2010 m. liepos 6 d., antradienis

Svečiuose pas Rūtą. Indianapolis.

2010.07.06. 326-oji kelionės diena.
Su švente Lietuva! . Gracy. Fūlė. Vakaras su Rūta. BBC filmai.
Šiandien Mindaugo karūnavimo diena ir visus sveikiname su Lietuvos 1001-aisiais metais! Aišku kol mes išsiropštėme iš lovų tai Lietuvoje ta šventė beveik baigėsi :). Iš tokios patogios lovos niekas nenorėtų ropštis...
Gintas iškart nulėkė su Džėjumi žiūrėti futbolo. Pusfinalių metas. Svarbu svarbu, Gintas sako. Ne tiek svarbu Vidutei, kuri kaip ponia sau viena leido laiką kambaryje. Tokį kambarį turėdami galime iš jo metus nebeišeiti :).
Gintas su Džėjumi ne tik futbolo bendrą interesą turėjo, bet ir akcijų rinkas. Vienu žodžiu vyrukai nenuobodžiavo. Alus pylėsi nuo pat ryto :).
namuose buvo nykštukinių kolių šuniukas Gracy, su kuriuo greitai susidraugavome. Buvo visiškai apdovanotas mūsų dėmesiu :)

Taigi futbolas, alus, šuniukas, tinginystės. Lafoo lafaa...
Olandai laimėjo. Visi laimingi.
Rūtai grįžus iš darbo toliau leidome laiką kartu. Žaidėme pievelėje žaidimus, plepėjome.

Prasidėjo visiška ne kelionė. Labiau jautėmės Lietuvoje atėję pas Rūtą į svečius nei kažkur JAV...
Bet mūsų akys užmatė BBC dokumentinių filmų kolekciją apie pasaulio gamtą, kuri buvo pas Rūtą. Gintas dar iki vėlumos knapsėjo žiūrėdamas...
Liekame čia dar vienai dienai. Jau truputį pasiskaičius apie Floridą ir paskaičiavus likusias dienas mes pamatėme, kad galime sau leisti dar vieną dieną pabūti kurorte :).

2010.07.07. 327-oji kelionės diena.
Shopinamės. Toliau futbolas. Tinginiaujam.
Šiandien jau truputį išsiruošėme į miestą. Teisingiau ne į miestą, o į keletą netoli esančių parduotuvių. Vidutė galvojo prisipirksianti JAV rūbelių, bet dar nieko neturėjo tad išvažiavome ieškoti. Deja, nieko... Sindromas nepirkti jau gilokai įsišaknijo :).
Gintas aišku tuo pačiu pasipirko alaus sekančiam futbolo mačui. Bus tikrai Lietuva. Pasiperki alaus ir žiūri sporto varžybas su draugais.
Ispanai laimėjo ir ateiyje mūsų laukė gražus europietiškas finalas: Olandija - Ispanija. Vidutė juk nuo pat čempionato pradžios sakė, kad laimės ispanai, kam čia dar žiūrit?
Paskutinį vakarą su Rūta dar pasiplepėjome, pasižiūrėjome nuotraukas, apiplepėjome draugus ir nuėjome pailsėti. Rytoj vėl pradedame keliauti.

2010.07.08. 328-oji kelionės diena.
Į kelią. Indianapolis. Iki Kentukio. Kamščiai. McDonaldas. Knoxville. Walmartas.
Tos dienos pas Rūtą praėjo kaip kelio akimirkos. Net nelabai daug yra apie ką rašyti, bet šios dienos mums bus nepamirštamos. Jos buvo mums labai reikalingos, nerealiai smagu sutikti artimus žmones, smagu būti šiltai sutiktam. Dabar jau laukiam Jūsų su Jay pas mus svečiuose. Šiltas priėmimas garantuotas.
Buvome kelias dienas Indianapolyje, bet pačio miesto nematėme. Nusprendėme bent jau per jį pravažiuoti :). Juolab, kad mums pakeliui.
Labai kažkuo nenustebino, bet pravažiavome pro keletą ištaigingų namų rajonų, kurie tikrai verti Holywoodo filmų.

Miesto centre gražus ir tikriausiai būtų dar gražesnis jeigu prasivaikščiotume, bet šiam kartui užteks tiek kiek matome pro langus.

Toliau jau pasukome iš miesto einančiu greitkeliu ir visu greičiu patraukėme link Tenesio valstijoje esančio Great Smoky Mountains nacionalinio parko. Šiandienos tikslas buvo nuvažiuoti iki jo ir pasiruošti rytojui.
Greitkeliu važiuojant kažko labai daug nepapasakosi. Vaizdas labai mažai keičiasi. Plepam vienas su kitu. Jau pradedam kalbėti apie tai, kas bus mums grįžus. Ar bus kažkas kitaip? Vargu. Gal šiek tiek stipresni vidumi, dar labiau mylintys artimą, labiau gerbiantys tai ką turime kiekvieną dieną... Labai sunku dar pasakyti. Mums patiems atrodo, kad niekuo nepasikeitėme, bet kažkodėl viduje jaučiame, kad kažką parsivežame. Ir tai tikriausiai pasimatys tik grįžus namo...
Kamščiai greitkelyje beveik neatsiejama kelionės dalis. Šįkart tikrai ilgokai prastovėjome Kentukio valstijoje. Po tokio stovėjimo užsukome į McDonaldą atgauti jėgų. Nebuvome vieni taip sumanę. Pilna žmonių. Suvalgėme po ledą ir išvažiavome toliau.
Kelias pradėjo šiek tiek labiau vingiuoti ir aplinka pasidarė šiek tiek labiau kalvota. Artėjome prie Smoky mountains. Pačiu laiku, nes jau sutemo. Mūsų pasižymėtas Walmartas mums pilnai tiko ir čia sustojome praleisti naktį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą