Ginto žvejybos dalykiukai. Patarimai. Flathead lake. Lietus. Žvejyba. Bulviniai blynai. Šampanas.
Šita diena turėjo mums būti poilsio diena. Šiek tiek norėjome stabtelti ir atgauti kvapą. Tam reikalui norėjome išsirinkti ežeriuką ir prie jo praleisti pora dienelių.
Gintas Walmarto žvejybos skyriuje pasipildė savo arsenalą, pakalbėjo su to skyriaus vaikinukais, kur čia geriausia būtų pažvejoti. Netoliese esančioje laisvalaikio prekių parduotuvėje nusipirko žvejybos licenciją trims dienoms. Grobuonys. 15 dolerių už tris dienas.
Stebinantis ir šiek tiek mus šokiruojantis dalykas JAV - ginklais. Jie visur. Visi pareigūnai vaikšto su ginklais, pilna ginklų parduotuvių, laisvalaikio prekėse visai netoli vaikų skyriaus kabo didžiausias ginklų pasirinkimas, įėjimas į tokias parduotuves nukabinėtas trofėjų nuotraukomis, kartais su šalia stovinčiais vaikais. Atrodo, kad šautuvą šioje šalyje nusipirkti ne sunkiau nei žvejybos licenciją. Parodai asmens dokumentą, sumoki ir eini pyškinti. Tikriausiai mes labai pripratome, kad Lietuvoje viešoje vietoje net pareigūnų nematome su šaunamaisiais ginklais. Peace.
Vyrukas laisvalaikio parduotuvėje Gintui paaiškino kaip nuvažiuoti iki neblogos vietos, kurioje būtų galima pažvejoti nuo kranto. Ten ir patraukėme. Vieta buvo visai netoli. Žemėlapyje matėme, kad esame netoli Flathead ežero, kuris yra vienas didžiausių valstijoje, bet nesitikėjome, kad vyrukas ir patars mums ten žvejoti. Na jeigu sako tai reik pažiūrėti.
Apsistojome prie ežeriuko esančiame valstijos parko kempinge. Turi ir dušus. Liuks.
Ginto nelaimei apsiniaukė. Netrukus pradėjo ir lyti. Teks palaukti.
Bet prie kalnų oras greitai mainosi ir netrukus jau vėl švietė saulė. Gintas susikrovė amuniciją ir išėjo žvejoti. Nei žvyno nei uodegos.
Tuo metu Vidutė liko su mūsų Gardenike. Neskubėdama ir netrukdoma bumbuliuojančio Ginto išvalė mašiniuką, nuvalė langus, skaitė knygą. Ne taip dažnai būname atskirai ir net nežinia ar čia malonu ar ne. Kažko lyg trūktų...
Dangus ir toliau buvo nenuspėjamas. Vėl pradėjo lyti. Ir štai kur buvęs kur nebuvęs parbėga Gintas. Tuščias kaip visada... Ir piktas. Ale vyrukai iš parduotuvės visiškai š... vietą parodė, nuo kranto visiška nesąmonė žvejoti. Toliau pakrante eiti neina, nes prasideda privati teritorija...
Taigi vėl kartu :). Lietus jungia mus :).
Lietui nurimus Gintas vėl leidosi bandyti laimės. Šįkart užtruko ilgiau, gal vistik kažką pagavo? Grįžo po poros valandų tuščias.. Vis dar buvo piktas ant blogai patariusių dėdžių. Vadinasi rytoj važiuosime į kitą vietą.
Bet ir be žvejybos laimikio buvome laimingi. Buvome prie ežero, aplink gamta, ramu, niekur nevažiuojame. To jau reikėjo. Ir dar ta proga nusprendėme išsikepti bulvinių blynų. Juk visai nesunku. Tam reikalui turėjome mažą tarkutę. Pirmyn.
Nerealiai faina. Prisikirtom iki negalėjimo... Kur tas saikas pas žmones?...
Šampano burbuliukai šiek tiek reikalą pagerino. Liuksų liuksas. su buteliu šampano nuėjome prie ežero pasitikti saulėlydžio. Pagaudyti romantikos...
Šita diena turėjo mums būti poilsio diena. Šiek tiek norėjome stabtelti ir atgauti kvapą. Tam reikalui norėjome išsirinkti ežeriuką ir prie jo praleisti pora dienelių.
Gintas Walmarto žvejybos skyriuje pasipildė savo arsenalą, pakalbėjo su to skyriaus vaikinukais, kur čia geriausia būtų pažvejoti. Netoliese esančioje laisvalaikio prekių parduotuvėje nusipirko žvejybos licenciją trims dienoms. Grobuonys. 15 dolerių už tris dienas.
Stebinantis ir šiek tiek mus šokiruojantis dalykas JAV - ginklais. Jie visur. Visi pareigūnai vaikšto su ginklais, pilna ginklų parduotuvių, laisvalaikio prekėse visai netoli vaikų skyriaus kabo didžiausias ginklų pasirinkimas, įėjimas į tokias parduotuves nukabinėtas trofėjų nuotraukomis, kartais su šalia stovinčiais vaikais. Atrodo, kad šautuvą šioje šalyje nusipirkti ne sunkiau nei žvejybos licenciją. Parodai asmens dokumentą, sumoki ir eini pyškinti. Tikriausiai mes labai pripratome, kad Lietuvoje viešoje vietoje net pareigūnų nematome su šaunamaisiais ginklais. Peace.
Vyrukas laisvalaikio parduotuvėje Gintui paaiškino kaip nuvažiuoti iki neblogos vietos, kurioje būtų galima pažvejoti nuo kranto. Ten ir patraukėme. Vieta buvo visai netoli. Žemėlapyje matėme, kad esame netoli Flathead ežero, kuris yra vienas didžiausių valstijoje, bet nesitikėjome, kad vyrukas ir patars mums ten žvejoti. Na jeigu sako tai reik pažiūrėti.
Apsistojome prie ežeriuko esančiame valstijos parko kempinge. Turi ir dušus. Liuks.
Ginto nelaimei apsiniaukė. Netrukus pradėjo ir lyti. Teks palaukti.
Bet prie kalnų oras greitai mainosi ir netrukus jau vėl švietė saulė. Gintas susikrovė amuniciją ir išėjo žvejoti. Nei žvyno nei uodegos.
Tuo metu Vidutė liko su mūsų Gardenike. Neskubėdama ir netrukdoma bumbuliuojančio Ginto išvalė mašiniuką, nuvalė langus, skaitė knygą. Ne taip dažnai būname atskirai ir net nežinia ar čia malonu ar ne. Kažko lyg trūktų...
Dangus ir toliau buvo nenuspėjamas. Vėl pradėjo lyti. Ir štai kur buvęs kur nebuvęs parbėga Gintas. Tuščias kaip visada... Ir piktas. Ale vyrukai iš parduotuvės visiškai š... vietą parodė, nuo kranto visiška nesąmonė žvejoti. Toliau pakrante eiti neina, nes prasideda privati teritorija...
Taigi vėl kartu :). Lietus jungia mus :).
Lietui nurimus Gintas vėl leidosi bandyti laimės. Šįkart užtruko ilgiau, gal vistik kažką pagavo? Grįžo po poros valandų tuščias.. Vis dar buvo piktas ant blogai patariusių dėdžių. Vadinasi rytoj važiuosime į kitą vietą.
Bet ir be žvejybos laimikio buvome laimingi. Buvome prie ežero, aplink gamta, ramu, niekur nevažiuojame. To jau reikėjo. Ir dar ta proga nusprendėme išsikepti bulvinių blynų. Juk visai nesunku. Tam reikalui turėjome mažą tarkutę. Pirmyn.
Nerealiai faina. Prisikirtom iki negalėjimo... Kur tas saikas pas žmones?...
Šampano burbuliukai šiek tiek reikalą pagerino. Liuksų liuksas. su buteliu šampano nuėjome prie ežero pasitikti saulėlydžio. Pagaudyti romantikos...
2010.06.25. 315-oji kelionės diena.
Švarinamės. Gyvačiukė. Į kitą stovyklavietę. Pirmoji žvejyba. Antroji žvejyba. Trečioji žvejyba.
Nors ir norėjome važiuoti į kitą vietą, bet neskubėjome. Kol atsikėlėme, kol kavos išsivirėme, kol papusryčiavome. Kaip sulėtintame filme. O dar išsimaudyti...
Vandens atsargas irgi neprošal papildyti. Kol Gintas nuėjo vandens Vidutė sukrovė mūsų daiktus. Bet štai parlekia Gintas penktu bėgiu šaukdamas: "Gyvatė!". Vėliau šypsodamasis pasitaisė: "Gyvačiukė...". Abu nulėkėme dar kartą pažiūrėti. Iš tikrųjų tai buvo neseniai iš kiaušinio išsiritusi gyvačiukė. Bent jau mes taip manome. Lyg jau būtų suaugusi, nes uodegos galiukas buvo grąsinamai pakeltas.
Vidutė irgi nori būti kieta kaip dešra, o gal šiaip panižo nagai paglostyti gyvačiukę. Vos priliesta ji beveik persivertė ore ir pabėgo į krūmus. Tiek to nuotykio. Šiek tiek net juokinga, kad šita mažutė gyvačiukė buvo mūsų pirmoji matyta gyvatė per visą šią kelionę. Nieko sau.
Kitos stovyklos nusprendėme pasiieškoti prie mažesnio ežeriuko. Pravažiavome visą Flathead ežerą ir už jo pamatėme nacionalinio miško informacijos centriuką. Gal jie gali patarti, kur mums geriau vykti? Mūsų nuostabai ten sėdėjo trys moteriškės, bet apie žvejybą išmanė tikrai ne mažiau nei diedai iš parduotuvės. Viena jų mums parodė mažą ežeriuką ir parodė, kurioje vietoje yra maža stovyklavietė. Mums tinka, važiuojame tenai.
Moterikė mums patarė įsikurti prie Rainy ežero. Privažiavę pamatėme, kad stovyklavietė daugiau pritaikyta palapinėms, bet turi ir parkavimo aikštutę. Ten mes ir įsikūrėme. Nemokama. Labai gerai.
Gintas nieko nelaukęs patraukė prie ežeriuko. Pirmoji žvejyba. Nors ir turėjo prisipirkęs amunicijos, bet žuvys kaip nekibo taip nekibo. Nesigilinsime, ką jis ten bandė, bet upėtakiai, kaip šokinėjo paviršiuje taip šokinėjo, o Ginto maišas tuščias. Bet pasiduoti neketina. Reikia bandyti toliau. Netoliese į ežeriuką įtekėjo upelis. Reikia jo pakrantėmis pabandyti. Bet ir ten nieko. Lyg tyčiotųsi. O čia dar žiūrėk ir pareigūnas su savo "brauningu" ateina. Po trumpo draugiško pokalbio paprašė licencijos. Fiu. Gerai vistik, kad nusipirkome. Įsitikinęs,kad viskas tvarkoje jis pasitraukė, nuėjo ieškoti kitų aukų, o Gintas ir toliau liko su viltimi kažką pagauti. Bent jau gamta aplink nereali. Kalnai, miškai, vanduo, kažkur tolyje staugiantis vilkas...
Po kurio laiko ir jam pritrūko kantrybės ir jis grįžo pas Vidutę, kuri per tą laiką buvo dar labiau sutvarkiusi mašiniuką ir skaitė savo knygą. Tikriausiai juokas ėmė iš optimisto vyro. Kad bent jau licencija būtų nekainavus, o tai dabar pinigai į balą eina.
Gintas ilgai mąstęs vistik nusprendė kardinaliai pakeisti savo žvejybos būdą. Nusikabino blizgutę ir viską persidarė plūdinei meškerikei. Gal dabar kibs? Juolab, kad diedai iš parduotuvės buvo įdėję upėtakinio masalo. Bet jais pasitikėti neina ir Gintas masalui nusprendė prisigaudyti musių. Kai jau nei vienos gyvos nebeliko aplink mašiną jis nuėjo prie tualetų ir ten dar visas išdaužė. Žmonės tikriausiai bijojo eiti lengvintis kol jis ten šokinėjo ir daužė sienas :).
Šįkart vėl Gintas užtruko ilgiau. Tai gal jau dabar pavyks? Štai jau vakarop jisai pareina. Iš tolo švytinčiu veidu. 5 upėtakiai! Neblogai. Ir dar ganėtinai nemaži (Lietuvos standartais :)). Buvo patenkintas kaip viedras. Musės pasiteisino. O kaip diedų masalas? Visiškai jokio kibimo. Reikia pasitikėti moteriškėm.
Gintas nenustygo vietoje. Ale, einam dar. Nu einam einam. Dar kartu pasigaudėm musių ir patraukėme atgal prie ežero. Gintas pamokino Vidutę kaip reikia gaudyti ir jau po akimirkos ant kranto buvo ištrauktas upėtakis. O tau tam reikėjo 2 dienų? Nejuokink :). Paprasta kaip du kart du. Galite Vidutės įgūdžius pažiūrėti mūsų video skyrelyje.
Po kurio laiko pasijutome ne tik žvejojantys, bet ir žvejojami. Uodai tikriausiai už muses keršijo ir kaip pasiutę kando netgi per kelnes. Kraujo praradome tikriausiai po litrą. Reiks raudonu vynu pusiausvyrą atstatyti.
Dabar jau Ginto eilė buvo parodyti klasę. Gerai gerai, visai neblogai varai. Po pusvalanduko turėjo dar tris upėtakius. Visus juos paleidome. Nutarėme, kad pirmųjų penkių mums pilnai užteks. Užteks jau ir uodams mus kapoti. Susipakavome meškeres ir nuėjome namo.
Gintas lyg iš naujo būtų gimęs. Tie penki upėtakiai atstatė vyrišką savigarbą ir dabar jau jautėsi net kietesnis už dešrą. Kiek mažai tiems vyrams reikia :).
Pats savo rankomis žuvis išdarinėjo, sukrovė į šaltdėžę. Bus ką valgyti rytoj. Nepagalvojome, kad žuvų vidurių nereikėtų mesti į mišką. Meškos turi neblogą uoslę...
Bet nieko naktį nesulaukėme...
2010.06.26. 316-oji kelionės diena.
Lekiam toliau. McDonaldo paieškos. Į Bozeman. Ieškom dujų. Kempingas Walmarte.
Snaudėme kol saulė pradėjo jau kaitinti pro langus. Susipakavome ir leidomės į kelią. Šiandien turime pasiekti Bozeman, kuris yra paskutinis meistukas su Walmartu prieš Yellowstone nacionalinį parką, kuris buvo sekantis mūsų sąraše.
Pirmajame miestelyje sustojome pasiieškoti McDonaldo. Tokios paieškos dar nebuvome matę. Klausėme keturis kartus, kur yra Mcdonaldas. Be to, kad mus amerikonai vėl sunkiai suprato, mes dar ir nerasdavome pagal pasakojimą. Sukome kelis kartus apie centrą, bet nieko... Ir štai pagaliau. Tereikėjo važiuojant atsigręžti atgalios ir jis buvo prieš akis visu gražumu.
Pakalbėjome su namiškiais. Jie jau mūsų laukia nesulaukia. Ypač kai pasakėme, kad grįžtame anksčiau nei planavome. Širdyje taip gera, kad turime kas mūsų laukia...
Po McDonaldo pirmyn link Bozeman. Iki jo dar buvo geros trys valandos kelio. Važiavome greitkeliu tad nematėme jokio vargo. Dar šiek tiek ir būtume kortomis pradėję lošti. Bet ir aplink patinka mums žvalgytis.
Montana mums ilgam įstrigs atmintyje. Labai labai graži valstija.
Bozeman'e prasukome gal 5 sporto prekių, namų apyvokos, laisvalaikio parduotuves, bet niekaip negalėjome rasti balionėlių savo dujinei viryklei. Visi čia naudoja kažkokius kitokius, platesnius.
Tai lyg niekur nieko prabėgo visa diena. Nei daug nei mažai, bet nuvažiavome daugiau nei 400 kilometrų šiandien. Ir dar turėjome šiek tiek laiko. Ir labai tingėjome darytis valgyti. Ką tokiu atveju darom? Teisingai! Važiuojam į McDonaldą. Pavalgėme per keliasminutes, bet prie interneto prabuvome geras porą valandų.
Laikas miegoti. Rytoj mūsų laukia Yellowstone'as - pirmasis JAV nacionalinis parkas.
Švarinamės. Gyvačiukė. Į kitą stovyklavietę. Pirmoji žvejyba. Antroji žvejyba. Trečioji žvejyba.
Nors ir norėjome važiuoti į kitą vietą, bet neskubėjome. Kol atsikėlėme, kol kavos išsivirėme, kol papusryčiavome. Kaip sulėtintame filme. O dar išsimaudyti...
Vandens atsargas irgi neprošal papildyti. Kol Gintas nuėjo vandens Vidutė sukrovė mūsų daiktus. Bet štai parlekia Gintas penktu bėgiu šaukdamas: "Gyvatė!". Vėliau šypsodamasis pasitaisė: "Gyvačiukė...". Abu nulėkėme dar kartą pažiūrėti. Iš tikrųjų tai buvo neseniai iš kiaušinio išsiritusi gyvačiukė. Bent jau mes taip manome. Lyg jau būtų suaugusi, nes uodegos galiukas buvo grąsinamai pakeltas.
Vidutė irgi nori būti kieta kaip dešra, o gal šiaip panižo nagai paglostyti gyvačiukę. Vos priliesta ji beveik persivertė ore ir pabėgo į krūmus. Tiek to nuotykio. Šiek tiek net juokinga, kad šita mažutė gyvačiukė buvo mūsų pirmoji matyta gyvatė per visą šią kelionę. Nieko sau.
Kitos stovyklos nusprendėme pasiieškoti prie mažesnio ežeriuko. Pravažiavome visą Flathead ežerą ir už jo pamatėme nacionalinio miško informacijos centriuką. Gal jie gali patarti, kur mums geriau vykti? Mūsų nuostabai ten sėdėjo trys moteriškės, bet apie žvejybą išmanė tikrai ne mažiau nei diedai iš parduotuvės. Viena jų mums parodė mažą ežeriuką ir parodė, kurioje vietoje yra maža stovyklavietė. Mums tinka, važiuojame tenai.
Moterikė mums patarė įsikurti prie Rainy ežero. Privažiavę pamatėme, kad stovyklavietė daugiau pritaikyta palapinėms, bet turi ir parkavimo aikštutę. Ten mes ir įsikūrėme. Nemokama. Labai gerai.
Gintas nieko nelaukęs patraukė prie ežeriuko. Pirmoji žvejyba. Nors ir turėjo prisipirkęs amunicijos, bet žuvys kaip nekibo taip nekibo. Nesigilinsime, ką jis ten bandė, bet upėtakiai, kaip šokinėjo paviršiuje taip šokinėjo, o Ginto maišas tuščias. Bet pasiduoti neketina. Reikia bandyti toliau. Netoliese į ežeriuką įtekėjo upelis. Reikia jo pakrantėmis pabandyti. Bet ir ten nieko. Lyg tyčiotųsi. O čia dar žiūrėk ir pareigūnas su savo "brauningu" ateina. Po trumpo draugiško pokalbio paprašė licencijos. Fiu. Gerai vistik, kad nusipirkome. Įsitikinęs,kad viskas tvarkoje jis pasitraukė, nuėjo ieškoti kitų aukų, o Gintas ir toliau liko su viltimi kažką pagauti. Bent jau gamta aplink nereali. Kalnai, miškai, vanduo, kažkur tolyje staugiantis vilkas...
Po kurio laiko ir jam pritrūko kantrybės ir jis grįžo pas Vidutę, kuri per tą laiką buvo dar labiau sutvarkiusi mašiniuką ir skaitė savo knygą. Tikriausiai juokas ėmė iš optimisto vyro. Kad bent jau licencija būtų nekainavus, o tai dabar pinigai į balą eina.
Gintas ilgai mąstęs vistik nusprendė kardinaliai pakeisti savo žvejybos būdą. Nusikabino blizgutę ir viską persidarė plūdinei meškerikei. Gal dabar kibs? Juolab, kad diedai iš parduotuvės buvo įdėję upėtakinio masalo. Bet jais pasitikėti neina ir Gintas masalui nusprendė prisigaudyti musių. Kai jau nei vienos gyvos nebeliko aplink mašiną jis nuėjo prie tualetų ir ten dar visas išdaužė. Žmonės tikriausiai bijojo eiti lengvintis kol jis ten šokinėjo ir daužė sienas :).
Šįkart vėl Gintas užtruko ilgiau. Tai gal jau dabar pavyks? Štai jau vakarop jisai pareina. Iš tolo švytinčiu veidu. 5 upėtakiai! Neblogai. Ir dar ganėtinai nemaži (Lietuvos standartais :)). Buvo patenkintas kaip viedras. Musės pasiteisino. O kaip diedų masalas? Visiškai jokio kibimo. Reikia pasitikėti moteriškėm.
Gintas nenustygo vietoje. Ale, einam dar. Nu einam einam. Dar kartu pasigaudėm musių ir patraukėme atgal prie ežero. Gintas pamokino Vidutę kaip reikia gaudyti ir jau po akimirkos ant kranto buvo ištrauktas upėtakis. O tau tam reikėjo 2 dienų? Nejuokink :). Paprasta kaip du kart du. Galite Vidutės įgūdžius pažiūrėti mūsų video skyrelyje.
Po kurio laiko pasijutome ne tik žvejojantys, bet ir žvejojami. Uodai tikriausiai už muses keršijo ir kaip pasiutę kando netgi per kelnes. Kraujo praradome tikriausiai po litrą. Reiks raudonu vynu pusiausvyrą atstatyti.
Dabar jau Ginto eilė buvo parodyti klasę. Gerai gerai, visai neblogai varai. Po pusvalanduko turėjo dar tris upėtakius. Visus juos paleidome. Nutarėme, kad pirmųjų penkių mums pilnai užteks. Užteks jau ir uodams mus kapoti. Susipakavome meškeres ir nuėjome namo.
Gintas lyg iš naujo būtų gimęs. Tie penki upėtakiai atstatė vyrišką savigarbą ir dabar jau jautėsi net kietesnis už dešrą. Kiek mažai tiems vyrams reikia :).
Pats savo rankomis žuvis išdarinėjo, sukrovė į šaltdėžę. Bus ką valgyti rytoj. Nepagalvojome, kad žuvų vidurių nereikėtų mesti į mišką. Meškos turi neblogą uoslę...
Bet nieko naktį nesulaukėme...
2010.06.26. 316-oji kelionės diena.
Lekiam toliau. McDonaldo paieškos. Į Bozeman. Ieškom dujų. Kempingas Walmarte.
Snaudėme kol saulė pradėjo jau kaitinti pro langus. Susipakavome ir leidomės į kelią. Šiandien turime pasiekti Bozeman, kuris yra paskutinis meistukas su Walmartu prieš Yellowstone nacionalinį parką, kuris buvo sekantis mūsų sąraše.
Pirmajame miestelyje sustojome pasiieškoti McDonaldo. Tokios paieškos dar nebuvome matę. Klausėme keturis kartus, kur yra Mcdonaldas. Be to, kad mus amerikonai vėl sunkiai suprato, mes dar ir nerasdavome pagal pasakojimą. Sukome kelis kartus apie centrą, bet nieko... Ir štai pagaliau. Tereikėjo važiuojant atsigręžti atgalios ir jis buvo prieš akis visu gražumu.
Pakalbėjome su namiškiais. Jie jau mūsų laukia nesulaukia. Ypač kai pasakėme, kad grįžtame anksčiau nei planavome. Širdyje taip gera, kad turime kas mūsų laukia...
Po McDonaldo pirmyn link Bozeman. Iki jo dar buvo geros trys valandos kelio. Važiavome greitkeliu tad nematėme jokio vargo. Dar šiek tiek ir būtume kortomis pradėję lošti. Bet ir aplink patinka mums žvalgytis.
Montana mums ilgam įstrigs atmintyje. Labai labai graži valstija.
Bozeman'e prasukome gal 5 sporto prekių, namų apyvokos, laisvalaikio parduotuves, bet niekaip negalėjome rasti balionėlių savo dujinei viryklei. Visi čia naudoja kažkokius kitokius, platesnius.
Tai lyg niekur nieko prabėgo visa diena. Nei daug nei mažai, bet nuvažiavome daugiau nei 400 kilometrų šiandien. Ir dar turėjome šiek tiek laiko. Ir labai tingėjome darytis valgyti. Ką tokiu atveju darom? Teisingai! Važiuojam į McDonaldą. Pavalgėme per keliasminutes, bet prie interneto prabuvome geras porą valandų.
Laikas miegoti. Rytoj mūsų laukia Yellowstone'as - pirmasis JAV nacionalinis parkas.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą