Edward Ball Wakula Springs state park. Pasiplaukiojimas upe. Žemyn. Paslaptingas keliukas. Cedar Key. Walmarto paieškos. Vargšas gyvūnėlis...
Kaip jau minėjome labai norėjome pamatyti egzotiškąjį Lonely Planet rekomenduotą parką. Netgi nepagailėjome sumokėti papildomai už įvažiavimą, nes mūsų metinis leidimas valstijos parkui negaliojo.
Šiame parke yra filmuotas pirmasis filmas apie tarzaną. Gal kas esate matę. Nespalvotas dar. Gintas sako matė... Tenka patikėti.
Vėl nuo medžių nutysusios sąmanos. Kiap kokios girliandos. Naktį turėtų kraupiai atrodyti jų šešėliai :).
Parkas turėjo organizuojamus laivukais pasiplaukiojimus džiunglių upe. Kainavo vos po 8 dolerius. Varom.
Jau įsėdus į laivuką negalėjome atsistebėti vandens skaidrumu. Vanduo čia sunkėsi iš požeminių šaltinių ir toliau tekėjo upe link jūros.
Vos išplaukus pamatėme pirmuosius aligatorius. Nedidelius, bet labai fainus. Visi pamatę kokį gyvūną suguža į vieną laivo pusę, pamatę ką nors kitoje persikrausto į kitą. Vairininkas turėjo su mumis ką veikti.
Aligatoriai dar nieko, bet štai Manatee (lietuviškai vadinamos lamantinai) tikrai nesitikėjome pamatyti. Reikia prisipažinti, kad net nežinojome, kad jų čia yra. Buvo mama su vaiku. Dideli kaip kiaulės :). Nerealu.
Eina sau. Pačios upės vaizdas irgi nerealus. Lėtai tekantis vanduo, apsemtos medžių šaknys, vandens augalai, iš vandens šokinėjančios žuvys... Tokia upe dar nesame plaukę.
Pasukome į upės mažesnę atšaką. Vairininkas mus priplukdydavo prie pat kranto norėdamas parodyti kokį aligatorių ar net gyvatę. Šaunuolis.
Priplaukėme giliausią upės vietą, iš kurios ir veržiasi šaltinio vanduo. Vandens skaidrumas užburiantis. Labai gaila, kad laivas buvo ne su stikliniu dugnu. Sako, kad nepakankamas skaidrumas. What?!!! Kokio jums dar skaidrumo reikia?
Buvome labai labai patenkiti šituo pasiplaukiojimu. Galėtume iškart dar vieną reisiuką padaryti.
Šalia buvo įrengtas ir mažas paplūdimukas. Vanduo buvo šaltas, bet gal dar ir geriau. Tokiame ore tik tokiame ir reikia maudytis. Išsimaudėme ir mes.
Patraukėme toliau. Iš Panhandle dalies įvažiavome į pagrindiniąją. Keliukas kurį laiką buvo tolėliau nuo pakrantės. Kiek pavažiavę pamatėme nuorodą, jog galime pasukti vaizdingu keliuku. Pasukome. Ar važiuojame? Nei vieno automobilio. Bet dar ir geriau. Kuo mažiau tuo geriau.
Slinkome vėžlio žingsniu. Nedaugiau 10 km/h. Kelias buvo siauras ir iš abiejų pusių supamas pelkių. Gal pamatysime krokodilų? Dairomės išvertę akis.
Kartais pasitaikydavo ir tvenkinukai, kurie buvo pilni vėžlių. Iš pradžių galvodavome, kad krokodilai burbuliuoja, bet iškildavo maža vėžlio galvutė.
Taip važiavome tuo siauru žvyrkeliuku ir už vieno posūkio kur buvęs kur nebuvęs ant kelio guli krokodilas! Nunarinome žandikaulius ir kol pasiėmėme fotiką jis jau buvo nuslinkęs į krūmus. Eina sau.
Važiuojame toliau. Buvome net išlindę pro langus, kad geriau būtų matyti aplink. Ir še tau tiesiai Vidutei prieš veidą pliaukšt krokodilas. Jis išsigando mūsų ir su dideliu trenksmu nėrė į vandenį. Ilgai laukėme kol jis iškils į paviršių. Iškišo tik akis.
Ir šitą važiavimą užskaitome. Tik aišku reikia dėkoti aukščiausiajam, kad nesugedom pakeliui. Nesutikom nei vieno automobilio. Būtų reikėję Gintui pėdinti krokodilų pilnu keliu ieškotis pagalbos :).
Ne per toliausiai nuo šios vietos buvo ir jūra. Keletas išsikišusių į jūrą salų, sujungtų tiltais. Cedar Key. Pasukome ten. Sustojome pikniko vietoje ir pasidarėme valgyti.
Pavalgę važiavome toliau. Laikas buvo pasiieškoti nakvynės. Bet prieš tai užsukome į McDonaldą atsivėsinti. Drėgmė ir karštis šiek tiek vargina.
Atsivėsinę patraukėme į Walmarto paieškas. Jau buvo naktis ir atsitiko tai dėl ko mes nemėgstame važinėti tamsoje – pervažiavome per kelią bėgantį gyvūniuką. Pirmais ratais apvažiavome, bet antrieji... Tikinome save, kad ir taip laimingai važiuojame – tai pirmas kartas per tokią ilgą kelionę. Bet ant dūšios buvo nesmagu... Važiavome tylėdami...
Užsukome į pirmą pažymėtą Walmartą, bet jis dirbo ne visą naktį ir aplinka buvo niūroka tad nusprendėme važiuoti į kitą. Visada turime pasižymėję keletą. Pirmenybę teikiame tiems, kurie už miesto ir dirba visą naktį. Taip jaučiamės saugiau.
Kitas Walmartas buvo didelis ir mums pasirodė tinkamas. Prisiparkavome. Netoliese pakilo ant „bordiūro“ sėdėjęs žmogiukas. Klausia: „Are you homeless or on vacation?“. Net nežinojome kaip atsakyti. Abu tinkami variantai. Jau metai esame be namų ir taip, mes nedirbame. Vistik atsakėme, kad „on vacation“ :). Geriau skamba. Vyrukas mums norėjo pasiūlyti savo apsipirkimo talonus su nuolaida. Matai jam reikia ant alaus. Ne, ačiū, neužsiimsime.
Homeless... Mums patinka :).
2010.07.15. 335-oji kelionės diena.
Pakrantės keliu. Sunshine Skyway tiltas. Marco sala. Walmartas.
Diena, kuriai nebuvome numatę jokių objektų. Tiesiog šiandien norėjome pasiekti Everglades nacionalinio parko prieigas, kad rytoj jau galėtume ten pašmirinėti. Dar buvo geras gabalas kelio iki ten tad tikriausiai sugaišime visą šią dieną.
Beveik visą laiką turėjome važiuoti palei pakrantę. Mums tai patiko. Pirmiausia patraukėme link Clearwater. Iki jo pervažiavome ilgą tiltą, kuris tikriausiai nebus mums šiandien paskutinis.
Kitoje pusėje atsidūrėme prie pat parko, kuriame nusprendėme sustoti pasivaikšioti. Sustojome parkavimo vietoje, kurioje buvo sumokėta dar už daugiau nei valandą tad galėjome ramiai naudoti tą laiką.
Vanduo buvo šiltas kaip arbata. Galima taip vaikščioti ir vaiščioti tarp klykaujančių žuvėdrų. Sunku buvo patiems patikėti, kad esame kažkur Floridoje...
Netrukus pamatėme link mūsų judančius tamsius debesis su žaibais. Nusprendėme, kad metas važiuoti toliau.
Kelias ėjo per viviškai kurortinę pakrantę. Namai prie namų. Viešbutis už viešbučio. Kiek čia jų gali tilpti? :)
St. Peterburgo apačioje privažiavome tiltą, kuris yra vienas ilgiausių JAV. Sunshine Skyway bridge. Beveik 9 kilometrų ilgio. Ir gražus. Ale renkamas į gražiausių pasaulio tiltų dešimtuką.
Trumpam nutolę nuo jūros greitai vėl prie jos priartėjome. Skyrė tik prabangių vilų zona, kuri tęsėsi bemaž visą pakrantę. Dienos pabaigoje jau buvo atsibodę. Norėtume važiuoti atviros jūros pakrante. Kažin taip visoje Floridoje?
Radę savo norimą Walmartą turėjome dar šiek tiek laiko tad nuvažiavome į netoliese esančią Marco salą. Gal čia pavyks prie jūros privažiuoti, o gal ir pasimaudyti. Bet kur tau, visa sala pilna pristatytų namų, tik vienoje vietoje radome privažiavimą prie pakrantės. Nebuvo paplūdimys tad maudymąsi teko pamiršti...
Bet ir čia nepavaikščiojome, atėjo sargas ir pasakė, kad ši pakrantė uždaroma ir mus išprašęs užrakino vartus.
Bandėme dar rasti privažiavimą prie jūros, bet nesėkmingai. Viešbučių arba apartamentų teritorijos. Gal ir būtume dar kaip nors radę, bet susinervavome ir išvažiavome. Kažkokia nesąmonė. Net prie jūros neina normaliai privažiuoti.
Grįžome į Walmartą ir pradėjome ruoštis nakčiai. Pasidarėme valgyti, paskaitėme knygas. Kaip visada prieš naktį einame į Walmarto tualetus išsivalyti dantis, apsiprausti. Kažkaip tuštoka aplink parduotuvę. Darbuotojai tik rūko. Jie taip pat nustebę sako mums, kad „we‘re closed“. Pasirodo dirba ne visą parą. Dažniausiai renkamės Walmartus, kurie dirba visą parą, kad galėtume kada norime nueiti į tualetą ar apsiprausti. Beveik kaip namuose :).
Kaip jau minėjome labai norėjome pamatyti egzotiškąjį Lonely Planet rekomenduotą parką. Netgi nepagailėjome sumokėti papildomai už įvažiavimą, nes mūsų metinis leidimas valstijos parkui negaliojo.
Šiame parke yra filmuotas pirmasis filmas apie tarzaną. Gal kas esate matę. Nespalvotas dar. Gintas sako matė... Tenka patikėti.
Vėl nuo medžių nutysusios sąmanos. Kiap kokios girliandos. Naktį turėtų kraupiai atrodyti jų šešėliai :).
Parkas turėjo organizuojamus laivukais pasiplaukiojimus džiunglių upe. Kainavo vos po 8 dolerius. Varom.
Jau įsėdus į laivuką negalėjome atsistebėti vandens skaidrumu. Vanduo čia sunkėsi iš požeminių šaltinių ir toliau tekėjo upe link jūros.
Vos išplaukus pamatėme pirmuosius aligatorius. Nedidelius, bet labai fainus. Visi pamatę kokį gyvūną suguža į vieną laivo pusę, pamatę ką nors kitoje persikrausto į kitą. Vairininkas turėjo su mumis ką veikti.
Aligatoriai dar nieko, bet štai Manatee (lietuviškai vadinamos lamantinai) tikrai nesitikėjome pamatyti. Reikia prisipažinti, kad net nežinojome, kad jų čia yra. Buvo mama su vaiku. Dideli kaip kiaulės :). Nerealu.
Eina sau. Pačios upės vaizdas irgi nerealus. Lėtai tekantis vanduo, apsemtos medžių šaknys, vandens augalai, iš vandens šokinėjančios žuvys... Tokia upe dar nesame plaukę.
Pasukome į upės mažesnę atšaką. Vairininkas mus priplukdydavo prie pat kranto norėdamas parodyti kokį aligatorių ar net gyvatę. Šaunuolis.
Priplaukėme giliausią upės vietą, iš kurios ir veržiasi šaltinio vanduo. Vandens skaidrumas užburiantis. Labai gaila, kad laivas buvo ne su stikliniu dugnu. Sako, kad nepakankamas skaidrumas. What?!!! Kokio jums dar skaidrumo reikia?
Buvome labai labai patenkiti šituo pasiplaukiojimu. Galėtume iškart dar vieną reisiuką padaryti.
Šalia buvo įrengtas ir mažas paplūdimukas. Vanduo buvo šaltas, bet gal dar ir geriau. Tokiame ore tik tokiame ir reikia maudytis. Išsimaudėme ir mes.
Patraukėme toliau. Iš Panhandle dalies įvažiavome į pagrindiniąją. Keliukas kurį laiką buvo tolėliau nuo pakrantės. Kiek pavažiavę pamatėme nuorodą, jog galime pasukti vaizdingu keliuku. Pasukome. Ar važiuojame? Nei vieno automobilio. Bet dar ir geriau. Kuo mažiau tuo geriau.
Slinkome vėžlio žingsniu. Nedaugiau 10 km/h. Kelias buvo siauras ir iš abiejų pusių supamas pelkių. Gal pamatysime krokodilų? Dairomės išvertę akis.
Kartais pasitaikydavo ir tvenkinukai, kurie buvo pilni vėžlių. Iš pradžių galvodavome, kad krokodilai burbuliuoja, bet iškildavo maža vėžlio galvutė.
Taip važiavome tuo siauru žvyrkeliuku ir už vieno posūkio kur buvęs kur nebuvęs ant kelio guli krokodilas! Nunarinome žandikaulius ir kol pasiėmėme fotiką jis jau buvo nuslinkęs į krūmus. Eina sau.
Važiuojame toliau. Buvome net išlindę pro langus, kad geriau būtų matyti aplink. Ir še tau tiesiai Vidutei prieš veidą pliaukšt krokodilas. Jis išsigando mūsų ir su dideliu trenksmu nėrė į vandenį. Ilgai laukėme kol jis iškils į paviršių. Iškišo tik akis.
Ir šitą važiavimą užskaitome. Tik aišku reikia dėkoti aukščiausiajam, kad nesugedom pakeliui. Nesutikom nei vieno automobilio. Būtų reikėję Gintui pėdinti krokodilų pilnu keliu ieškotis pagalbos :).
Ne per toliausiai nuo šios vietos buvo ir jūra. Keletas išsikišusių į jūrą salų, sujungtų tiltais. Cedar Key. Pasukome ten. Sustojome pikniko vietoje ir pasidarėme valgyti.
Pavalgę važiavome toliau. Laikas buvo pasiieškoti nakvynės. Bet prieš tai užsukome į McDonaldą atsivėsinti. Drėgmė ir karštis šiek tiek vargina.
Atsivėsinę patraukėme į Walmarto paieškas. Jau buvo naktis ir atsitiko tai dėl ko mes nemėgstame važinėti tamsoje – pervažiavome per kelią bėgantį gyvūniuką. Pirmais ratais apvažiavome, bet antrieji... Tikinome save, kad ir taip laimingai važiuojame – tai pirmas kartas per tokią ilgą kelionę. Bet ant dūšios buvo nesmagu... Važiavome tylėdami...
Užsukome į pirmą pažymėtą Walmartą, bet jis dirbo ne visą naktį ir aplinka buvo niūroka tad nusprendėme važiuoti į kitą. Visada turime pasižymėję keletą. Pirmenybę teikiame tiems, kurie už miesto ir dirba visą naktį. Taip jaučiamės saugiau.
Kitas Walmartas buvo didelis ir mums pasirodė tinkamas. Prisiparkavome. Netoliese pakilo ant „bordiūro“ sėdėjęs žmogiukas. Klausia: „Are you homeless or on vacation?“. Net nežinojome kaip atsakyti. Abu tinkami variantai. Jau metai esame be namų ir taip, mes nedirbame. Vistik atsakėme, kad „on vacation“ :). Geriau skamba. Vyrukas mums norėjo pasiūlyti savo apsipirkimo talonus su nuolaida. Matai jam reikia ant alaus. Ne, ačiū, neužsiimsime.
Homeless... Mums patinka :).
2010.07.15. 335-oji kelionės diena.
Pakrantės keliu. Sunshine Skyway tiltas. Marco sala. Walmartas.
Diena, kuriai nebuvome numatę jokių objektų. Tiesiog šiandien norėjome pasiekti Everglades nacionalinio parko prieigas, kad rytoj jau galėtume ten pašmirinėti. Dar buvo geras gabalas kelio iki ten tad tikriausiai sugaišime visą šią dieną.
Beveik visą laiką turėjome važiuoti palei pakrantę. Mums tai patiko. Pirmiausia patraukėme link Clearwater. Iki jo pervažiavome ilgą tiltą, kuris tikriausiai nebus mums šiandien paskutinis.
Kitoje pusėje atsidūrėme prie pat parko, kuriame nusprendėme sustoti pasivaikšioti. Sustojome parkavimo vietoje, kurioje buvo sumokėta dar už daugiau nei valandą tad galėjome ramiai naudoti tą laiką.
Vanduo buvo šiltas kaip arbata. Galima taip vaikščioti ir vaiščioti tarp klykaujančių žuvėdrų. Sunku buvo patiems patikėti, kad esame kažkur Floridoje...
Netrukus pamatėme link mūsų judančius tamsius debesis su žaibais. Nusprendėme, kad metas važiuoti toliau.
Kelias ėjo per viviškai kurortinę pakrantę. Namai prie namų. Viešbutis už viešbučio. Kiek čia jų gali tilpti? :)
St. Peterburgo apačioje privažiavome tiltą, kuris yra vienas ilgiausių JAV. Sunshine Skyway bridge. Beveik 9 kilometrų ilgio. Ir gražus. Ale renkamas į gražiausių pasaulio tiltų dešimtuką.
Trumpam nutolę nuo jūros greitai vėl prie jos priartėjome. Skyrė tik prabangių vilų zona, kuri tęsėsi bemaž visą pakrantę. Dienos pabaigoje jau buvo atsibodę. Norėtume važiuoti atviros jūros pakrante. Kažin taip visoje Floridoje?
Radę savo norimą Walmartą turėjome dar šiek tiek laiko tad nuvažiavome į netoliese esančią Marco salą. Gal čia pavyks prie jūros privažiuoti, o gal ir pasimaudyti. Bet kur tau, visa sala pilna pristatytų namų, tik vienoje vietoje radome privažiavimą prie pakrantės. Nebuvo paplūdimys tad maudymąsi teko pamiršti...
Bet ir čia nepavaikščiojome, atėjo sargas ir pasakė, kad ši pakrantė uždaroma ir mus išprašęs užrakino vartus.
Bandėme dar rasti privažiavimą prie jūros, bet nesėkmingai. Viešbučių arba apartamentų teritorijos. Gal ir būtume dar kaip nors radę, bet susinervavome ir išvažiavome. Kažkokia nesąmonė. Net prie jūros neina normaliai privažiuoti.
Grįžome į Walmartą ir pradėjome ruoštis nakčiai. Pasidarėme valgyti, paskaitėme knygas. Kaip visada prieš naktį einame į Walmarto tualetus išsivalyti dantis, apsiprausti. Kažkaip tuštoka aplink parduotuvę. Darbuotojai tik rūko. Jie taip pat nustebę sako mums, kad „we‘re closed“. Pasirodo dirba ne visą parą. Dažniausiai renkamės Walmartus, kurie dirba visą parą, kad galėtume kada norime nueiti į tualetą ar apsiprausti. Beveik kaip namuose :).
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą