2010.06.09. 299-oji kelionės diena.
Nenorim išvažiuoti. Monument Valley. Nupjautos uolos. Navaho nation. Muziejus. Apžvalginis ratas. Turgelis. Link Grand Canyon. Kur nakvoti? Naujas draugas. Truck stopas.
Gintas, didysis fotografas, saulei tekant buvo pasiryžęs keltis ir pagaudyti gerų kadrų, bet nors ir kietas kaip dešra, bet stipria valia jis negali pasigirti. Pūtė į akį kol saulė neįkaitino autobusiuko...
Taigi saulei jau gerokai įsidienojus atsikėlėme ir dar kartą pažiūrėjome, kur apsistojome. Dieną kanjonas dar gražesnis.
Nesinorėjo išvažiuoti iš šios vietos. Sėdėjome, skaitėme knygas, žaidėme kortomis, plepėjome... Karts nuo karto atvažiuodavo keli automobiliai pasižiūrėti į Kolorado vingius. Bet šiaip didžiąją laiko dalį buvome vieni. Neatrastas kampelis...
Bet malonumai negali amžinai tęstis. Norint dar daug pamatyti po truputį reikėjo judėti. Šiandienos tikslas - Monument Valley ir nuvažiuoti kuo arčiau Grand Canyon'o.
Minument Valley yra dalis indėnų rezervato, vadinamo Navaho nation. Tai didžiausia indėnų valdoma teritorija JAV. Jie turi savo įstatymus, savo ekonomiką, savo policiją, savo mokyklas. Turizmas yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Tai jau galėjome pasakyti tik įvažiavę į rezervato teritoriją - pakelėjė stovėjo daug prekybininkų stalų, suvenyrų krautuvėlių. Visi jie stovėjo uolų, iškilusių dykumoje, pašonėje. Labai geras vaizdas.
Visas parkas vadinamas Monument Valley Navaho Nation Tribal Park. Įvažiavimas į jį mokamas ir mūsų turimas metinis leidimas lankytis valstybiniuose parkuose čia negaliojo. Kažkodėl susimokėti indėnams nebuvo taip skausminga...
Pirmiausia apsižvalgėme muziejuje ir suvenyrų krautuvėlėje. Suvenyrai visi rankų darbo ir netgi su kūrėjo nuotrauka ir aprašymu. Priminė Australiją, kur aborigenai taip pat palikdavo savo aprašymus, nuotraukas su suvenyru. Ir be abejo kokybė ne kinietiška...
Muziejus apie tai ir bylojo kaip didingai gyveno indėnai ir kaip šiuo metu jie verčiasi pragyvenimui. Jautri tema apie jų naikinimą neliečiama. Netgi labiau akcentuojamas jų indėlis pasauliniuose karuose. Tikriausiai abipusio susitarimo vedini nėi indėnai, nėi amerikiečiai tarpusavio karų temos negvildena.
Norintys pasižvalgyti gali važiuoti 18 mylių ratu, vedančiu arčiau išsikišusių uolų. Bandome ir mes.
Jau kelio pradžia mums parodė, kad tai nebus lengva kelionė. Duobės rato gylio, vėjo nešamas smėlis...Nuvažiavome galbūt nepilną mylią ir nusprendėme toliau nebevažiuoti. Uolos gerai matėsi ir iš čia, galbūt nepamatysime keletos kitų įdomių formų, bet kitam kartui bus ko sugrįžti. Vietoje to užsukome į rankdarbių turgelį. Po pamatymo, kaip verčiasi šiuolaikiniai indėnai užsimanėme nusipirkti po mažą suvenyrą. Gintas nusipirko ant kakllo pakabuka su Kokopeli, indėnų muzikos ir vaisingumo dievuku, o Vidutė išsirinko apyrankę iš akmenukų..
Tiek mūsų tos dienos pas indėnus. Dar kurį laiką pasėdėjome, pažiūrėjome į tikrai įspūdingas kyšančias uolas. Buvome tikri, kad jas esame matę. Gal filmuose, gal ant puzzle'ių paveiksliukų, gal ant reklaminių lankstinukų. Labai gražu. Mistiška. Ne veltui indėnams dauguma jų yra šventos ir saugomos.
Atsisveikinome su Monument Valley ir patraukėme link tos didžiosios JAV garsenybės - Grand Canyon. Šiandien norėjome tiesiog iki jo arčiau privažiuoti, o rytoj jau kibti į jo atlapus.
Aišku pakeliui sustojome atsigaivinti pas draugą McDonaldą. Vis linksmiau ir gaiviau.
Vakarop privažiavome vietą, kurioje buvome pasižymėję fūrų stotelę. Niekaip jos negalėjome rasti ir netgi paklausti vietiniai indėnai (vis dar buvome rezervate) mums negalėjo pasakyti. Bet susiradom naują draugą - Brisių, šuniuką geromis akimis ir alkanu skrandžiu. Nors ir patys mėgstame mėsytę, bet jam atidavėme visą, kurią turėjome. Netgi kirbtelėjo mintis - gal vežamės? Juk galėtų miegoti šalia mūsų mašiniuko, o važiuotų sau ant galinės sėdynės. Bet nuvijome šią mintį ir patraukėme toliau ieškotis nakvynės.
Nutarėme, kad jeigu jis mus susiras nakvynės vietoje - pasiimsime jį į Lietuvą.
Nakvynę radome visai netoli kelio į Grand Canyon. Degalinėje paklasausėme, ar jie nežino, kur yra artimiausias truck stop'as. Jie parodė į aikštelę už jų degalinės. Liuks! Čia ir apsistosime. Reikia pailsėti prieš rytojaus Didyjį Kanjoną.
Nenorim išvažiuoti. Monument Valley. Nupjautos uolos. Navaho nation. Muziejus. Apžvalginis ratas. Turgelis. Link Grand Canyon. Kur nakvoti? Naujas draugas. Truck stopas.
Gintas, didysis fotografas, saulei tekant buvo pasiryžęs keltis ir pagaudyti gerų kadrų, bet nors ir kietas kaip dešra, bet stipria valia jis negali pasigirti. Pūtė į akį kol saulė neįkaitino autobusiuko...
Taigi saulei jau gerokai įsidienojus atsikėlėme ir dar kartą pažiūrėjome, kur apsistojome. Dieną kanjonas dar gražesnis.
Nesinorėjo išvažiuoti iš šios vietos. Sėdėjome, skaitėme knygas, žaidėme kortomis, plepėjome... Karts nuo karto atvažiuodavo keli automobiliai pasižiūrėti į Kolorado vingius. Bet šiaip didžiąją laiko dalį buvome vieni. Neatrastas kampelis...
Bet malonumai negali amžinai tęstis. Norint dar daug pamatyti po truputį reikėjo judėti. Šiandienos tikslas - Monument Valley ir nuvažiuoti kuo arčiau Grand Canyon'o.
Minument Valley yra dalis indėnų rezervato, vadinamo Navaho nation. Tai didžiausia indėnų valdoma teritorija JAV. Jie turi savo įstatymus, savo ekonomiką, savo policiją, savo mokyklas. Turizmas yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Tai jau galėjome pasakyti tik įvažiavę į rezervato teritoriją - pakelėjė stovėjo daug prekybininkų stalų, suvenyrų krautuvėlių. Visi jie stovėjo uolų, iškilusių dykumoje, pašonėje. Labai geras vaizdas.
Visas parkas vadinamas Monument Valley Navaho Nation Tribal Park. Įvažiavimas į jį mokamas ir mūsų turimas metinis leidimas lankytis valstybiniuose parkuose čia negaliojo. Kažkodėl susimokėti indėnams nebuvo taip skausminga...
Pirmiausia apsižvalgėme muziejuje ir suvenyrų krautuvėlėje. Suvenyrai visi rankų darbo ir netgi su kūrėjo nuotrauka ir aprašymu. Priminė Australiją, kur aborigenai taip pat palikdavo savo aprašymus, nuotraukas su suvenyru. Ir be abejo kokybė ne kinietiška...
Muziejus apie tai ir bylojo kaip didingai gyveno indėnai ir kaip šiuo metu jie verčiasi pragyvenimui. Jautri tema apie jų naikinimą neliečiama. Netgi labiau akcentuojamas jų indėlis pasauliniuose karuose. Tikriausiai abipusio susitarimo vedini nėi indėnai, nėi amerikiečiai tarpusavio karų temos negvildena.
Norintys pasižvalgyti gali važiuoti 18 mylių ratu, vedančiu arčiau išsikišusių uolų. Bandome ir mes.
Jau kelio pradžia mums parodė, kad tai nebus lengva kelionė. Duobės rato gylio, vėjo nešamas smėlis...Nuvažiavome galbūt nepilną mylią ir nusprendėme toliau nebevažiuoti. Uolos gerai matėsi ir iš čia, galbūt nepamatysime keletos kitų įdomių formų, bet kitam kartui bus ko sugrįžti. Vietoje to užsukome į rankdarbių turgelį. Po pamatymo, kaip verčiasi šiuolaikiniai indėnai užsimanėme nusipirkti po mažą suvenyrą. Gintas nusipirko ant kakllo pakabuka su Kokopeli, indėnų muzikos ir vaisingumo dievuku, o Vidutė išsirinko apyrankę iš akmenukų..
Tiek mūsų tos dienos pas indėnus. Dar kurį laiką pasėdėjome, pažiūrėjome į tikrai įspūdingas kyšančias uolas. Buvome tikri, kad jas esame matę. Gal filmuose, gal ant puzzle'ių paveiksliukų, gal ant reklaminių lankstinukų. Labai gražu. Mistiška. Ne veltui indėnams dauguma jų yra šventos ir saugomos.
Atsisveikinome su Monument Valley ir patraukėme link tos didžiosios JAV garsenybės - Grand Canyon. Šiandien norėjome tiesiog iki jo arčiau privažiuoti, o rytoj jau kibti į jo atlapus.
Aišku pakeliui sustojome atsigaivinti pas draugą McDonaldą. Vis linksmiau ir gaiviau.
Vakarop privažiavome vietą, kurioje buvome pasižymėję fūrų stotelę. Niekaip jos negalėjome rasti ir netgi paklausti vietiniai indėnai (vis dar buvome rezervate) mums negalėjo pasakyti. Bet susiradom naują draugą - Brisių, šuniuką geromis akimis ir alkanu skrandžiu. Nors ir patys mėgstame mėsytę, bet jam atidavėme visą, kurią turėjome. Netgi kirbtelėjo mintis - gal vežamės? Juk galėtų miegoti šalia mūsų mašiniuko, o važiuotų sau ant galinės sėdynės. Bet nuvijome šią mintį ir patraukėme toliau ieškotis nakvynės.
Nutarėme, kad jeigu jis mus susiras nakvynės vietoje - pasiimsime jį į Lietuvą.
Nakvynę radome visai netoli kelio į Grand Canyon. Degalinėje paklasausėme, ar jie nežino, kur yra artimiausias truck stop'as. Jie parodė į aikštelę už jų degalinės. Liuks! Čia ir apsistosime. Reikia pailsėti prieš rytojaus Didyjį Kanjoną.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą