Į keltą. Laukiam. Kur orkos? San Juan island. Į regyklą. Valio. Tranzuojam atgal. Keltas. UNO. Prabangios pakrantės. Pigus benzinas. Walmartas.
Atsikėlėme mūsų manymu anksti - septintą. Papusryčiavome ir leidomės link miestelio Anacortes miestelio, iš kurio turėjo plaukti keltas. Turėjome keltų plaukimo grafiką, bet jis galiojo tik iki vakar dienos. Šiandien turėjo prasidėti nauji kelto laikai. Bet tikėjomės, kad labai nesikeis.
Nuvažiavę pamatėme, kad dar reikia susimokėti už parkingą. Neblogas bizniukas, nes visur kitur parkavimo vietos tik gyventojams su leidimais. Na, bet bent jau radome vieną kiemuką šiek tiek mažesnėmis kainomis.
Prie kasos langelio sužinojome, kad keltas jau išplaukė prieš valandą ir kito reikės laukti dar porą valandų. Nieko nepadarysi, palauksime. Žaidėme kortomis, stebėjome kitus keltus, stebėjome amerikonus.
Pagaliau atėjo ir mūsų eilė. Plaukiam. Norim pamatyti orkas.
Dairėmės dairėmės, ogi nieko. Nieko tokio, dar pamatysime, o dabar ir taip buvo ką žiūrėti už lango. Plaukėme tarp gražių salų, kuriose karts nuo karto pamatydavome ištaikingas vilas. Tikros gražuolės, su privačiomis prieplaukomis.
Priplaukėme ir mūsų tikslą - San Juan salą su miestuku. Ta proga net saulė nušvietė dangų.
Iškart nuėjome į informacijos centrą. Ten mums paslaugus vyrukas susakė, kur mes turime tikimybę pamatyti orkas ir kaip iki ten nusigauti. Aplink salą važiuoja autobusiukas, kuris nuveža iki stotelės, esančios prie pat regyklos. Taip ir darom. Važiuojam.
Pats miestukas irgi labai simpatiškas. Simpatiški namukai, skersgatviukai. Nedidukas tad jo porą centrinių gatvelių galima apeiti per kelias minutes.
Autobusiukas, kaip ir sakyta, mus nuvežė ten kur ir reikia. Ten taip pat veikia mažas informacijos centriukas - suvenyrų parduotuvėlė. Jie lentoje rašo, kur ir kada paskutinį kartą buvopastebėtos orkos. Pasirodo vos prieš pusvalandį pora mylių į šiaurę nuo mūsų. Ir juda mūsų kryptimi. Lekiam!
Spėriai nulėkėme iki regyklos. Tai ne kas kita kaip keletas pikniko staliukų. Įsikūrėme šalia jų ir laukėme. Kitoje pusėje matėsi Kanada. Visai visai netoli, bet ne šiam kartui.
Taip laukėme gerą pusvalandį ir pagaliau Vidutė sako "Matau!". Valio valio valio! Jos kaip tik plaukė link mūsų! Gal penkios, o gal šešios. Jau galėjome jas matyti ir be žiūronų. Jų ilgi nugaros pelekai matėsi iš toli. Tai išnirdavo tai vėl panerdavo. Nieko sau. Priešais mus - orkos - banginiai žudikai.
Orkos priartėjo galbūt per 100 metrų. Beveik buvo galima girdėti jų pučiamą orą. Nepakartojama. Geras jausmas. Ir dar tiek laukėme. Pavyko.
Po truputį orkos praplaukė ir pro mus. Prisirinko gan nemažas būrys žmonių su įvairiausio dydžio fotoaparatais ir žiūronais. Visi nori pamatyti šiuos didingus gyvūnus.
Dar pabuvę kurį laiką ir nulydėję akimis orkas į tolį mes patraukėme atgal į autobusų stotelę. Dar turėjome gan daugokai laiko iki kelto tad vietoje važiavimo autobusiuku sugalvojome patranzuoti. Nusižiūrėjome parkavimo aikštelėje porelę, ką tik irgi stebėjusius orkas, ir priėję paklausėme ar mums pakeliui. Pakeliui. Važiuojam.
Mergina buvo iš Sietlo jūrų akvariumo ir mums dar šiek tiek papasakojo apie orkas. Matosi, kad mergina tuo gyvena. Taip smagiai besišnekučiuodami greitai buvome prie kelto. Dar buvo gera valanda laiko tad spėjome ir po sumuštinuką suvalgyti ir UNO partiją sužaisti. Dairėmės po gražią prieplauką ir stebėjome vandenį. O gal dar čia atplauks?
Kelte, kaip ir visi aplinkiniai, tęsėme sumuštinių valgymą. Tuo pačiu toliau žvalgėmės į vilas ant salų kranto. Jo, yra kas mėgsta prabangą.
Už geros valandos laiko jau buvome vėl žemyne. Sėdome į savo mašiniuką ir patraukėme namo. Pakeliui dar užsukome į degalinę indėnų žemėje ir prisipylėme pigaus kuro. Vis centas į kišenę.
Šiam vakarui turėjome pasižymėję keletą Walmartų netoli Sietlo tad tikėjomės, kad kažkuriame ir apsistosime. Tiko pats pirmasis. O dar pamatėme, kad jis visai netoli outlet'ų tai visai nudžiugome. Vidutė tęs savo shopinimąsi rytoj.
Po tokios sėkmingos dienos ir sapnai gilesni. Labanakt.
Atsikėlėme mūsų manymu anksti - septintą. Papusryčiavome ir leidomės link miestelio Anacortes miestelio, iš kurio turėjo plaukti keltas. Turėjome keltų plaukimo grafiką, bet jis galiojo tik iki vakar dienos. Šiandien turėjo prasidėti nauji kelto laikai. Bet tikėjomės, kad labai nesikeis.
Nuvažiavę pamatėme, kad dar reikia susimokėti už parkingą. Neblogas bizniukas, nes visur kitur parkavimo vietos tik gyventojams su leidimais. Na, bet bent jau radome vieną kiemuką šiek tiek mažesnėmis kainomis.
Prie kasos langelio sužinojome, kad keltas jau išplaukė prieš valandą ir kito reikės laukti dar porą valandų. Nieko nepadarysi, palauksime. Žaidėme kortomis, stebėjome kitus keltus, stebėjome amerikonus.
Pagaliau atėjo ir mūsų eilė. Plaukiam. Norim pamatyti orkas.
Dairėmės dairėmės, ogi nieko. Nieko tokio, dar pamatysime, o dabar ir taip buvo ką žiūrėti už lango. Plaukėme tarp gražių salų, kuriose karts nuo karto pamatydavome ištaikingas vilas. Tikros gražuolės, su privačiomis prieplaukomis.
Priplaukėme ir mūsų tikslą - San Juan salą su miestuku. Ta proga net saulė nušvietė dangų.
Iškart nuėjome į informacijos centrą. Ten mums paslaugus vyrukas susakė, kur mes turime tikimybę pamatyti orkas ir kaip iki ten nusigauti. Aplink salą važiuoja autobusiukas, kuris nuveža iki stotelės, esančios prie pat regyklos. Taip ir darom. Važiuojam.
Pats miestukas irgi labai simpatiškas. Simpatiški namukai, skersgatviukai. Nedidukas tad jo porą centrinių gatvelių galima apeiti per kelias minutes.
Autobusiukas, kaip ir sakyta, mus nuvežė ten kur ir reikia. Ten taip pat veikia mažas informacijos centriukas - suvenyrų parduotuvėlė. Jie lentoje rašo, kur ir kada paskutinį kartą buvopastebėtos orkos. Pasirodo vos prieš pusvalandį pora mylių į šiaurę nuo mūsų. Ir juda mūsų kryptimi. Lekiam!
Spėriai nulėkėme iki regyklos. Tai ne kas kita kaip keletas pikniko staliukų. Įsikūrėme šalia jų ir laukėme. Kitoje pusėje matėsi Kanada. Visai visai netoli, bet ne šiam kartui.
Taip laukėme gerą pusvalandį ir pagaliau Vidutė sako "Matau!". Valio valio valio! Jos kaip tik plaukė link mūsų! Gal penkios, o gal šešios. Jau galėjome jas matyti ir be žiūronų. Jų ilgi nugaros pelekai matėsi iš toli. Tai išnirdavo tai vėl panerdavo. Nieko sau. Priešais mus - orkos - banginiai žudikai.
Orkos priartėjo galbūt per 100 metrų. Beveik buvo galima girdėti jų pučiamą orą. Nepakartojama. Geras jausmas. Ir dar tiek laukėme. Pavyko.
Po truputį orkos praplaukė ir pro mus. Prisirinko gan nemažas būrys žmonių su įvairiausio dydžio fotoaparatais ir žiūronais. Visi nori pamatyti šiuos didingus gyvūnus.
Dar pabuvę kurį laiką ir nulydėję akimis orkas į tolį mes patraukėme atgal į autobusų stotelę. Dar turėjome gan daugokai laiko iki kelto tad vietoje važiavimo autobusiuku sugalvojome patranzuoti. Nusižiūrėjome parkavimo aikštelėje porelę, ką tik irgi stebėjusius orkas, ir priėję paklausėme ar mums pakeliui. Pakeliui. Važiuojam.
Mergina buvo iš Sietlo jūrų akvariumo ir mums dar šiek tiek papasakojo apie orkas. Matosi, kad mergina tuo gyvena. Taip smagiai besišnekučiuodami greitai buvome prie kelto. Dar buvo gera valanda laiko tad spėjome ir po sumuštinuką suvalgyti ir UNO partiją sužaisti. Dairėmės po gražią prieplauką ir stebėjome vandenį. O gal dar čia atplauks?
Kelte, kaip ir visi aplinkiniai, tęsėme sumuštinių valgymą. Tuo pačiu toliau žvalgėmės į vilas ant salų kranto. Jo, yra kas mėgsta prabangą.
Už geros valandos laiko jau buvome vėl žemyne. Sėdome į savo mašiniuką ir patraukėme namo. Pakeliui dar užsukome į degalinę indėnų žemėje ir prisipylėme pigaus kuro. Vis centas į kišenę.
Šiam vakarui turėjome pasižymėję keletą Walmartų netoli Sietlo tad tikėjomės, kad kažkuriame ir apsistosime. Tiko pats pirmasis. O dar pamatėme, kad jis visai netoli outlet'ų tai visai nudžiugome. Vidutė tęs savo shopinimąsi rytoj.
Po tokios sėkmingos dienos ir sapnai gilesni. Labanakt.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą