Į pliažą. Futbolo finalas. Lario šeimyna.
Ryte pasistengėme ilgai nemiegoti ir papusryčiavę kartu su Lariu vėl išvažiavome į Destin miestuką lagūnoje. Lariui reikėjo į darbą nuo pietų tad norėjome tik prasivaikščioti pakrante, pamirkinti kojas, paplepėti.
Į lagūną veda tiltas, už kurį reikia susimokėti. Tiltas beveik 6 kilometrų ilgio. Jo, Amerikoje statiniai primena Kinijos - masyvūs, galingi...
Paplūdimys tikrai nuostabus. Baltas smėliukas, mėlynos bangos, šiltas šiltas vandeniukas. Kopos saugomos - ale vėžlių perėjimo vietos.
Pamatėme ir naftos belūkuriuojančią komandą. Laris paminėjo, kad jie gauna apie 10 dolerių per valandą už tai, kad būtų visada pasiruošę surinkti į krantą išplukdytus naftos gabaliukus, kurių šiandien tikriausiai surinko tik kelis gramus. Slampinėjo jie pakrantėmis, rinko bet kokį juodą išmestą į krantą gabaliuką.
Lariui jau buvo laikas ruoštis į darbą tad patraukėme link namų.
Šiandien futbolo finalas ir Lario šeimoje visi tam ruošėsi. Laris yra buvęs futbolo teisėjas tad tikriausiai meilę futbolui perdavė ir dukroms. Jo žmona iš Panamos, kur futbolas taip pat mėgiamas daug labiau nei JAV. Gaila tik, kad pačiam Lariui reikėjo išeiti darban.
Atėjo ir teta su vaišėmis tad su pilnu stalu laukėme varžybų. 4 moteriškės ir Gintas. 4 moteriškės už ispanus ir vienas Gintas už olandus. Nepašūkausi :).
Moteriškės labai emocionalios. Tetulė rungtynių pabaigoje net turėdavo išeiti iš kambario, kad šiek tiek nusiramintų. Va čia tai aistra!
Rungtynių pabaigą visi žinome. Mūsų namų atmosferai tai gerai, nes keturios moterys džiaugėsi ir tik vienas vyras ale liūdėjo :).
Tas vakaras taip ir praėjo. Pabendravome su Lario šeimyna. Sulaukę Lario dar kartu pažiūrėjome rungtynes dėl trečios vietos.
Vakare Laris Gintui rodė savo surinktą informaciją apie alternatyvaus kuro paieškas. Kai kas buvo gan mistiška, kai kas tikrai įžvalgu.
Vakare Vidutė visiems pataisė vakarienę. Mėsa su daržovėmis. Mūsų firminiu mašiniuko maistu tapęs patiekalas. Visiems labai patiko. Ačiū Vidutei.
Miegame vienos iš dukrų kambaryje, kurį ji mielai mums užleido, pati išeidama miegoti pas jaunėlę seserį. Ačiū!
2010.07.12. 332-oji kelionės diena.
Su Lariu. Kondicionierius. Pliažas. Užkandžiaujam. Pliažas. Bulviniai blynai.
Šiandien jau nebereikėjo Lariui į darbą. Praleisime dieną kartu. Valio!
Laris norėjo nuvažiuoti į servisą pažiūrėti, kaip sekasi remontuoti automobilį, kurį jis buvo nupirkęs vyresniajai dukrai, kuri šiais metais pradeda mokintis universitete. Deja, dukra atsisakė tokio automobilio. Negražus, per senas... Matome, kad ir jaunoji amerikos karta vartos ir vartos... kuo naujesnių... kuo prabangesnių... kuo galingesnių.... Kokia čia ekonominė krizė? Greitai tokios niekas neatsimins.
Išvažiavome ir mes su savo mašiniuku. Gal Lario servise pataisys mūsų kondicionierių. Bent jau pasakys, ko reikia, kad jis veiktų. Floridoje jis praverstų veikiantis :).
Deja, šiandien pamiršome pasiimti fotoaparatą. Taigi šiandienos nuotraukų nebus. Diena be fotiko. Irgi atrakcija :).
Kol mašiniukas buvo servise Laris mums parodė, kur jis dirba, užsipylėme benzino, apsiprekinome vakarui - norėjome iškepti šeimynai bulvinių blynų. Nuvažiavome užkąsti į užkandinę ant jūros kranto. Plepėjome apie keliones, ateitį, šeimos vargus ir džiaugsmus.
Servise pasakė liūdnas naujienas. Norint sutvarkyti kondicionierių gali tekti pakloti apie 600 dolerių. Ačiū, tada nereikia. Tiek pravažiavome be jo tai ir likusią dalį pakentėsime.
Dėl Lario mašinos naujienos buvo geresnės, bet ją dar palikome servise, o patys nuvaživome į paplūdimį.
Vanduo buvo nerealiai šiltas. Tik vėjas labai stiprus ir bangos į krantą daužėsi ne statmenai, bet įstrižai. Reikėjo būti atsargiems, kad nenutrauktų į jūrą, kurioje vos už šimto metrų nuo kranto prasideda ryklių mėgiamos vietos :).
Prisiturškę iki soties ir šiek tiek pasikaitinę saulutėje patraukėme namo.
Bet namuose ilgai nenusėdėjome. Su Lariu ir jo jaunesniąja dukra vėl grįžome į Destin, kur jie mums aprodė turtuolių vilas, lankomiausias vietas, restoranėlius. Vilų prabangumas net priklus... Kur saikas?
Nuvažiavome pasivaikščioti į mažą restoraniukų kvartaliuką. Čia šie tiek kičiška, bet įdomu.
Ilgai labai neužsibuvome ir dar kiek laiko pasivaikščioję patraukėme vėl namo. Namuose, kaip ir žadėjome, ruošėme bulvinius blynus. Čia jau Ginto arkliukas. Kepė, kad net taukai į šalis tiško :).
2010.07.13. 333-oji kelionės diena.
Atsisveikinam. Panhandle pakrante. Paklaidžiojam. Walmartas.
Smagu pas Larį. Dabar jo lauksime Lietuvoje. Išklausę jo paskutinių patarimų ir palinkėjimų leidomės į kelią.
Tolesnis mūsų planas buvo apvažiuoti visą Floridą. Pirmiausia pervažiuoti visą Panhandle, tada vakarų pakrante žemyn iki pačio Key West‘o pakeliui aplankant Everglades nacionalinį parką ir tada pro Majamį kilti aukštyn rytų pakrante iki paties galutinio taško – Niujorko.
Šiandienai planas buvo šiek tiek mažesnis – norėjome nuvažiuoti iki Tallahassee, kur rytoj norime užsukti į Edward Ball Wakula Springs valstijos parką, kuris mūsų LP gide yra rekomenduojamas kaip viena egzotiškesnių vietų Floridoje.
Pirmiausia pajudėjome link Seaside miestelio. Jeigu esate matę filma su Džimu Keriu „Trumano šou“ turėtumėte atpažinti šį miestelį. Šiame miestelyje jis ir buvo filmuojamas.
Prisiparkavome ir nuėjome šiek tiek pasivaikščioti. Miestelis labai naujas, visi namai naujutėlaičiai. Viskas sukurta vadovaujant tam pačiam architektui. Ir toliau tęsiama ta pati architektūros linija.
Daug kur nebuvo eiti šiame miestelyje. Tikriausiai viskas buvo filmuojama keliuose pastatuose ir norint juos atpažinti reiktų pažiūrėti iš naujo filmą.
Tiesiog prasivaikščiojome, stebėjome žmones ir patys įsivaizdavome didelio filmo maža dalelė, tik šis filmas vadinasi Gyvenimas :).
Pabuvome Džimo Kerio lankytose vietose važiavome toliau. Laikas buvo kitiems pakrantės miesteliams. Kitas – Panama City Beach. Kurortinis miestukas su begale viešbučių, atrakcionų parkų, paplūdimių ir parduotuvių... Primena lietuvišką Palangą tik šis daug didesnis. Ir tikriausiai dar šiek tiek „kičiškesnis“.
Sustojome prie vieno paplūdimio, prie kurio pamatėme ilgą tiltą. Pasivaikščiosime, prasivėdinsime. Bet kur tau – mokamas. Iš principo nemokėsime. Tai gal dar ir paplūdimius apmokestinkite.... Sėdome atgal į mašiniuką ir išvažiavome. Rasime ir nemokamai.
Toliau privažiavome Apalachicola bay. Pakrantė čia pasidarė seklesnė ir tam tikros įlankos pilnos vandens žolių. Puiki vieta žvejams. Ne šįkart, Gintai.
Keliukas buvo nutolęs nuo pagrindinio kelio tad galėjome važiuoti sau neskubėdami. Buvo ką ir stebėti. Tiek pakrantes tiek paukščius, kurie suko ratus arba tupėjo pakelės medžiuose.
Taigi buvo ką veikti. Taip po truputį važiuodami privažiavome ir mūsų Walmartą. Truputį gavome paklaidžioti, nes kažkaip mums pasirodė, kad turėtume kitu keliu pasukti. Turėjome apsukti geroką ratuką, o benzino lemputė jau kurį laiką degė. Pavyko.
Paspaudėme ant stabdžių. McDonaldo lange pamatėme akciją – Happy meal už 1.99 dolerio. Pirmadieniais ir trečiadieniais. Valio! Šiandien trečiadienis. Ta trečiadienio proga suraitėm po Happy meal‘ą. Nereiks vakarienės darytis.
Walmartas buvo gražioje vietoje. Saulė leidosi taip pat labai gražiai. Gražumėlis. Sužaiskime UNO.
Ryte pasistengėme ilgai nemiegoti ir papusryčiavę kartu su Lariu vėl išvažiavome į Destin miestuką lagūnoje. Lariui reikėjo į darbą nuo pietų tad norėjome tik prasivaikščioti pakrante, pamirkinti kojas, paplepėti.
Į lagūną veda tiltas, už kurį reikia susimokėti. Tiltas beveik 6 kilometrų ilgio. Jo, Amerikoje statiniai primena Kinijos - masyvūs, galingi...
Paplūdimys tikrai nuostabus. Baltas smėliukas, mėlynos bangos, šiltas šiltas vandeniukas. Kopos saugomos - ale vėžlių perėjimo vietos.
Pamatėme ir naftos belūkuriuojančią komandą. Laris paminėjo, kad jie gauna apie 10 dolerių per valandą už tai, kad būtų visada pasiruošę surinkti į krantą išplukdytus naftos gabaliukus, kurių šiandien tikriausiai surinko tik kelis gramus. Slampinėjo jie pakrantėmis, rinko bet kokį juodą išmestą į krantą gabaliuką.
Lariui jau buvo laikas ruoštis į darbą tad patraukėme link namų.
Šiandien futbolo finalas ir Lario šeimoje visi tam ruošėsi. Laris yra buvęs futbolo teisėjas tad tikriausiai meilę futbolui perdavė ir dukroms. Jo žmona iš Panamos, kur futbolas taip pat mėgiamas daug labiau nei JAV. Gaila tik, kad pačiam Lariui reikėjo išeiti darban.
Atėjo ir teta su vaišėmis tad su pilnu stalu laukėme varžybų. 4 moteriškės ir Gintas. 4 moteriškės už ispanus ir vienas Gintas už olandus. Nepašūkausi :).
Moteriškės labai emocionalios. Tetulė rungtynių pabaigoje net turėdavo išeiti iš kambario, kad šiek tiek nusiramintų. Va čia tai aistra!
Rungtynių pabaigą visi žinome. Mūsų namų atmosferai tai gerai, nes keturios moterys džiaugėsi ir tik vienas vyras ale liūdėjo :).
Tas vakaras taip ir praėjo. Pabendravome su Lario šeimyna. Sulaukę Lario dar kartu pažiūrėjome rungtynes dėl trečios vietos.
Vakare Laris Gintui rodė savo surinktą informaciją apie alternatyvaus kuro paieškas. Kai kas buvo gan mistiška, kai kas tikrai įžvalgu.
Vakare Vidutė visiems pataisė vakarienę. Mėsa su daržovėmis. Mūsų firminiu mašiniuko maistu tapęs patiekalas. Visiems labai patiko. Ačiū Vidutei.
Miegame vienos iš dukrų kambaryje, kurį ji mielai mums užleido, pati išeidama miegoti pas jaunėlę seserį. Ačiū!
2010.07.12. 332-oji kelionės diena.
Su Lariu. Kondicionierius. Pliažas. Užkandžiaujam. Pliažas. Bulviniai blynai.
Šiandien jau nebereikėjo Lariui į darbą. Praleisime dieną kartu. Valio!
Laris norėjo nuvažiuoti į servisą pažiūrėti, kaip sekasi remontuoti automobilį, kurį jis buvo nupirkęs vyresniajai dukrai, kuri šiais metais pradeda mokintis universitete. Deja, dukra atsisakė tokio automobilio. Negražus, per senas... Matome, kad ir jaunoji amerikos karta vartos ir vartos... kuo naujesnių... kuo prabangesnių... kuo galingesnių.... Kokia čia ekonominė krizė? Greitai tokios niekas neatsimins.
Išvažiavome ir mes su savo mašiniuku. Gal Lario servise pataisys mūsų kondicionierių. Bent jau pasakys, ko reikia, kad jis veiktų. Floridoje jis praverstų veikiantis :).
Deja, šiandien pamiršome pasiimti fotoaparatą. Taigi šiandienos nuotraukų nebus. Diena be fotiko. Irgi atrakcija :).
Kol mašiniukas buvo servise Laris mums parodė, kur jis dirba, užsipylėme benzino, apsiprekinome vakarui - norėjome iškepti šeimynai bulvinių blynų. Nuvažiavome užkąsti į užkandinę ant jūros kranto. Plepėjome apie keliones, ateitį, šeimos vargus ir džiaugsmus.
Servise pasakė liūdnas naujienas. Norint sutvarkyti kondicionierių gali tekti pakloti apie 600 dolerių. Ačiū, tada nereikia. Tiek pravažiavome be jo tai ir likusią dalį pakentėsime.
Dėl Lario mašinos naujienos buvo geresnės, bet ją dar palikome servise, o patys nuvaživome į paplūdimį.
Vanduo buvo nerealiai šiltas. Tik vėjas labai stiprus ir bangos į krantą daužėsi ne statmenai, bet įstrižai. Reikėjo būti atsargiems, kad nenutrauktų į jūrą, kurioje vos už šimto metrų nuo kranto prasideda ryklių mėgiamos vietos :).
Prisiturškę iki soties ir šiek tiek pasikaitinę saulutėje patraukėme namo.
Bet namuose ilgai nenusėdėjome. Su Lariu ir jo jaunesniąja dukra vėl grįžome į Destin, kur jie mums aprodė turtuolių vilas, lankomiausias vietas, restoranėlius. Vilų prabangumas net priklus... Kur saikas?
Nuvažiavome pasivaikščioti į mažą restoraniukų kvartaliuką. Čia šie tiek kičiška, bet įdomu.
Ilgai labai neužsibuvome ir dar kiek laiko pasivaikščioję patraukėme vėl namo. Namuose, kaip ir žadėjome, ruošėme bulvinius blynus. Čia jau Ginto arkliukas. Kepė, kad net taukai į šalis tiško :).
Visiems labai patiko ir visi skaniai su grietine prisivalgėme. Gerai, kad JAV turi geros grietinės. Kaip mums paaiškino tai dėl meksikietiško maisto, kuriam ruošti ir naudojama grietinė. Lietuviška virtuvė turi panašumų su meksikoniška :).
Vakare pasižvalgėme, kur ir ką toliau pamatysime. Rytoj kelionė tęsiasi.2010.07.13. 333-oji kelionės diena.
Atsisveikinam. Panhandle pakrante. Paklaidžiojam. Walmartas.
Smagu pas Larį. Dabar jo lauksime Lietuvoje. Išklausę jo paskutinių patarimų ir palinkėjimų leidomės į kelią.
Tolesnis mūsų planas buvo apvažiuoti visą Floridą. Pirmiausia pervažiuoti visą Panhandle, tada vakarų pakrante žemyn iki pačio Key West‘o pakeliui aplankant Everglades nacionalinį parką ir tada pro Majamį kilti aukštyn rytų pakrante iki paties galutinio taško – Niujorko.
Šiandienai planas buvo šiek tiek mažesnis – norėjome nuvažiuoti iki Tallahassee, kur rytoj norime užsukti į Edward Ball Wakula Springs valstijos parką, kuris mūsų LP gide yra rekomenduojamas kaip viena egzotiškesnių vietų Floridoje.
Pirmiausia pajudėjome link Seaside miestelio. Jeigu esate matę filma su Džimu Keriu „Trumano šou“ turėtumėte atpažinti šį miestelį. Šiame miestelyje jis ir buvo filmuojamas.
Prisiparkavome ir nuėjome šiek tiek pasivaikščioti. Miestelis labai naujas, visi namai naujutėlaičiai. Viskas sukurta vadovaujant tam pačiam architektui. Ir toliau tęsiama ta pati architektūros linija.
Daug kur nebuvo eiti šiame miestelyje. Tikriausiai viskas buvo filmuojama keliuose pastatuose ir norint juos atpažinti reiktų pažiūrėti iš naujo filmą.
Tiesiog prasivaikščiojome, stebėjome žmones ir patys įsivaizdavome didelio filmo maža dalelė, tik šis filmas vadinasi Gyvenimas :).
Pabuvome Džimo Kerio lankytose vietose važiavome toliau. Laikas buvo kitiems pakrantės miesteliams. Kitas – Panama City Beach. Kurortinis miestukas su begale viešbučių, atrakcionų parkų, paplūdimių ir parduotuvių... Primena lietuvišką Palangą tik šis daug didesnis. Ir tikriausiai dar šiek tiek „kičiškesnis“.
Sustojome prie vieno paplūdimio, prie kurio pamatėme ilgą tiltą. Pasivaikščiosime, prasivėdinsime. Bet kur tau – mokamas. Iš principo nemokėsime. Tai gal dar ir paplūdimius apmokestinkite.... Sėdome atgal į mašiniuką ir išvažiavome. Rasime ir nemokamai.
Toliau privažiavome Apalachicola bay. Pakrantė čia pasidarė seklesnė ir tam tikros įlankos pilnos vandens žolių. Puiki vieta žvejams. Ne šįkart, Gintai.
Keliukas buvo nutolęs nuo pagrindinio kelio tad galėjome važiuoti sau neskubėdami. Buvo ką ir stebėti. Tiek pakrantes tiek paukščius, kurie suko ratus arba tupėjo pakelės medžiuose.
Taigi buvo ką veikti. Taip po truputį važiuodami privažiavome ir mūsų Walmartą. Truputį gavome paklaidžioti, nes kažkaip mums pasirodė, kad turėtume kitu keliu pasukti. Turėjome apsukti geroką ratuką, o benzino lemputė jau kurį laiką degė. Pavyko.
Paspaudėme ant stabdžių. McDonaldo lange pamatėme akciją – Happy meal už 1.99 dolerio. Pirmadieniais ir trečiadieniais. Valio! Šiandien trečiadienis. Ta trečiadienio proga suraitėm po Happy meal‘ą. Nereiks vakarienės darytis.
Walmartas buvo gražioje vietoje. Saulė leidosi taip pat labai gražiai. Gražumėlis. Sužaiskime UNO.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą