2010 m. liepos 19 d., pirmadienis

Atgal į Everglades nacionalinį parką

2010.07.19. 339-oji kelionės diena.
Atgal į Everglades. Lankytojų centras. Flamingo. Regyklos. Uodai. Trumpi walk'ai. Į Miami. Nusižengiam taisyklėm...
Ryte gavome patvirtinimus dėl savo skrydžių ir jau buvome tikri, kad atgal į Europą skrendame rugpjūčio 6-tą dieną, pačią paskutinę mums galimą būti JAV dieną.
Na, o iki tol dar turime gražaus laiko pakeliauti. Šiandien mūsų antroji diena į Everglades NP. Šiandien įvažiuosime per kitą įvažiavimą. Čia daugiau pasivaikščiojimo takų, galbūt netgi galėsime plaukti su kajakais. Nuvažiuosime pažiūrėsime.
Šįkart ir lankytojų centras didesnis. Tik, kad lankytojų pačių nedaug. Dabar čia low season tad nereikės stumdytis minioje.
Lankytojų centre apėjome mažą muziejuką, paplepėjome su reindžeriuku ir leidomės į kelią. Kaip tradiciškai darome nuvažiuojame iki paties parko galo ir tada po truputį važiuojame atgal.
Everglades NP pačiame gale - Flamingo miestelis. Greičiau kažkas panašaus į turistinę bazę. Valčių, kajakų nuoma. Gundėmės ir mes. Būtų faina prasiirstyti kanaliukais, iš arti pastebėti aligatorius. Bet galop nutarėme, kad šiandien to nedarysime, nedaug žmonių aplink, o mes tokie kajakintojai, kad galime tapti lengvu maistu mažiems aligatoriukams :).
Pasėdėjome laivukų prieplaukoje ir pastebėjome kaip lamantinai (anksčiau jas vadinome manatee) kyščioja savo galvas norėdami įkvėpti oro.

Toliau važiuodami sustojome prie poros ežerų, prie kurių dar buvo pora takų. Ir čia supratome, kad nerealiai teisingai pasielgėme neplaukdami su kajakais. Uodų buvo tokia masė, kokios mes dar nebuvome matę. Jie gėlė į galvą, kojas, rankas. Nepadėjo net mosikavimas. Jie žūdavo vienas po kito, bet kai kuriems vistiek pavykdavo mums šiek tiek nuleisti kraujo. Taku nepasivaiščiojome, o tiesiog prabėgome. Išlindom iš krūmų ir šiek tiek atsikvėpėme. Čia buvo stiprus vėjas ir uodai mūsų neprigavo. Ramiai galėjome papietauti.
Po pietų mūsų laukė dar pora takų. Vienas ėjo aplink salą pelkėje. Labiau augalų mylėtojams, bet ir mums buvo gražu pastebėti atsiveriančius pelkės vaizdus ar netgi pelkynų augmeniją.

Kitas takas, kuriuo norime praeiti buvo palei kanalą. Vėl tikimės pamatyti aligatorių. Pamatėme vieną vingiuojantį vandens telkinuko viduriu. Ramus kaip belgas. Žino, kad čia jo niekas nelies. Kitus aligatorius radome gulinčius po krūmu. Visai prie pat tako. Gal už kokio metro. Gulėjo dviese ir ilsėjosi. Nieko sau. Tikėkimės pakankamai privalgę, kad mūsų neliestų.

Eidami keliuku namo kanaliuke dar stebėjome mažą mažą aligatoriuką, kuris ieškodamas sau vietos plaukiojo tarp šakų. Jiem reikia būti ypatingai atsargiems – didesnieji dėdės ir tetos mielai jais pasivaišina.

Na, aligatorių pamatėme pakankamai. Gaila, kad neteko šiandien mums paplaukioti kajakais. Pasilikime tai kitam kartui. Būtinai čia grįšime. Kada nors...
Patraukėme iš parko. Šiandien norime nakvoti Majamyje, kad rytoj galėtume nuo jo pradėti dienos kelionę.
Atvažiavome į patį Majamį jau naktį. Mūsų nusižiūrėtas Walmartas dirbo visą naktį, bet didelėmis raidėmis buvo parašyta No Overnight Parking. Ką dabar darome? Truputį nusiženkime taisyklėms ir miegokime. Apsauga ir toliau aplink mus važinėjo, bet nieko nesakė. Buvome tvarkingi ir jie prie mūsų nesikabino.
Visą vakarą virš mūsų leidosi lėktuvai - buvome pakilimo-nusileidimo tako gale tad gavome garso bangų pakankamai. Bet naktį viskas nurimo ir mes ramiai sumigome...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą