukim. Padailinkim Siuzę. Pasivaikštome. Vombato medžioklė. Vakaras prie laužo.
Kitą dieną pagalvojome, ar verta šiandien važiuoti pas Tomą, kai jis grįš vėlai vakare, bus pavargęs ir pan. ? Gal geriau ramiai sau atvažiuoti rytoj apie pietus ir nesukti sau galvos?
Taip ir padarėm. Ta proga dar patinginiavom. Vis tik tai buvo vienas paskutinių rytų Siuzėje. Liūdesėlis truputį apėmė…
Stovyklavietėje buvo čiaupas vandens. Mes juo puikiai pasinaudojom švarindami savo mašiniuką. Daugiau dulkėtais keliais neturėtume važiuoti tad pilnumoje reikia paruošti Siuzę pardavimui. Viską, pradedant salono dulkėmis ir baigiant ratų guma, šveitėme, blizginome. Greitai Siuzė pasidarė kaip iš paveiksliuko :). Mūsų gražuolė :).
Taip greitai, bet jau buvo pietų metas. Gintas ruošė mums pietus, o Vidutė tempė šakas iš miško – vakare norėjome kurti laužą. Neblogai pasiskirstėme ane?
Privalgėme keptų bulvių ir išėjome šiek tiek pasivaikščioti. Toli kažkur nenorėjome eiti. Užteko ir šalia esančių pušynų. Tylu, šviežia… O kur gyvūniukai? Vieną išgirdome bėgantį į savo olą. Mes iš paskos. Dar kurį laiką tykojome jo prie olos, galbūt išlys? Bet buvo gudresnis nei mes galvojome ir iš savo olos nelindo.
Atėjo vakaras ir mes susikrovėme laužą. Tik antrą kartą per savo kelionę Australijoje kuriame laužą. Viena slaužas pradžioje – Kakadu nacionalniame parke, kitas pabaigoje – miškuose prie Sidnėjaus.
Šildėmės prie laužo, gurkšnojom vynuką, kepėme lauže bulves. Labai smagu. Liūdna tik tai, kad tai tikriausiai paskutinis vakaras Australijos gamtoje ir Siuzėje…
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą