2010.07.09. 329-oji kelionės diena.
Great Smoky mountains NP. Apžvalginiu ratu. Walk'as. Lankytojų centras. Į viršūnę. Georgia. Walmartas.
Šita diena buvo skirta Great Smoky mountains tyrinėjimui. Buvome apsižiūrėję, kuriuo keliu mums ten geriau patekti tad ten ir išvykome.
Great Smoky Mountains NP yra Apalačų kalnų dalis, kurioje saugoma daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Kraštovaizdis dažnai pasipuošia lengvu rūku, kuris iš toli atrodo kaip rūkas. Tai dėl šilto oro, nešamo nuo Golfo srovės ir vėstančio aukštesniuose oro sluoksniuose.
Į parką įvažiavome 73-iu keliu ir netrukus po įvažiavimo pasukome Laurel Creek keliu, kad galėtume apsukti ratą aplink Cades Cove. Šis važiavimas vadinamas vienas gražiausių parkuose. Pažiūrėsime. Stabtelėjome prie mažo informacinio staliuko, kad galėtume pasiklausti dėl labiausiai lankytinų vietų. Senukas mums, turintiems tik vieną dieną parke, apsukti tą apžvalginį ratą, pravažiuoti keletą krioklių pakeliui ir praeiti trumpą apžvalginį taką iki kito Laurel krioklio ir tada keliu į kalno viršūnę ir iš ten į mūsų norimą pasiekti Georgia. Paklausysime patyrusio senučiuko ir darysime kaip sako.
Apžvalginiu ratu teko sliūkinti, mašinų buvo tikrai daug. Paskaitėme, kad šis parkas yra lankomiausias JAV, bet šiek tiek tuo abejojame prisiminę Grand Canyon NP. Tikriausiai yra įvairiausių skaičiavimų. Pagal lankytojus vienam kvadratiniam metrui, pagal lankytojų praleidžiamus pinigus ir pan. Kiekvienam parkui norisi būti "iausiam" :).
Bet automobilių buvo tikrai daug. Ir nepasakytume, kad mus kolkas itin žavėjo važiuojamas kelias. Taip, vaizdai buvo gražūs, bet ne stulbinami, kaip kad rašoma lankstukuose. Su vakarų JAV parkais mūsų nuomone nėra net ką lygintis...
Great Smoky mountains NP. Apžvalginiu ratu. Walk'as. Lankytojų centras. Į viršūnę. Georgia. Walmartas.
Šita diena buvo skirta Great Smoky mountains tyrinėjimui. Buvome apsižiūrėję, kuriuo keliu mums ten geriau patekti tad ten ir išvykome.
Great Smoky Mountains NP yra Apalačų kalnų dalis, kurioje saugoma daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Kraštovaizdis dažnai pasipuošia lengvu rūku, kuris iš toli atrodo kaip rūkas. Tai dėl šilto oro, nešamo nuo Golfo srovės ir vėstančio aukštesniuose oro sluoksniuose.
Į parką įvažiavome 73-iu keliu ir netrukus po įvažiavimo pasukome Laurel Creek keliu, kad galėtume apsukti ratą aplink Cades Cove. Šis važiavimas vadinamas vienas gražiausių parkuose. Pažiūrėsime. Stabtelėjome prie mažo informacinio staliuko, kad galėtume pasiklausti dėl labiausiai lankytinų vietų. Senukas mums, turintiems tik vieną dieną parke, apsukti tą apžvalginį ratą, pravažiuoti keletą krioklių pakeliui ir praeiti trumpą apžvalginį taką iki kito Laurel krioklio ir tada keliu į kalno viršūnę ir iš ten į mūsų norimą pasiekti Georgia. Paklausysime patyrusio senučiuko ir darysime kaip sako.
Apžvalginiu ratu teko sliūkinti, mašinų buvo tikrai daug. Paskaitėme, kad šis parkas yra lankomiausias JAV, bet šiek tiek tuo abejojame prisiminę Grand Canyon NP. Tikriausiai yra įvairiausių skaičiavimų. Pagal lankytojus vienam kvadratiniam metrui, pagal lankytojų praleidžiamus pinigus ir pan. Kiekvienam parkui norisi būti "iausiam" :).
Bet automobilių buvo tikrai daug. Ir nepasakytume, kad mus kolkas itin žavėjo važiuojamas kelias. Taip, vaizdai buvo gražūs, bet ne stulbinami, kaip kad rašoma lankstukuose. Su vakarų JAV parkais mūsų nuomone nėra net ką lygintis...
Parkas svarbus ir savo istoriniu naujakurių iš Europos palikimu. Keletas senovinių trobelių, ganyklų. Mums šis istorinis paveldas ne tiek aktualus, bet pasižiūrėti niekas nedraudžia.
Apsukę ratą mes patraukėme link senuko minėtų krioklių. Pirmasis buvo visai netoli, prie pat kelio. Šiuo metu vasaros vidurys ir vandens upeliuose nėra tiek daug kaip pavasariais tad tikriausiai mūsų matomas krioklys būna ir galingesnis.
Toliau teko važiuoti kalnų upeliuko pakrante. Va čia tai tikrai gražu. Skaidrus vanduo srauniai tekantis tarp akmenų, kartais stabteli didesniuose vandens baseinukuose. Smagu buvo matyti bežuvaujančius tiek vyrus tiek moteris. Šis faktas labiausiai žavi Gintą. Tiek meškeriojančių moterų jis dar nebuvo matęs per savo ilgą gyvenimą. Šaunumėlis. Anoks čia šaunumas, sako Vidutė.
Toliau vingiavome upelio pakrantėmis iki savojo apžvalginio tako.
Toliau vingiavome upelio pakrantėmis iki savojo apžvalginio tako.
O pažintinis takas buvo ėjimas iki Laurel krioklio. Gal kokia pusantros mylios i vieną pusę. Pakeliui dairėmės gal kokią meškutę pamatyti, bet deja nieko. Pats krioklys buvo jau apsuptas smalsuolių. Visi norėjo atsipūsti ir sumerkti kojas į šaltą vandenį. sumerkėme ir mes.
Pabuvę ėjome atgal. Visai neblogas aukšis ir pro medžių proskynas galėjome matyti kalnų viršūnes. Jos nebuvo snieguotos ir nebuvo rūke. Jokio Smokie nepamatėme :).
Spėjome grįžti į savo Gardenikę ir pradėjo krapinti lietus. Mes namukuose, mums nebaisu :).
Užsukome į netoliese esantį lankytojų centrą. Norėjome nusilengvinti ir galbūt pamatyti filmą apie parką. Abu dalykus sėkmingai atlikome :).
Dabar buvo metas pervažiuoti į kitą Apalačų kalnų pusę. Vingiavome į viršų. Ir vėl palei upelį. West Prong Little Pigeon River. Neblogai ilgus pavadinimus amerikonai sugalvoja. Upelis buvo labai gražus ir matėsi, kad labai labai seniai teka šia vaga. Buvo prasiskynęs savo kelią tarp akmenų, apsigraužęs aplink juos, suvartęs kaip nori.
Užsukome į netoliese esantį lankytojų centrą. Norėjome nusilengvinti ir galbūt pamatyti filmą apie parką. Abu dalykus sėkmingai atlikome :).
Dabar buvo metas pervažiuoti į kitą Apalačų kalnų pusę. Vingiavome į viršų. Ir vėl palei upelį. West Prong Little Pigeon River. Neblogai ilgus pavadinimus amerikonai sugalvoja. Upelis buvo labai gražus ir matėsi, kad labai labai seniai teka šia vaga. Buvo prasiskynęs savo kelią tarp akmenų, apsigraužęs aplink juos, suvartęs kaip nori.
Taip ir užvingiavome į kalno viršų kur buvo įrengta apžvalgos aikštelė. Netgi galima keletą metrų pėjėti Appalacian taku, kuris iš viso yra apie 3500 km ilgio. Reiks kada nors paėjėti, o dabar užteks mažo gabaliuko.
Jeigu jau esame čia tai reikia užvingiuoti ir į dar auštesnę viršūnę. Bet lietus po truputį įsismarkauja. Pabandom. Gal nurims. Ir iš tiesų lietus nurimo. Akimirkai. Vos spėjome išlįsti iš savo urvo, nusifotografuoti ir atgal.
Prisiparkavome tokioje vietoje, kurioje galėtume stebėti Great Smokies ir pasidarėme pietukus.
Prisiparkavome tokioje vietoje, kurioje galėtume stebėti Great Smokies ir pasidarėme pietukus.
Pasistiprinus buvo laikas važiuoti toliau. Šiandien norime pasiekti Atlantą, kuri yra Georgia valstijoje. Dar geras gabaliukas kelio.
Iškart už Great Smoky Mountains NP prasisdeda Čerokių rezervatas. Įvažiavus iškart supranti, kad ne Amerika. Šiek tiek viskas padrikiau, pigiau ir paprasčiau. Užsukome į suvenyrų parduotuvę nusipirkti keletą suvenyrų.
Iškart už Great Smoky Mountains NP prasisdeda Čerokių rezervatas. Įvažiavus iškart supranti, kad ne Amerika. Šiek tiek viskas padrikiau, pigiau ir paprasčiau. Užsukome į suvenyrų parduotuvę nusipirkti keletą suvenyrų.
Po Čerokių rezervato teko važiuoti per keletą nacionalinių miškų, kurie buvo apaugę nerealiais vijokliais. Atrodė kartais, kad miškas tiesiog nupynęs gynybines sienas.
Temo ir dar pradėjo lyti. Netgi Georgia valstijos užrašas tik išniro ir iškart išnyko už mūsų. Teks jį nufotografuoti, kai kilsime rytų pakrante.
Privažiavome Atlantos priemiesčius ir degalinėje susižinoję, kur yra artimiausias Walmartas ten ir pasukome.
Privažiavome Atlantos priemiesčius ir degalinėje susižinoję, kur yra artimiausias Walmartas ten ir pasukome.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą