Bilietai į Europą. Į Key West. Maitinam žuvis. Elniukai. Key West'as. Atgalios. Walmartas.
Ryte vėl prisijungėme prie interneto ir užsirezervavome bilietus. Dabar tik patvirtinimo reikia ir mes jau praktiškai namuose :).
Šiandien važiuojame į Key West. Tai miestelis to paties pavadinimo saloje, nutolusioje nuo žemyno apie 100 mylių ir per kitas mažas saleles tiltais sujungta su žemynu. Norime pavažiuoti tiek tuo keliu tiek ir pamatyti šį miestuką.
Pirmiausia užsukome į Islamoradą pamaitinti tarpuninių žuvų. Jų tiek daug ir tokios didelės, kad net nejauku. Priėję arčiau supratome, kad tai tos pačios žuvys, kurias šėrėme Australijoje. Tik čia jos vadinosi ne baramundžiai, o... kažkaip kitaip. Gal ne tos pačios, bet labai labai panašios. Mes nusipirkome mažą kibiriuką žuvyčių ir iš lėto jas sušėrėme toms besotėms. Nebloga pramoga.
Važiavome toliau ir vis negalėjome atsistebėti, kiek tie amerikonai tų jachtų ir katerių gali turėti. Kiekvienas uostukas buvo pilnas pačių prabangiausių ir naujausių modelių katerių. Apie galingumą mes tik galime spėti...
Sustojome išsimaudyti. Buvo truputį apsiniaukę, bet dėl to vėsu nebuvo. Tik, kad kažkaip ne kokį paplūdimį išsirinkom. Pilna žolių. Išsirinkome plotuką be žolių, sumerkėme užpakalius ir vėsinomės.
Bent jau tokia atgaiva. Dušo kiekvieną rytą negalime turėti tad reikai džiaugtis jūros vandeniu ir paplūdimio dušais.
Šiose salose yra nykštukinių elniukų rūšis. Juos galima pastebėti keletoje salų. Užsukome į vietinį mažą informacijos centriuką, kad sužinotume, kur juos geriausia pamatyti. Pasiėmę mažą žemėlapuką nuvažiavome jų ieškoti. Ilgai ieškoti nereikėjo. Tikrai mažiukai. Didelio šuns dydžio. Jie čia saugomi tad jie nieko nesibaimindami užsuka ir į gyventojų sodus.
Toje pačioje saloje dar nuėjome vienu taku pasivaikščioti. Jack C. Watson wildlife trail. Wildlife, bet jos taip ir nepamatėme. Bet negalime sakyti, kad visai nepatiko. Galėjome pasiskaitinėti apie augalus, kuriuos taip ilgai matėme, o nežinojome pavadinimų.
Ir galop priėjome drėgnesnę vietą, kurios gyventojai labai apsidžiaugė mūsų viešnage :). Kibo mus siurbti... Vos spėjome eiti, o jie vistiek siurbė... Uodai mūsų ištikimiausi draugai :).
Jau netoli buvo ir pats Key West. Pravažiavome dar vieną tiltą (pametėme skaičių kelintąjį) ir štai mes jau miestelyje. Reikia ieškotis parkingo. Visur mokama arba labai toli nuo centro. Bet mums pavyko rasti vietelę prie Ernesto Hemingvėjaus namo. Ale pas jį į svečius atvažiavome.
O patys nuėjome pasivaikščioti į miestuką. Čia visai kas kita. Čia greičiau Kuba nei JAV. Vietiniai gyventojai dauguma važinėja su dviračiais, namai havanietiško stiliaus, nėra tos prabangos, būdingos JAV... Mums nerealiai patiko. Sukome gatvelėmis ir negalėjome atsistebėti. O galvojome, kad atvažiuosime į dar vieną amerikonišką miestelį.
Nuo Key West iki Kubos tikrai nedaug. Vos 94 mylios. Plaukte gal ir daugoka, bet nuolat atsiranda drąsuolių, kurie vienomis ar kitomis priemonėmis bando įveikti šį atstumą ir atsidurti išsvajotoje Amerikoje.
Kadangi tai piečiausias JAV taškas tai šis faktas privalo būti panaudotas komercijai. Iškart išdygsta piečiausias viešbutis, piečiausia kavinukė, piečiausia parduotuvė ir pan. Juk iš visko reikia pinigiuką išpspausti. Vaikščiojome gatvelėmis ir šiek tiek gailėjomės, kad čia esame tik vienai popietei. Su mašiniuko sugedimu praradome vieną dieną, o iki Niujorko jau esame susiskaičiavę dienas...
Barai, parduotuvėlės taip pat kubietiško stiliaus. Kubietiški cigarai.
Kai mėgaujiesi tai laikas eina dvigubai greičiau. Žiūrime, kad jau saulė visai prie laidos. Teko grįžti iki Hemingvėjaus ir traukti atgalios. Pakeliui dar spėjome pagauti saulėlydį. Paskutinis saulėlydis į vandenį iki Lietuvos. Jūra mums dabar bus visada į rytus tad saulėlydis jūron bus tik gimtojoje Klaipėdoje.
Kelias atgalios netruko ilgai. Grįžome į tą patį Walmartą, kuriame nakvojome ir prėjusią naktį. Iš čia bus patogiau rytoj važiuoti į Everglades nacionalinį parką.
Ryte vėl prisijungėme prie interneto ir užsirezervavome bilietus. Dabar tik patvirtinimo reikia ir mes jau praktiškai namuose :).
Šiandien važiuojame į Key West. Tai miestelis to paties pavadinimo saloje, nutolusioje nuo žemyno apie 100 mylių ir per kitas mažas saleles tiltais sujungta su žemynu. Norime pavažiuoti tiek tuo keliu tiek ir pamatyti šį miestuką.
Pirmiausia užsukome į Islamoradą pamaitinti tarpuninių žuvų. Jų tiek daug ir tokios didelės, kad net nejauku. Priėję arčiau supratome, kad tai tos pačios žuvys, kurias šėrėme Australijoje. Tik čia jos vadinosi ne baramundžiai, o... kažkaip kitaip. Gal ne tos pačios, bet labai labai panašios. Mes nusipirkome mažą kibiriuką žuvyčių ir iš lėto jas sušėrėme toms besotėms. Nebloga pramoga.
Važiavome toliau ir vis negalėjome atsistebėti, kiek tie amerikonai tų jachtų ir katerių gali turėti. Kiekvienas uostukas buvo pilnas pačių prabangiausių ir naujausių modelių katerių. Apie galingumą mes tik galime spėti...
Sustojome išsimaudyti. Buvo truputį apsiniaukę, bet dėl to vėsu nebuvo. Tik, kad kažkaip ne kokį paplūdimį išsirinkom. Pilna žolių. Išsirinkome plotuką be žolių, sumerkėme užpakalius ir vėsinomės.
Bent jau tokia atgaiva. Dušo kiekvieną rytą negalime turėti tad reikai džiaugtis jūros vandeniu ir paplūdimio dušais.
Šiose salose yra nykštukinių elniukų rūšis. Juos galima pastebėti keletoje salų. Užsukome į vietinį mažą informacijos centriuką, kad sužinotume, kur juos geriausia pamatyti. Pasiėmę mažą žemėlapuką nuvažiavome jų ieškoti. Ilgai ieškoti nereikėjo. Tikrai mažiukai. Didelio šuns dydžio. Jie čia saugomi tad jie nieko nesibaimindami užsuka ir į gyventojų sodus.
Toje pačioje saloje dar nuėjome vienu taku pasivaikščioti. Jack C. Watson wildlife trail. Wildlife, bet jos taip ir nepamatėme. Bet negalime sakyti, kad visai nepatiko. Galėjome pasiskaitinėti apie augalus, kuriuos taip ilgai matėme, o nežinojome pavadinimų.
Ir galop priėjome drėgnesnę vietą, kurios gyventojai labai apsidžiaugė mūsų viešnage :). Kibo mus siurbti... Vos spėjome eiti, o jie vistiek siurbė... Uodai mūsų ištikimiausi draugai :).
Jau netoli buvo ir pats Key West. Pravažiavome dar vieną tiltą (pametėme skaičių kelintąjį) ir štai mes jau miestelyje. Reikia ieškotis parkingo. Visur mokama arba labai toli nuo centro. Bet mums pavyko rasti vietelę prie Ernesto Hemingvėjaus namo. Ale pas jį į svečius atvažiavome.
O patys nuėjome pasivaikščioti į miestuką. Čia visai kas kita. Čia greičiau Kuba nei JAV. Vietiniai gyventojai dauguma važinėja su dviračiais, namai havanietiško stiliaus, nėra tos prabangos, būdingos JAV... Mums nerealiai patiko. Sukome gatvelėmis ir negalėjome atsistebėti. O galvojome, kad atvažiuosime į dar vieną amerikonišką miestelį.
Nuo Key West iki Kubos tikrai nedaug. Vos 94 mylios. Plaukte gal ir daugoka, bet nuolat atsiranda drąsuolių, kurie vienomis ar kitomis priemonėmis bando įveikti šį atstumą ir atsidurti išsvajotoje Amerikoje.
Kadangi tai piečiausias JAV taškas tai šis faktas privalo būti panaudotas komercijai. Iškart išdygsta piečiausias viešbutis, piečiausia kavinukė, piečiausia parduotuvė ir pan. Juk iš visko reikia pinigiuką išpspausti. Vaikščiojome gatvelėmis ir šiek tiek gailėjomės, kad čia esame tik vienai popietei. Su mašiniuko sugedimu praradome vieną dieną, o iki Niujorko jau esame susiskaičiavę dienas...
Barai, parduotuvėlės taip pat kubietiško stiliaus. Kubietiški cigarai.
Kai mėgaujiesi tai laikas eina dvigubai greičiau. Žiūrime, kad jau saulė visai prie laidos. Teko grįžti iki Hemingvėjaus ir traukti atgalios. Pakeliui dar spėjome pagauti saulėlydį. Paskutinis saulėlydis į vandenį iki Lietuvos. Jūra mums dabar bus visada į rytus tad saulėlydis jūron bus tik gimtojoje Klaipėdoje.
Kelias atgalios netruko ilgai. Grįžome į tą patį Walmartą, kuriame nakvojome ir prėjusią naktį. Iš čia bus patogiau rytoj važiuoti į Everglades nacionalinį parką.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą